Kaip gimsta ezoteriniai ir pseudomoksliniai mitai

[Lapino šešėlis]

Na, galbūt ir neteisinga kai kurių mano prieš tai išsakytų frazių formuluotė buvo, bet jei priimsite mano kuklų pasiteisinimą, pasakysiu, kad tikrai netvirtinu, jog reikia deginti universitetus ir medžioti profesorius...

Tik siūlau pasimokyti iš istorijos: mūsų eros pradžioje visuomenės valdymą stipriai sugniaužusi laikė bažnyčia kuri į amžinuosius klausimus mums atsakydavo taip: mus sukūrė Dievas, gyvename, kad paklustume Dievo taisyklėms užsitarnautume Dievo karalystę, gyventi turime paklusdami Šventajam Raštui, kitaip degsime pragare. Vėliau, stiprėjant mokslo įtakai, gimė nauja Darvino (kurio teorija tarp kitko labai klaidingai interpretuojama) pagimdyta visuomenė, kuri mums sakė taip: atsiradome čia iš žemeniųjų rūšių, čia esame, kad žengtume pirmyn ir daugintumėmės, gyventi turėtume pagal džiunglių įtatymą (supraskite: išlieka tik stipriausi).

Ir štai mes turime du kraštutinumus, tai kas anuomet buvo laikoma erezija, šiandien tikra, o kas tuomet buvo tikra, šiandien laikoma erezija.

Šįkart neskubėsiu kritikuot, tik pasiteirausiu ar nemanote, kad mokslinis materializmas, į Visatą žiūri, na, šiek tiek pernelyg materialiai. Aš nesakau, spjauti į mokslą, nesakau ir spjauti į religiją, sakau, tik, kad galbūt reikėtų atrasti kažkokią tai pusiausvyrą. Kiekviena iš šių pusių žino dalį tiesos, pamėginkime surasti tą viduriuką.

Kokie galėtų būti Visatos pažinimo metodai, be mokslinio? Juoksitės, bet pasakysiu kokie:

Tai sąmoningas realybės suvokimas, esant transcendentinėje būsenoje, gyvename vibruojančioje iliuzijoje, kurią suformavo mūsų protai.

Aš nesu mokslo priešas, man tik pikta, kad visa, kas negali būti paaiškinta mokslo turi būti paskelbta kaip netiesa. Juk turime gausybę fenomenalių nutikimų kurie negali būti paaiškinti mokslo, bet jie egzistavo (šįkart nekalbu apie dvasinius apsireiškimus). Ko gero paprasčių paprasčiausias pavyzdys būtų, kad ir placebo efektas, kuris tarp kitko pagimdė naują mokslą - psichoneuroimunologiją. Mokslas kuris tiria, apie proto įtaką žmogaus nervų sistemai, kuri savo ruožtu reguliuoja imuninę sistemą. Dar ir hipnozės poveikį prie kompanijos galima paminėti

Kaip pastebėjote, kalbame apie minčių galią. Arba taip vadinamą tikėjimą. Kuris yra teigiamas kai tai susiję su mokslu, bet jei mokslas pasakė, kad mes to nesuprantame, reiškia, tai jau tampa šarlatanizmu?

Nesakau, kad nusigręžkime nuo mokslo, sakau, tik, kad mokslas turėtų į pasaulį žvelgti šiek tiek plačiau, neabsiribodamas vien tik materialiu mąstymu.

Ir pabaigai, Paragraf 78, tai, kad šiuolaikinis mokslinis metodas susiformavo gūdžiais viduramžiais... Jis neturėtų atrodyti šiek tiek pasenęs atsižvelgiant į šiandieninius technologinius pasiekimus?

[Teroras]

Truko siame forume tokiu zmoniu, oj kaip truko...

[TinSoldier]

<...>gimė nauja Darvino (kurio teorija tarp kitko labai klaidingai interpretuojama) pagimdyta visuomenė, kuri mums sakė taip: atsiradome čia iš žemeniųjų rūšių, čia esame, kad žengtume pirmyn ir daugintumėmės, gyventi turėtume pagal džiunglių įtatymą (supraskite: išlieka tik stipriausi).

Nežinau ar čia tyčia, ar netyčia suklydai.. Kadangi pats paminėjai, kad Darvino teorija būna klaidingai interpretuojama.. Tačiau Darvino teorija jokiu būdu nereiškia, jog mes turėtume gyventi pagal džiunglių įstatymą. Kaip užkietėjęs darvinistas R.Dawkins'as nuolat kartoja: natūrali atranka puikiai aiškina biologinę gyvybę, tačiau tokiomis teorijomis remiama visuomenė būtų katastrofiškai atstumtina. Socialinis gyvenimas ir rūšių biologija - visiškai skirtingi dalykai.

Kokie galėtų būti Visatos pažinimo metodai, be mokslinio? Juoksitės, bet pasakysiu kokie:

Tai sąmoningas realybės suvokimas, esant transcendentinėje būsenoje, gyvename vibruojančioje iliuzijoje, kurią suformavo mūsų protai.

Viskas, ok. Viskas būtų priimtina, ir puiku. Tačiau, manau, su vienu dalyku turėtum sutikti. Tam, kad mokslas rimtai pradėtų tirti, pvz, levitaciją, - pirmiausiai reiktų įrodyti, kad levitacija egzistuoja. Kitaip jokios prasmės aiškintis, kaip ji veikia, jei neatsiranda žmogaus, kuris patikimai parodytų, kad ji veikia. Jei pradėsim aiškintis neegzistuojančių dalykų veikimo mechanizmus - nuo pažinimo kelio pasuksim į dirvonus.

Todėl prieš atsiduodant transcendentinių būsenų pažinimui - išsiaiškinam, ar tas pažinimas bent jau kažkur į temą veda. Tegul kas nors medituojantys, vartojantys sąmonę praplečiančias medžiagas, ar bendraujantys su astralinėm būtybėm iš savo šaltinių gauną kokią nors informaciją apie realybę, pateikia savo hipotezę. Tuomet, tegul ta hipotezė praeina kriterijus, kuriuos praeina gamtamokslio sritis: tegul hipotezė paaiškina stebimą reiškinį, patvirtina teorijos išvadas, ir patikimai nuspėja naujus reiškinius.

Tai yra griežti kriterijai, ir, na - gana patikimi. Kodėl, tavo manymu, transcedentinėse erdvėse plaukiajantys žmonės nesugeba jų įgyvendinti? Aš tai numanau kodėl....

Aš nesu mokslo priešas, man tik pikta, kad visa, kas negali būti paaiškinta mokslo turi būti paskelbta kaip netiesa. Juk turime gausybę fenomenalių nutikimų kurie negali būti paaiškinti mokslo, bet jie egzistavo (šįkart nekalbu apie dvasinius apsireiškimus). Ko gero paprasčių paprasčiausias pavyzdys būtų, kad ir placebo efektas, kuris tarp kitko pagimdė naują mokslą - psichoneuroimunologiją. Mokslas kuris tiria, apie proto įtaką žmogaus nervų sistemai, kuri savo ruožtu reguliuoja imuninę sistemą. Dar ir hipnozės poveikį prie kompanijos galima paminėti

Kaip pastebėjote, kalbame apie minčių galią. Arba taip vadinamą tikėjimą. Kuris yra teigiamas kai tai susiję su mokslu, bet jei mokslas pasakė, kad mes to nesuprantame, reiškia, tai jau tampa šarlatanizmu?

Vėlgi, yra reiškiniai, kurių priežastys yra neaiškios. Ir yra reiškiniai, kurių egzistavimas yra neaiškus. Šiuolaikinis mokslas tikrai yra pakankamai atviras aiškinant reiškinių priežastis. Vis dėl to, jei reiškinys neegzistuoja, joks sveiko proto žmogus nepradėtų gilintis į neegzistuojančio reiškinio priežastis.

[Teroras]

Esme tame, kad tie kurie tarkime uzsiema channelingu (as cia nepradedu diskusijos ar tai tikra ar ne), dazniausiai gauna "dvasinio" pobudzio informacija (pvz. Krajono tekstai)... Jiems nepasakoja kaip patobulinti mikrobangu krosnele, nepasakoja kaip automobilius patobulinti tam, kad vazinetume vandeniu, bet pasakoja butent dvasinius dalykus... Ir mano manymu cia akligatvis. Zinoma sakyti, kad channelingas yra nesamone galime, bet ar tai bus teisingas teiginys?

[Benamis]

Tam, kad mokslas rimtai pradėtų tirti, pvz, levitaciją, - pirmiausiai reiktų įrodyti, kad levitacija egzistuoja.

Levitacija geras pavyzdis. Geras pavyzdys dalykui kuri lengva irodyti arba paneigti. O kaip su kitais dalykais, tarkime siela? Kaip ja galima butu irodyti tam, kad mokslas galetu pradeti sielos tyrinejimus (cia darau prielaida, kad ji egzistuoja).

[A.C.A.B]

Tai jeigu siela egzistuoja, tada anksčiau ar vėliau ji bus "įrodyta". Kitu atveju, būtų įdomu sužinoti, kuom remiantis yra teigiama jog ji egzistuoja.

P.S. čia aišku tik mano pamąstymai.

[paragraf 78]

Na kolkas nieko geresnio už empirinį metodą mes neturime. Pseudomoksliniai pažinimo būdai kaip taisyklė eina į aklavietę arba pasirodo kad tai buvo melas, va kaip kad Kirliano metodas.
Tai kad turime tokį metodą, nereiškia jog mokslas stovi vietoje. Mokslas vis bando atrasti naujus pažinimo metodus. Va pavyzdžiui bandymas jungti įvairias disciplinas idant atrasti tiesą, tai atsirado ne taip jau seniai

[Lapino šešėlis]

Nežinau ar čia tyčia, ar netyčia suklydai.. Kadangi pats paminėjai, kad Darvino teorija būna klaidingai interpretuojama.. Tačiau Darvino teorija jokiu būdu nereiškia, jog mes turėtume gyventi pagal džiunglių įstatymą. Kaip užkietėjęs darvinistas R.Dawkins'as nuolat kartoja: natūrali atranka puikiai aiškina biologinę gyvybę, tačiau tokiomis teorijomis remiama visuomenė būtų katastrofiškai atstumtina. Socialinis gyvenimas ir rūšių biologija - visiškai skirtingi dalykai.

Na, iš Dawkins'o pagrindinių teiginių žinau tik, kad "viskas ateina iš genų", genas mums iškelia reikalavimą būti instinktyviems ir mes esame savanaudžiai iš prigimties. Plačiau šiai temai siūlau persikelti štai čia:

http://anomalija.lt/forum/index.php?topic=2502.0

http://anomalija.lt/forum/index.php?topic=2503.0

Vėlgi, yra reiškiniai, kurių priežastys yra neaiškios. Ir yra reiškiniai, kurių egzistavimas yra neaiškus. Šiuolaikinis mokslas tikrai yra pakankamai atviras aiškinant reiškinių priežastis. Vis dėl to, jei reiškinys neegzistuoja, joks sveiko proto žmogus nepradėtų gilintis į neegzistuojančio reiškinio priežastis.

Manau, kad stovime toje pačioje barikadų pusėje, gal tik keliaujame skirtingais keliais.

Mokslas yra didis dalykas ir be jo, mes nepajėgtume labai toli nukeliauti. Ir kaip paragraf minėjo mokslas ieško naujų pažinimo metodų. Kas yra nepaprastai džiugu. Ir gal mes kada nors juos atrasime, bet jei taip nenutiks? Kas jei yra tam tikri reiškiniai kurių neįmanoma perfiltruoti per šią mokslinę prizmę. Kas jeigu egzistuoja reiškiniai, kurių matematiniais simboliais nesugebėsime išreikšti? Tobulėti galima įvairiomis kryptimis ir aš tik siūlau neapsistoti ties viena jų. Kodėl gi šiandieninis mokslas kasdien vis labiau pasimeta tirdamas, kad ir tuos pačius kvantinės fizikos reiškinius? Ogi todėl, kad apskritai kalbant, šiandieninis mokslas nepajėgia jo apdoroti remdamasis praėjusio amžiaus tiesomis.

Su pseudomokslu mes susiduriame tuomet, kai aklai imame pasitikėti bet kuo, kas būtų "mistifikuota" kaip pasakytų paragraf. Bet ugdydami savo sąmoningumą, tai yra bendrą suvokimą apie aplinką, tokie pseudomoksliniai reiškiniai tiesiog praplaukia pro akis ir lieka tik vienintelė ir neginčijama tiesa. Ir ta tiesa apjungia tiek mokslo tiek ir ezoterines žinias.

Okultizmo pasaulis kupinas apgavysčių pramanų ir išgalvotų mitų, bet ar to paties nėra ir moksle? Ar kasdien įsijungę televiziją mes galime ranką prie širdies pridėję tvirtinti, kad visa ką regime yra tiesa?

Manoji pagrindinė mintis yra kokia: nė vienas mūsų negimsta mokslininku, kuris galėtų vos gimęs keliauti į laboratoriją. Mūsų žinios yra suformuojamos per ilgus mokymosi ir darbo metus. Lygiai tą patį galimą pasakyti ir apie kiekvieną transcendentinę patirtį. To yra išmokstama. Bet mes to niekada neišmoksime, jei nesimokysime.

Ir dar vienas pastebėjimas, galbūt šiems reiškiniams tiesiog neegzistuoja joks empirinio tyrimo metodas? Nes tai atkeliauja per kievieno asmeninę patirtį, per kiekvieno asmeninį pasaulį:

Ar mes galime išmatuoti žmogaus džiaugsmą? Laimę? Liūdesį? Širdgėlą? Ar galime išmatuoti kiekvieno žmogaus individualią išmintį? Jo pyktį? Meilę?

Negalime ir galbūt niekuomet to negalėsime. Lygiai taip ir žmogaus dvasingumo mes nepamatuosime, nes tai viduje patiriami įspūdžiai.

[puodukas]

Okultizmo pasaulis kupinas apgavysčių pramanų ir išgalvotų mitų, bet ar to paties nėra ir moksle? Ar kasdien įsijungę televiziją mes galime ranką prie širdies pridėję tvirtinti, kad visa ką regime yra tiesa?

Pati mintis gera- moksle ne toks retas reiškinys tyčinės klastotės ideologijos tikslais, o ir pačių nepatikrintų teorijų nemažai, kurias visi priimam kaip dogmas nebe pastebėdami žodžio *teorija*.
Bet jei imti proporcijas kiek moksle tikrų tyrimų ir "nusigrybavimų", ir lyginti su okultizmu....- tai visai nesulyginami dalykai.