Karma

[tadasas99]

Karmos itaka vidiniam pasauliui, pasamonei, pchikologiniai busenai?
 Pridirbai kazka nelb, jautiesi kaltas, lauki bausmes nezinia kokios nezinia kada, itampa, zmogus nervingas,
 A. konfliktas seimoje, skyrybos.
 B. Alkoholizmas
 Vualia, karma suveike.

[.L.U.T.H.O.R.]

Tai čia labiau pritempimas, nei karma. Vualia dievas nubaudė, vualia velnias pakišo koją.

[tadasas99]

Tai čia labiau pritempimas, nei karma. Vualia dievas nubaudė, vualia velnias pakišo koją.

Seip jo, buten pirmas posto sakinys su klaustuku esminis, toliau ironija, tik posto esme kad galbut kartais patys materializuojames savo isitikinimus, kartais prie to nemazai prisideda butent tie isitikinimai. Tai galbut atsakingiau reiketu juos priimti ir atsakingiau vertintis save, bei poelgius.

[Pajauta]

 Karma ir prasideda nuo negatyvių jausmų, juos galima jausti tiek aplinkiniams,tiek sau, tiek negyviems daiktams. Už pačias mintis mes negauname jokių karminių reakcijų, tačiau mūsų mintis lydi jausmai. Šie jausmai (motyvai ir norai taip pat įsiskaito, nes juos visada lydi jausmai) turi didžiulę energiją, kuri įtakoja sielą, kūną ir visa aplinkinį pasaulį. Todėl, kad nepražudytume savęs, egzistuoja atsakomybės sistema - vadinamoji karma. Norint pagerinti savo karmą, kartais užtenka atleisti sau ir žmonėms ant kurių jauti nuoskaudą, esi įsižeidęs, pyksti ir pan. Patartina mintyse pasakyti atsiprašymą. Kalbant apie tadasas99 pavyzdį, gali būti ir toks variantas, kad vyras padarė bloga dėl savo ir antros pusės patirtų/jaučiamų neigiamų emocijų. Taigi, blogo padarymas čia padarinys, o alkoholizmas ir skyrybos - tolimesnė karminių įvykių seka. Neigiamos emocijos gali būti įvairios, jų stiprumas skiriasi, sukeliami jų padariniai taip pat.  Patys patiriami neigiami jausmai kyla dažniausiai iš to, kad žmogus per daug sureikšmina gyvenimo dalykus, gabumus, per daug prisiriša prie materialinių ar intelektualinių dalykų. Dėl šios priežasties tampi neharmoninga asmenybe ir visata stengiasi tave ''pataisyti''.

[tadasas99]

Viskas ok, teorija plius minus skelbia geri, teigiamus poelvius, bet kam prievarta?
 Vieni skelbia kad elkis gerai nes paskutinio teismo diena gali buti nubaustas, kiti elkis gerai nes kitame gyvenime ar ir siame busi nubaustas, kodel  zmogus negali elgtis gerai neverciamas, kodel nesielgiam gerai tam kad pvz kazkas pasijaustu geriau, kazkam taptu lengviau ir pan. T.y. man kyla klausimas, jei mano poelgio argumentas ta mineta prievarta o ne mano laisva valia, ar tas poelgis mane padaro geresniu, t.y. ta pati avis, jei ji i garda ne pati ieis o varovo varoma.
 Viskas labai panasu i aviu burio varyma i garda, nekausysi varovo gausi lazdu.

[kiskis]

Viskas ok, teorija plius minus skelbia geri, teigiamus poelvius, bet kam prievarta?
 Vieni skelbia kad elkis gerai nes paskutinio teismo diena gali buti nubaustas, kiti elkis gerai nes kitame gyvenime ar ir siame busi nubaustas, kodel  zmogus negali elgtis gerai neverciamas, kodel nesielgiam gerai tam kad pvz kazkas pasijaustu geriau, kazkam taptu lengviau ir pan. T.y. man kyla klausimas, jei mano poelgio argumentas ta mineta prievarta o ne mano laisva valia, ar tas poelgis mane padaro geresniu, t.y. ta pati avis, jei ji i garda ne pati ieis o varovo varoma.
 Viskas labai panasu i aviu burio varyma i garda, nekausysi varovo gausi lazdu.

O nieks  ir nevercia, kur tu matai kokia tai prievarta(gali tuo netiket)? Tau paiskinama, kas bus, o tu gali rinktis. O jei nori , kad " kazkas pasijaustu geriau, kazkam taptu lengviau" tai tau ir rinktis ner is ko. Nezinau ar daro tave geresniu, bet kitom greta taves avelem geriau.

[a.t.sielis]

Aiškumo turėtų pridėti tai, kad vidinė ir išorinė realybės yra susijusios.

T.y. ar reikia elgtis gerai, vien tik dėl to, kad nesulauktum blogų pasekmių sau?

Ne, blogos pasekmės ateina dėl to, kad pažeidėm prigimtį, kad nesusiderinom su vidine realybę, vidiniu sąmoningumu. Nes vidinis sąmoningumas natūraliai mūsų elgesį daro geru, būtent altruistiškai. Siela iš prigimties - pasišvenčianti, pasiaukojanti. Taigi, nelaimė yra ne tame momente, kai blogos pasekmės sugrįžta, o tame momente, kai elgiamasi ne pagal prigimtį, ir esybė kelia kančią kitiems bei sau.

O veiksmų atoveiksmiai yra pamokos, kurios turi didinti sąmoningumą, leisti suvokti tai, kas nebuvo suvokta, kitos esybės ar savo būsenas. Nes net ir gerų veiksmų atoveiksmiai moko, kad šiame pasaulyje laimės nėra.

[Pajauta]

Karmą reikėtų suprasti ne kaip prievartini dalyką, o kaip tam tikrą signalą. Jei visą visatą suvoksime kaip nedaloma visumą (organizmą), o žmones - kaip organizmo dalis, tai suprasime, kad darydami ką nors neigiamo, visada kenkiame sau. Panašiai kaip netinkamai funkcionuojančios organizmo ląstelės. Taigi karma (nelaimės ir nesėkmes, pablogėjusi sveikata, ligos ir pan.) yra siunčiamas signalas, kuris parodo, kad darai sau žala kaip visumai. Ir jei šis signalas būtų teigiamo pobūdžio, nepakankamai stiprus ir pan., mes nesureaguotume tinkamai. Panašiai kaip yra ir su skausmo dirgikliais. Skausmas - nemalonus ir nepageidaujamas jausmas, bet jeigu jo nepajustume susirgę, susižeidę, nesigydytume ir greitai mirtume. Tas pats su karma. Jei nepatirtume nelaimių, nesustotume ir nesusimąstytume, kad darome ką nors ne taip. Mūsų mąstymas, vertybės bei veiksmai nesikeistų į dvasingesnius.

[tadasas99]

Matot as kalbejau ne konkreciai apie karma, paminejau ir krikscionybe, as kalbejau apie pati teorijos akcentuojama principa kuris pasireiskia daugkur, tai mazdaug "buk geras arba..."
 Cia netiesioginis vertimas, gal stiprokai pasakius grasinimas, aisku toliau seka paaiskinimas.
 Man kyla klausimas tiesiog kodel teorijos neskelbia "tyrojo" gerio, tiesiog elkis gerai nes taip teisinga o ne todel kad busi baudziamas, juk yra skirtumas kur geras elvesys turint bausmes uz bloga elgesi baime, ir kur doras elgesys nebijant buti nubaustam uz bloga poelgi.
 Cia panasiai
 A. Vaikas klauso tevuku nes kitaip negautu telefono
 B. Vaikas klauso tevuku nes tete prase.

[kiskis]

Man kyla klausimas tiesiog kodel teorijos neskelbia "tyrojo" gerio, tiesiog elkis gerai nes taip teisinga o ne todel kad busi baudziamas, juk yra skirtumas kur geras elvesys turint bausmes uz bloga elgesi baime, ir kur doras elgesys nebijant buti nubaustam uz bloga poelgi.
 

O tu siulai nuslept (religijom), kad tau bus blogai, jei elgsies blogai? Todel, kad tokia pasaulio tvarka, o ne tai kas ka susigalvoja tas ta ir skelbia, tau duota laisve gali i tai nekreipt demesio, o poto patikrint.

[a.t.sielis]

Man kyla klausimas tiesiog kodel teorijos neskelbia "tyrojo" gerio, tiesiog elkis gerai nes taip teisinga

Bet juk skelbia, ar ne? "Mylėk". Per prievartą gi mylėt neįmanoma, neįmanoma ir bijant bausmės. Tai ir yra tas tyrasis gėris.

[Pajauta]

Matot as kalbejau ne konkreciai apie karma, paminejau ir krikscionybe, as kalbejau apie pati teorijos akcentuojama principa kuris pasireiskia daugkur, tai mazdaug "buk geras arba..."
 Cia netiesioginis vertimas, gal stiprokai pasakius grasinimas, aisku toliau seka paaiskinimas.
 Man kyla klausimas tiesiog kodel teorijos neskelbia "tyrojo" gerio, tiesiog elkis gerai nes taip teisinga o ne todel kad busi baudziamas, juk yra skirtumas kur geras elvesys turint bausmes uz bloga elgesi baime, ir kur doras elgesys nebijant buti nubaustam uz bloga poelgi.
 Cia panasiai
 A. Vaikas klauso tevuku nes kitaip negautu telefono
 B. Vaikas klauso tevuku nes tete prase.

Tai galima paaiškinti tuo, kad, nes ne visi žmonės linkę elgtis teisingai vedami gerų paskatų. Vienam vaikui užteks tėvo prašymo, bet kitam ne. Baimė yra vienas iš stipriausių jausmų, kuris lemia žmogaus sprendimus ir veiksmus. Neretai žmogus nepadaro bloga tik todėl, nes bijo bausmės.
Apskritai, įvairūs tikėjimai atsirado todėl, nes žmonės negalėdavo kai kurių gamtoje ir gyvenime vykstančių dalykų suprasti ir paaiškinti, todėl bijodami melsdavosi ir garbindavo tuos reiškinius, sudievindavo, priskirdavo dievybes. Mirtis taip pat yra dalykas, kuris žmonėms visada buvo paslaptingas ir baimę keliantis reiškinys. Baimė, kas bus po mirties, pasitelkiama suvaldyti žmonėms - jei elgsiesi teisingai, tai pateksi į gerą vietą, jei ne, tai vietą, kurioje kentėsi. Šiais laikais, kai mokslas toli pažengęs, tokie religiniai gasdinimai neretai atstumia ir skamba primityviai, žmonės ieško dvasingumo kelio, pagrįsto teigiamais, o ne negatyviais jausmais.

[tadasas99]

Man kyla klausimas tiesiog kodel teorijos neskelbia "tyrojo" gerio, tiesiog elkis gerai nes taip teisinga

Bet juk skelbia, ar ne? "Mylėk". Per prievartą gi mylėt neįmanoma, neįmanoma ir bijant bausmės. Tai ir yra tas tyrasis gėris.

Va patikslinai, as apie toki geri ir kalbu, meile ir yra tyras geris, myledamas darai gera ne todel kad gautum atlygi, bet todel kad nori padaryti gera, nedarai blogo ne todel kad gausi per nagus o todel kad supranti kaip jam skaudes.
Ta pati galima pritaikyti visuose gyvenimiskuose poelgiuose, bet kazkodel akcentojama geras-rojus negeras -pragaras, geras-laiminga ateitis ar kitas gyvenimas, negeras-nebusi laimingas.
Tai vercia buti savanaudiskais, darysiu gera noredamas sau padeti, bet ar toks geris yra geris?
 @Pajauta  kogero susisnekesim, suprantu kad baime galima priversti zmogu elgtis kaip norima, bet ar tai religija turetu daryti, ir ar toks veiksmas tikrai geris, nori buti geras, buk, bet apsimetineti tokiu nes bijai bausmes, tai geriausiu atveju mazesne blogybe nei blogas elgesys.

[kiskis]

Mirtis taip pat yra dalykas, kuris žmonėms visada buvo paslaptingas ir baimę keliantis reiškinys. Baimė, kas bus po mirties, pasitelkiama valdyti žmonėms - jei elgsiesi teisingai, tai pateksi į gerą vietą, jei ne, tai vietą, kurioje kentėsi. Šiais laikais, kai mokslas toli pažengęs, tokie religiniai gasdinimai neretai atstumia ir skamba primityviai, žmonės ieško dvasingumo kelio, pagrįsto teigiamais, o ne negatyviais jausmais.

Mokslas pazenges, bet ne toj vietoj, dvasiniai dalykai tai svaiciojimai pagal ofiialu moksla. Tiek teigaimi tiek neigemi dalykai mus supa ir nesiulau priestai uzsimerkt. Zmogaus kelias aprasitas vedose, nieko naujo nesuras ieskotojai.

[tadasas99]

Tik speju, nesutariama todel kad visi iesko suvokimo per savo prizme.