Genetinio determinizmo kritika

[Lapino šešėlis]

Dar per biologijos pamokas mokykloje visi buvome išmokyti  - DNR yra ląstelę kontroliuojanti molekulinė struktūra.

Kaip DNR veikimą aiškiną šiandieninis mokslas? Transkripcijos metu, nuo DNR molekulės RNR nuskaito informaciją kurią perneša į ląstelės citoplazmą, o štai šioje ląstelės dalyje ribosoma savo ruožtu transliacijos metu jau nuskaito informaciją nuo RNR, ir iš aminorūgščių „sukonstruoja" mums reikiamą baltymą. Štai tokiu principu mūsų organizmas sintetina reikiamas medžiagas naudojamas mūsų organizmo gyvybei palaikyti. Principas toks DNR-RNR-baltymas ir niekada atgal, štai ir turime gyvybės valdymo mechanizmą.

Įdomu tai, kad ši tiesa jau yra žinoma nuo 1953 m., bet ar visi žino atradimus kurie buvo įvykdyti iki tol?

XX a. septintajame dešimtmetyje genetikas Hovardas Teminas paskelbė tyrimų rezultatus kuriuose teigė: RNR gali sklisti atgaline kryptimi ir pakeisti virusu užkrėstos ląstelės DNR kodą (aišku iš pradžių jis buvo atstumtas ir pavadintas eretiku). 1975 m. jis gauna Nobelio premiją už reversinės transkriptazės atradimą. Taigi Teminas pirmasis įrodo, jog paveldimumo informacija sklinda abiem kryptimis.

1990 m. biologas Frederikas Nidžhautas atskleidžia mums dar vieną įdomų atradimą: genai nėra savarankiški ir negali patys kada nori „įsijungti ar išsijungti", tai yra jie patys savaime negali kontroliuoti ląstelėse vykstančių reakcijų. Jie tėra tik brėžiniai nuo kurių nuskaitoma informacija. Nidžhautas sako taip: „kai reikalingas geno produktas, tuomet geną aktyvuoja aplinkos signalas. Genas aktyvuotis pats savybės neturi".

Taigi, turime antrą teiginį - genų aktyvumą reguliuoja signalai kuriuos siunčia aplinka.
Atkreipiu dėmesį, kad šie teiginiai, tai ne filosofiniai išvedžiojimai ar įvairūs hipotetiniai spėliojimai, tai mokslo padarytos išvados kurios jau žinomos daugiau nei prieš dvidešimt metų, bet...

„...Kiekvieną dieną išgirstame naujienų, esą atrastas koks nors vieną ar kitą bruožą valdantis genas. Žmonės mano, kad sužinoję savo genomą, pamatys, koks likimas jų laukia. Genetinio determinizmo koncepcija taip įsišaknijo, kad jos išstumti nepajėgia, net nenuginčijami moksliniai įrodymai." („Spontaniška evoliucija" Bruce H. Lipton)