5000 metų pagrindinių religijų istorijos – per 2 minutes

[Benamis]

Krikščionybė. Islamas. Judaizmas. Budizmas. Hinduizmas. Visos didžiosios pasaulio religijos nuo pat jų atsiradimo kovojo dėl įtakos zonų ir tikinčiųjų. Kuri suviliojo daugiausiai kitatikių? Kuri teisingiausia? Kuri užima daugiausiai vietos ant gaublio?

Į šiuos klausimus iš dalies padės atsakyti animuotas infografikas, kuris atvaizduoja šių didžiųjų religijų geografinį paplitimą nuo 3000 prieš mūsų erą iki šių dienų. Jei vertintume ne tikinčiųjų skaičių, o geografines teritorijas, jų daugiausiai užkariavo krikščionybė, kurios spalva nudažyta didžioji Žemės rutulio dalis.

Įdomu pastebėti, kad tvirčiausias pozicijas tikėjimo fronte užima ne anksčiausiai pasaulyje atsiradusios ir ilgiausią kelią nuėjusios religijos, o tos, kurios atsirado visiškai neseniai ir dar nespėjo išdeginti savojo „vandenilio atsargų" arsenalo.

technologijos.lt

[a.t.sielis]

Išorinis žvilgsnis vertina viską per konkurencinę logiką. Dažnai ir vidinis religijos pasekėjų požiūris taip pat vertina.

Bet jeigu giliau pamąsčius, jeigu religijos savo gryna ir tyra esme yra įsteigiamos Kūrėjo arba Jo tarnų, tada visų religijų plitimas yra teigiamas dalykas, o konkurencija - neesminis dalykas (žmonės turi pasirinkimo laisvę). Tarkim, islamas, budizmas, krikščionybė pasklido plačiuose arealuose - tai kas čia blogo? Reiškia, žmonės negyvena kaip laukiniai gyvūnai, o turi civilizacines religines sistemas. Jų padedami, tobulėja.

Iš religijų pasaulio stebėjimo galima daryti išvadą, kad yra viena Kūrėjo tiesa, ir viena Kūrėjo religija, kuri turi vidinę įvairovę - ji nėra monotoniška, vienaplanė. Ji atsiskleidžia skirtingiems žmonėms skirtingai, pagal jų poreikius, laiką, vietą, aplinkybes, kalbą ir kultūrą.

Problema - agresyvumas, religinė prievarta, ir grynosios religijos esmės praradimas dėl žmonių materialistinių motyvų. Jie pradeda naudoti savo religines sistemas materialiems tikslams, ir taip viskas praranda bet kokią prasmę. Religijos politizavimas ir biurokratizavimas; fanatizmas ir nesuvokimas, kad kitose religijose taip pat veikia Kūrėjas; dėl to daromos šventvagystės.

[Vytautas]

Na pagal mane egregoras = kūrėjas. Tokio tipo kūrėjų yra labai daug. Savotiška konkurencija tarp jų. Visiems jiems egzistuoti reikalinga žmonių  įvairi energija. Todėl ir kyla konfliktinės situacijos. Kova dėl maisto. Žmonėms dalinai saugu priklausyti kokiai nors religijai. Ji iš tikro saugojo. Net tas pats ateizmas lygiai tokia pati religija šią prasme. Esmė ne neigime ar teigime apie dievo buvimą. Budistai taip pat sėdi nirvanoje ir žaidžia su energijomis nepriklausomai nuo to maitina savo egregorą. Tikriesiems kūrėjams iš mūsų nereikia absoliučiai nieko. Maža to jie niekam nedaro jokių išimčių. Jokių išrinktųjų. Visiems vienodos taisyklės laisva valia ir grįžtamas ryšys priežastis- pasekmė. Tiesiog tarsi kūrėjų nėra. Beprasmės visos maldos, meditacijos, aukojimai ar dar kokie religiniai ritualai. Sukurtos egzistavimo ir mokymosi sąlygos ir pirmyn, tobulėkit. Maža to dar per sielas egzistuoja pagalba egzistuoti. Ar to maža. Reik dar prisigalvoti kažkokių sudėtingų variantų. Normaliai viskas esmėje paprasta.

[a.t.sielis]

Na pagal mane egregoras = kūrėjas.

Kas sukūrė egregorą?

Tiesiog tarsi kūrėjų nėra. Beprasmės visos maldos, meditacijos, aukojimai ar dar kokie religiniai ritualai.

Kodėl beprasmiškos? Kūrėjas - Dvasia, mes irgi dvasiniai, tik įsipainioję į materialistinę gyvenimo koncepciją. Užmezgę dvasinį ryšį su Kūrėju, apsivalome ir atgauname dvasinę prigimtį, pamatome tiesą, save ir Kūrėją. Esmė - sąmoningumo ugdyme.

[Vytautas]

Kas sukūrė egregorą?
Kodėl beprasmiškos?

Egregorus sukūrėm mes patys. Tiesiog turėjom tikrųjų kūrėjų suteiktas per dideles galimybes minčių srityje.
Kokia pvz prasmė garbinti Šiaurės Korėjos lyderį. Mūsų situacija su egregoru-dievu lygiai tokia pati tik mažumėle kitokio lygio. Bet šiuo metu tų egregorų-dievų nėra. Jie tiesiog neegzistuoja. Suprantama su jais susidūrusių realiai labai mažai ir niekas nieko negali pasakyti apie tai. Vėl gi viskas vyksta tik per asmenines praktikas ir niekaip kitaip. Ir dar ar tikriesiems kūrėjams gali turėti kokios prasmės jų garbinimas. Tai visiškas absurdas. Viskas žmogiškąja prasme dėl puikybės o egregorine dėl energijos.
Bendrai tai tikrieji kūrėjai yra esybės. Jie savotiškai tokie patys kaip "aš" ir siela. Kas tai paprasčiausiai jokiam apibūdinimui nepasiduoda. Kas ir koks "aš" esu tiesiog nėra kaip sužinoti. Per kūną atskleidžiami tik "aš" pasireiškimai ir nieko daugiau. Šioje vietoje visiška nežinomybė. Bandymai tai kaip nors paaiškinti beviltiški. Kol kas man visiškai pakankamas faktas kad "aš" ne kūnas. gal kitam lygyje būdamas kartu su savo siela suprasiu ir kas tas "aš".

[a.t.sielis]

Egregorus sukūrėm mes patys.

O tai nori pasakyti, korėjiečiai savo mintimis materializavo/sukūrė savo diktatorių? Pagal mane, tai ir korėjiečiai, ir jų diktatorius gimė tokiu pačiu būdu, nei vienas iš jų vienas kito nematerializavo mintimis.

Kodėl negalim materializuoti kažkokio geresnio egregoro? Va susėdam, ir materializuojam. Ir gyvenimas tada lafa bus

Laikau, neįmanoma materializuoti jokios esybės savo mintimis. Kiekviena esybė yra Kūrėjo amžina dalelė, neturi nei pradžios, nei pabaigos. O jau egzistuojančią kažkokią esybę nepagrįstai garbinti - įmanoma. Taip va ir garbinami "egregorų" teorijos autoriai.

Vėl gi viskas vyksta tik per asmenines praktikas ir niekaip kitaip. Ir dar ar tikriesiems kūrėjams gali turėti kokios prasmės jų garbinimas.

Asmeninis garbinimas ir yra asmeninė praktika. O pvz. kai vaikas mamai kokią gėlytę atneša, tai kodėl tai mamai negali turėti prasmės, kad vaikas dėkingas ir turi šilumos? Garbinimas irgi kaip toks gėlytės atnešimas.

[Vytautas]

Egregorus sukūrėm mes patys.

O tai nori pasakyti, korėjiečiai savo mintimis materializavo/sukūrė savo diktatorių? Pagal mane, tai ir korėjiečiai, ir jų diktatorius gimė tokiu pačiu būdu, nei vienas iš jų vienas kito nematerializavo mintimis.

Kodėl negalim materializuoti kažkokio geresnio egregoro? Va susėdam, ir materializuojam. Ir gyvenimas tada lafa bus

Vėl gi viskas vyksta tik per asmenines praktikas ir niekaip kitaip. Ir dar ar tikriesiems kūrėjams gali turėti kokios prasmės jų garbinimas.

Asmeninis garbinimas ir yra asmeninė praktika. O pvz. kai vaikas mamai kokią gėlytę atneša, tai kodėl tai mamai negali turėti prasmės, kad vaikas dėkingas ir turi šilumos? Garbinimas irgi kaip toks gėlytės atnešimas.

Korėjiečiai čia kaip pvz garbinimo prasmės klausimu.
Gero egregoro materializuoti nepavyks nes po to jis valdo mus o ne mes jį.
Gėlytės atnešimas mamai tikrai ne koks variantas. Tai jau aukojimas. Vietoj to kad gėlė normaliai augtų ji yra nužudoma. Beveik lavonas padovanojamas mamai arba dievui. Nužudomas kad ir pagal jūsų sampratą dievo kūrinys ir padovanojamas dievui. Logiškai tikrieji dievai tuo tikrai nepatenkinti. Yra paprasčiausia pagarba be jokių ritualų. Aš tiesiog gerbiu savo žemiškus senus tėvus. Kas sekmadieni juos aplankau. Niekaip ypatingai nereiškiu savo pagarbos tiesiog paprastai bendrauju. Jie iš manęs taip pat nenori kažko ypatingo. Lygiai tas pats su tikraisiais kūrėjais. Tiesiog man malonu kad jie egzistuoja ir aš tai patyriau. Bet viskas tuo ir pasibaigia. Na nebent išskirtinumas pabendravimo su švytuokle. Tai tas pats kas pakalbėjimais su savo tėvais. Bet jie manęs nemoko kaip man gyventi.

[a.t.sielis]

Gero egregoro materializuoti nepavyks nes po to jis valdo mus o ne mes jį.

O kaip jis mus valdo? Galim materializuoti valdančią galią? Nematau tokių pavyzdžių. Žemesnis negali sukurti aukštesnio. Čia panašiai kaip iš lemputės negali pagaminti saulės.

Pvz. žmogus sukūrė kompą. Kompą galima įjungti ir išjungti, naudoti arba nenaudoti. Taip ir su mintimis - jokio pastovaus dalyko jos negali sukurti, kuris turėtų savarankišką egzistenciją. Negali sukurti ir to, kas tave valdytų. To, kuris sukūrė, kūrinys nevaldo.

[Vytautas]

O kaip jis mus valdo? Galim materializuoti valdančią galią? Nematau tokių pavyzdžių. Žemesnis negali sukurti aukštesnio. Čia panašiai kaip iš lemputės negali pagaminti saulės.

Pvz. žmogus sukūrė kompą. Kompą galima įjungti ir išjungti, naudoti arba nenaudoti. Taip ir su mintimis - jokio pastovaus dalyko jos negali sukurti, kuris turėtų savarankišką egzistenciją. Negali sukurti ir to, kas tave valdytų. To, kuris sukūrė, kūrinys nevaldo.

Esam tikrąja to žodžio prasme dievų vaikai. Atitinkamos ir galimybės. Bet gyvename visai kitame materialiame lygyje ne savo tikrojoje aplinkoje. Iš tikro egregorai mums nieko negali padaryti kaip "aš" ar sielai. Bet sunaikinti šį materialų kūną gali be problemų. Taip kad jie už mus nėra tobulesni ir mūsų tikram savam sielų pasaulyje nevaldo, o materialiam valdo.
Apie valdymą esu aprašęs savo pasakojime. Labai konkretūs ir ne tik mano poveikis kūnui. Be to ir įvykių sekos formavimas. Pvz mano avarinės situacijos tiek žmonės tiek gyvūnai tiesiog tarsi atsitiktinai vienu metu atsirado egregorui reikiamoje vietoje ir dar atitinkamai elgėsi. Taip kad visiškas valdymas. Nors viskas atrodo visiškai natūraliai. Tik kai persistengiama sukelia įtarimą.