Pragaras - amžinas ar laikinas?

[a.t.sielis]

Kiek nutuokiu iš bendro išprusimo, apie literalistinį buvimo pragare amžinumą kalba dvi religijos: krikščionybė ir islamas. Įdomu tai, kad krikščionybėje šaltinių, tokių kaip Biblijos, pagrindimas tai koncepcijai pakankamai silpnas, tai interpretacijos reikalas.

[paragraf 78]

Kaip ir siapusybej : ateitis - bus (dabar  nera), praeitis buvo (dabar nera).

Deja ne taip pat. Amžinas dabar, tai reiškia kad nebus ateities, nebuvo praeities. Palyginimui stop kadras.

Kiek nutuokiu iš bendro išprusimo, apie literalistinį buvimo pragare amžinumą kalba dvi religijos: krikščionybė ir islamas. Įdomu tai, kad krikščionybėje šaltinių, tokių kaip Biblijos, pagrindimas tai koncepcijai pakankamai silpnas, tai interpretacijos reikalas.

O pragaro idėja ir nėra grindžiama biblija. Tik tos idėjos pirminė dalis. Visa kita grindžiama dvasine patirtimi. Negalvok, kad kirkščionye tik pagal bibliją viską daro. Yra du tikėjimo šaltiniai laikomi lygiaverčiais: Apreiškimas (t.y. Biblija) ir Tradicija (t.y. dvasinis paveldas). Tiesa šiuos du šaltinius lygeverčiais laiko tik senosios denominacijos. Naujosios susiformavusios 150 metų bėgyje paprastai išties remiasi tik biblija, bet mūsų diskusijai jos nėra aktualios.

[Vytautas]

Deja ne taip pat. Amžinas dabar, tai reiškia kad nebus ateities, nebuvo praeities. Palyginimui stop kadras.

Tai kad natūroje viskas egzistuoja laike. Praeitis, dabartis, ateiti. Ir to niekam nepavyko pažeisti. Bent jau nėra jokių įrodymų kad būtų kitaip. Iššokančių iš praeities ar ateities į čia taip pat nėra. Nebent pafantazavimo lygyje. Na o kaip yra už šio pažinimo ribų suprantama niekas nežino, nepriklausomai nuo to kad dedasi žinantys.  Aišku kam patinka fantazuokit toliau.  Jūsų valia. Nuo to realybė nesikeičia.

[a.t.sielis]

Manau, tik kietaširdžių žmonių galvose galėjo susiformuoti idėja apie buvimą pragare amžinai, be jokios galimybės iš jo išeiti.

Kadangi bet kokia nuodėmė yra laikina ir ribota, atoveiksmis už nuodėmes negali būti amžinas.

Kadangi gyvos esybės sąmonė yra maža ir ribota, ji negali būti veiksni iki tokio laipsnio, kad sąmoningai ir laisvai pasirinktų amžiną kančią. Toks pasirinkimas būtų neteisingas, o Kūrėjo teisingumas jį stengtųsi atitaisyti.

[illuminati]

pragaras, anot gerb. paragrafo - sustojes momentas, nekintama ir amzina busena. taip samprotaujant, tai lyginai tas pats ir rojus?

kita vertus biblijoje kalbama, kad atejus pasaulio pabaigai visi mirusieji bus prikelti ir bus is naujo nuteisti kurie pragarui, o kurie rojui. tai taip teoriskai yra galimybe, kad dalis buvusiu pragare ir atpirkusiu nuodemes bus isgelbeti, antraip kam visos sitos pompastikos su pasaulio pabaiga ir t.t. na cia siaip pasamprotaujant

[paragraf 78]

Kadangi gyvos esybės sąmonė yra maža ir ribota, ji negali būti veiksni iki tokio laipsnio, kad sąmoningai ir laisvai pasirinktų amžiną kančią. Toks pasirinkimas būtų neteisingas, o Kūrėjo teisingumas jį stengtųsi atitaisyti.

Todėl ir sakau, kad pragaras gali būti tuščias, nes į jį gana sunku patekti. NA bent jau taip mano nemenka dalis teologų.

pragaras, anot gerb. paragrafo - sustojes momentas, nekintama ir amzina busena. taip samprotaujant, tai lyginai tas pats ir rojus?

Aš nesakiau kad sustojęs momentas sakiau amžinas dabar. Ir taip, rojus lygiai tas pats amžinas dabar.

kita vertus biblijoje kalbama, kad atejus pasaulio pabaigai visi mirusieji bus prikelti ir bus is naujo nuteisti kurie pragarui, o kurie rojui. tai taip teoriskai yra galimybe, kad dalis buvusiu pragare ir atpirkusiu nuodemes bus isgelbeti, antraip kam visos sitos pompastikos su pasaulio pabaiga ir t.t. na cia siaip pasamprotaujant

Biblijoje taip nėra sakoma nebus jokio nuteisimo dar kartą. Teismas bus vienas. Tik kad mums esantiems laike (chronos) jis įvyks kažkada ateityje, esantiems anapusybės laike (kairos) jis vyksta jau dabar.
Kai kurie teologai kalbėjo apie tai, kad mirusieji iki pasaulio pabaigos būna tarsi miego būenoje, o tada kelsis teismui, bet ši teorija neprigijo.

[a.t.sielis]

Į pragarą galima pažiūrėti taip:

Tai dalis materialios kūrinijos. Materiali kūrinija nėra amžina, ji turi pradžią ir pabaigą. Iš kitos pusės, materiali kūrinija kaip principas egzistuoja amžinai - po to, kai sunaikinama, ji vėl kažkada bus sukurta. Ir t.t.

Pragaras yra kaip kalėjimas materialioje kūrinijoje. Kai ji sunaikinama, sunaikinamas ir pragaras. Kai ji sukuriama, atsiranda ir pragaras. Panašiai kaip valstybei reikalingi kalėjimai, nes bus nusikaltėlių, materialioje kūrinijoje reikalingas pragaras, nes bus visiškai neadekvataus sielų elgesio. Taigi, pragaras kaip principas yra amžinas, kaip konkretus reiškinys - laikinas.

Kalėjime niekas nebūna amžinai, daugiausiai iki gyvos galvos. Bausmės terminas baigėsi, ir nusikaltėlis išeina iš kalėjimo.

Platesnis kalėjimas - pati materiali kūrinija. Čia galima būti tiek ilgai, kiek tik norisi. Bet visada yra galimybė apsispręsti siekti amžinos džiaugsmo pilnos būties, kuri yra anapus materialių visatų.

[Mekabciel]

Į pragarą galima pažiūrėti taip:

Iš kitos pusės, materiali kūrinija kaip principas egzistuoja amžinai - po to, kai sunaikinama, ji vėl kažkada bus sukurta. Ir t.t.

Šita filosofija įspraudžia į rėmus, o žmougs automatiškai pastatomas į beprasmišką ciklą. Šiek tiek dvasingumo, šiek tiek kančių ir taip ratu.

[a.t.sielis]

Praleidai išėjimą iš ciklo, po kurio į ciklą jau niekada negrįžtama.

Čia panašiai kaip pasilikimas toje pačioje klasėje antrus metus. Jeigu mokaisi ir galiausiai išeini iš ciklo, ciklas prasmingas, jeigu nuolat lieki "antrus metus" ir nedarai pažangos, tada tai beprasmybė.

Kaip sakoma, "kartojimas - žinių motina".

[Mekabciel]

po to, kai sunaikinama, ji vėl kažkada bus sukurta. Ir t.t.

Aš tai nieko nepraleidau. Pacitavau ką pacitavau.
Jei ciklas kartojasi, jokio skirtumo, kaip tu iš jos išeini. Pagal šią koncepciją, žmogus vistiek turės grįžti į ciklą.

[a.t.sielis]

Ne. Tiesiog nesupratai. Materiali kūrinija laikina, o dvasinė kūrinija amžina. Materiali kūrinija - kaip kalėjimas, dvasinė - kaip normalus gyvenimas. Ne visi patenka į kalėjimą, o tie, kas patenka, anksčiau ar vėliau iš jo išeina. Iš dvasinės kūrinijos nėra jokio akstino eiti į kalėjimą, į materialias visatas, nes siela dvasinėje kūrinijoje gyvena pilnavertį gyvenimą.

[Mekabciel]

Iš kitos pusės, materiali kūrinija kaip principas egzistuoja amžinai - po to, kai sunaikinama, ji vėl kažkada bus sukurta. Ir t.t.

Tai galiausiai visi žmonės išeis i dvasinę realybę, materiali realybė bus sunaikinta ir daugiau jau niekados nebus atkurta ar ne?

[a.t.sielis]

Ne, kodėl. Materiali kūrinija visados reikalinga, nes visados yra besimokančių gyvų esybių. Jų yra be galo daug.

Panašiai kaip, kai mokyklos suolus palieka viena karta, nereiškia kad mokyklos išnyks. Ateina sekančios kartos.

[Mekabciel]

Ne, kodėl. Materiali kūrinija visados reikalinga, nes visados yra besimokančių gyvų esybių. Jų yra be galo daug.

Panašiai kaip, kai mokyklos suolus palieka viena karta, nereiškia kad mokyklos išnyks. Ateina sekančios kartos.

O neįmanoma, kažkaip visiems(įskaitant būsimas kartas) užbaigti mokyklą ir kad niekas daugiau nesimokytų mokykloje?

[a.t.sielis]

O kam to reikia? Gyvenimas tęsiasi, nesustoja.