"Tau tereikia tavo PIN kodo"

[a.t.sielis]

Apie šį atsitikimą girdėjau asmeniškai iš paties žmogaus, kuriam tai nutiko.

Maždaug 2006 m. dirbau Anglijoje. Prieš tai ten buvau buvęs 2003/2004, tuo metu buvau svečias vieno labai gerbiamo šventojo iš Indijos mokinių mokymosi centre-šventykloje Birmingheme. Taigi, o tada 2006 m. dirbau braškių auginimo fermoje netoli Anglijos miestuko Ludlow, Ashford Carbonell kaimelyje, gyvendavau ten pat karavanuose, kartu su kitais emigrantais, kurie dirbo tam fermeriui. Jis taip pat dar turėjo laikinų darbų agentūrą (temporary jobs agency), darbų būdavo limonado fabrike ir apšiltinimo plokščių fabrike.

Čia mano fermeris:


Jo vardas - Maiklas. Jis turėjo žmoną slovakę, vardu Marika, ji irgi kažkada atvažiavo dirbti jo fermoje, ir laimingai ištekėjo. Marika užsiimdavo darbų agentūra (žr. http://www.companiesintheuk.co.uk/ltd/m-m-workforce ), o Maiklas - braškių auginimu. Tie, kurie sparčiau rinkdavo braškes ar kitus darbus, tokius kaip sodinimas, šiltnamių statymas, buvo paliekami dirbti fermai, o kiti galėdavo gauti darbo fabrikuose. Žodžiu, taip jie visai neblogai balansavo savo darbo jėgos paskirstymą, ir visi būdavo aprūpinti darbu ir pajamomis. Sezono metu ten dirbdavo gal iki 100 žmonių.

Aš nemažai dirbau fabrikuose, limonado fabrike, taip pat apšiltinimo plokščių fabrike. Būdavo naktinių pamainų po 8 valandas, būdavo naktinių ir po 12 valandų. Keisdavosi - dieninės, naktinės. Limonado fabrike būdavo linksma, kai imdavo sproginėti pildomi limonado buteliai - bach, bach, bach, tikras bombardavimas. Tada stabdai aparatus, lendi prie tos pildymo mašinos, išimi nutrūkusius PET butelių kakliukus, ir toliau paleidi. Jie sproginėdavo, kai butelius nekokybiškai išpūsdavo, PET butelius pūsdavo vietoje, iš tokių plastmasės vamzdelių. Etikečių klijavimo aparatas dažnai keldavo problemų.

Taigi, dirbau aš ten, ir kartais laisvalaikiu išsiruošdavau ir nuvažiuodavau į tą mokymosi centrą-šventyklą Birmingheme. Tuo metu daug žmonių ten nesusirinkdavo, 10-20 gal. Anksčiau būdavo didesnių švenčių, kai būdavo iki 100 lankytojų, bet tuo metu ir šventykla buvo dideliame name.

Na ir kartą ten nuvažiavau, ir ten kartu su visais sėdėjo toks jaunas ryžas škotas, tarp lankytojų. Atmosfera pakankamai privati - tuo metu centras buvo įsikūręs tiesiog nuomojame bute. Tas škotas buvo atsitiktinis lankytojas, jis buvo buvęs toje šventykloje gal kelis kartus iš viso, per kažkiek metų. Aš tai žinojau iš to, kad niekada jo nebuvau matęs. Tiesiog paprasčiausias Anglijos jaunuolis, kaip daugelis kitų gatvėje vaikštančių. Po to kai jis papasakojo man tą istoriją, aš jo paklausiau, ar jis praktikuoja, ar užsiima dvasine praktika, dėl to atsitikimo. Jis atsakė, kad ne, ir aš buvau nustebintas.

Taigi, maždaug 2002 metais jis apsilankė toje šventykloje kaip tik tuo metu, kai buvo atvažiavęs tų mokinių šventas mokytojas, virš aštuoniasdešimties metų amžiaus, iš Indijos. Indijoje jis daugiausiai būdavo šventykloje Mathuros mieste, šventoje vietoje; ten jau jau penkiasdešimt savo gyvenimo metų tarnavo savo dvasinio mokytojo misijai. Nuo 1996 m. jis važinėjo pamokslaudamas Krišna-bhakti jogos žinią po visą pasaulį. Taigi, jaunasis škotas kaip tik tokiu metu gal pirmą užėjo į šią šventyklą, jis nieko ten nepažinojo ir nieko nežinojo apie ką ten viskas, buvo grynai svečias. Jis pavartė vieną knygą, atsivertė kažkokią vietą ir bandė paskaityti kažką, ten buvo parašyta: "Yra 8 400 000 gyvybės rūšių, ir gyva esybė transmigruoja per tas gyvybės rūšis " ar kažkas panašaus. Pamatęs tokį teiginį, jis pagalvojo, "na ir nesąmonė, no way, c'mon", "šituo aš nepatikėsiu" ir užvertė knygą. Ir nežinau, ar jis iš karto buvo to dvasinio mokytojo akivaizdoje, ar po to pas jį pateko, bet mokytojas jam pasakė: "the only thing you need now is your PIN code". "Vienintelis dalykas kurio tau dabar norisi - tai tavo PIN kodas". (O jo situacija tuo metu gyvenime buvo tokia, kad jis buvo pamiršęs savo banko kortelės PIN kodą, ir negalėjo naudotis banko kortele.) Ir mokytojas jam pasakė tą PIN kodą, kurį jis buvo pamiršęs, ir niekaip negalėjo prisiminti.

Taigi, tokia istoriją, išgirdau iš jo paties.

-------------------

O laikui bėgant, ir prieš tai, kai kalbėjausi su tuo jaunuoliu, ir po to, esu girdėjęs ne vieną nuostabų dalyką, susijusį su šiuo dvasiniu mokytoju, arba kitais tos pačios tradicijos dvasiniais mokytojais.

Bet iš tikrųjų, svarbus dalykas ne juos supantys nepaaiškinami reiškiniai, bet iš jų einantis nesavanaudiškas susirūpinimas ir geranoriškumas, kaip padėti žmonėms, norintiems siekti dvasinio gyvenimo tikslo, užmegzti ryšį su Dievu.