Mano filosofija (klajuno skyrelis)

[mcgyver]

Tiesa ta, kad seniai galima bendrauti mintimis sąmonė į sąmonę

Dok pvz. apie bendravima mintimis arba tai paaiskink ka tuo norejai pasakyti.

[a.t.sielis]

Vedos ir Puranos kalba, kad visata (multivisata, materialių visatų yra daug) yra pilnai apgyvendinta, netgi Saulėje, Mėnulyje, ir kitose artimose planetose yra gyvenama, tiesiog nefiziniu lygmeniu. Visose planetose ir žvaigždėse yra gyvų būtybių su savo civilizacija.

Pvz. astronautai nuskrido į Mėnulį, ten nufilmavo tik dulkes, bet nefiziniu lygmeniu ten yra graži gamta ir gyvenimas.

Vedos ir Puranos aprašo, kad yra 14 visatos planetų lygmenų:



Kaip matome, yra 7 aukštesnės (viena iš jų Žemė, arba Žemiškos planetos), ir 7 žemesnės. Aukščiau už Žemiškas planetas visos planetos yra subtiliame nefiziniame lygmenyje. Jų lygmenys išvardijami. Aukštesnėse planetose gyvenantys pusdieviai valdo visatos reikalus.

Žemiau Žemės esantys planetų lygmenys irgi išvardijami. Parašyta, kad jos yra grubiame pavidale, tai yra, ten yra tokia kaip Žemėje apčiuopiama fizinė materija. Ten materializmas gali būti pažengęs labai smarkiai, ir konstruojamas materialistinis rojus.

Klajūno teorijos, bei anomalistų UFO nagrinėtojų teorijos, labiau apibūdintų žemesniųjų planetų situaciją, t.y. kur pažangos siekiama per materiją ir technologijos. Ten materijos sandas stipresnis. Gal iš ten ir į Žemę jie atskrenda.

----------------

Už materialių visatų, su jų 14 planetinių lygmenų, ribos yra dvasinis spindesys, regimas kaip šviesa, o už dvasinio spindesio ribos yra dvasinis pasaulis, dvasinės planetos. Materialios visatos yra laikinos, sukuriamos ir sunaikinamos, o dvasinis pasaulis - amžinas ir tobulas.

Materialių visatų ir dvasinio pasaulio santykis yra 1 prie 4, t.y. materialios visatos visoje kūrinijoje sudaro tik ketvirtadalį. (tuo turima galvoje tikriausiai ne erdvė ir ne kiekybė, ar ne vien tai, tai kažkoks kompleksinis įvertis).

[klajunas]

Dok pvz. apie bendravima mintimis arba tai paaiskink ka tuo norejai pasakyti.

Negi vėl turėsiu kartoti tą patį, ką jau daug kartų aiškinau. Bendrauju mintimis su operatyvine/žvalgybine grupe, esu integruotas į jų sistemą. Iš to darau išvadą, kad technologija sukurta ir efektyviai naudojama, įprasta tiek pat kaip išmanūs telefonai.

[mcgyver]

Negi vėl turėsiu kartoti tą patį, ką jau daug kartų aiškinau. Bendrauju mintimis su operatyvine/žvalgybine grupe, esu integruotas į jų sistemą. Iš to darau išvadą, kad technologija sukurta ir efektyviai naudojama, įprasta tiek pat kaip išmanūs telefonai.

Aisku. Maniau, kad pasakysi kad galima be jokiu technologiju per mintis kalbetis.

Materialios visatos yra laikinos, sukuriamos ir sunaikinamos, o dvasinis pasaulis - amžinas ir tobulas.

Tai kaip ten pakliuti i ta dvasini pasauli? Turi praktikuoti krisnos samone 100 gyvenimu?
O jei nusvinti ir mirsti kur patenki?
Kodel buda budamas sivos inkarnacija atmete vedas?

[mcgyver]

Aisku. Maniau, kad pasakysi kad galima be jokiu technologiju per mintis kalbetis.Tai kaip ten pakliuti i ta dvasini pasauli? Turi praktikuoti krisnos samone 100 gyvenimu?
O jei nusvinti ir mirsti kur patenki?
Kodel buda budamas sivos ar visnu nepamenu inkarnacija atmete vedas?

[VEris]

Visiškai atsitiktinai internete radau straipsnį:

http://www.psytechnologijos.lt/psichotronika/reportazas-is-saugumo-zvalgybines-operacijos-3/

Jame aprašyta lygiai toks pats modelis, kaip ir tavo, tik dar plačiau, net sąvokos tos pačios panaudotos. Čia tu ir rašei, ar rėmeisi šiuo tekstu?

[Creative]

Visiškai sutinku su klajūnu, kad mes savo pasaulinį modelį susidarom iš gaunamos informacijos kiekio, kiek pasiekia tiek ir turime. Suradę kažką naują integruojame ir pnš.

[klajunas]

Visiškai atsitiktinai internete radau straipsnį:

http://www.psytechnologijos.lt/psichotronika/reportazas-is-saugumo-zvalgybines-operacijos-3/

Jame aprašyta lygiai toks pats modelis, kaip ir tavo, tik dar plačiau, net sąvokos tos pačios panaudotos. Čia tu ir rašei, ar rėmeisi šiuo tekstu?

Jeigu atidžiau pažiūrėtum mano profilį, pamatytum, kad tai mano puslapis. Jame tie patys straipsniai kaip ir forume.

[klajunas]

Kodėl slepiama antigravitacija?

Viena iš pagrindinių kliūčių civilizacijai neleidžiančių tapti kosmine yra nesugebėjimas efektyviai įveikti žemės gravitacijos. Kosminėms kelionėms reikia daug kuro, turinčio didelę masę, todėl kuo daugiau kuro su savimi reikia pasiimti, tuo sunkiau įveikti gravitacinę trauką. Neturint pigių ir efektyvių priemonių tam pasiekti ilgos kosminės kelionės labai apsunkinamos. Čia galima ieškoti dviejų galimybių, tradicinių pigių ir efektyvių energijos šaltinių arba ieškoti būdų gravitaciją įveikti netradiciškai. Vienas jų sukurti antigravitacinius variklius. Tvirtinama, kad NSO naudoja antigravitaciją, nors nežinoma iš kur jie ir kam priklauso.



Sukurti antigravitacinius variklius nėra lengvas uždavinys, nes mokslininkai dar neturi pilnos gravitacijos teorijos, todėl atrasti mechanizmą, su kuriuo ją būtų įmanoma įveikti galima tik atsitiktinumo būdu. Lig šiol taip ir buvo daroma. Šiuo metu turimi Niutono ir Einšteino gravitacijos modeliai, kurie nepakankami norint surasti antigravitacinės levitacijos efektą. Niutono modelyje gravitaciją perneša nežinoma sąveikos jėga, o Einšteino modelyje ta jėga yra masės/energijos sukeliamas skirtumas erdvėje. Yra daug teorinių gravitacijos modelių, tačiau visi jie nepatvirtinti.

Nepaisant to, kaip turėtų veikti antigravitacija iš principo žinoma, nėra tik šio žinojimo įgyvendinimo technologijų. Vienas pagrindinių antigravitacijos mechanizmų aprašomas Archimedo dėsnio. Jo esmė ta, kad mažesnį tankį turintis kūnas, didesnio tankio terpėje kyla į viršų. Tai veikia skysčiuose bei dujose ir naudojama laivininkystėje ir oreivystėje. Dėl Archimedo jėgos neskęsta laivai ir į viršų kyla oro balionai. Iš principo tai yra antigravitacija, veikianti skysčiuose ir dujose, kuri plačiai išnaudojama, nors šie efektai nelaikomi tikrąja trokštama antigravitacija.

Norint įveikti gravitaciją kitais būdais, bet analogišku principu, ieškoma egzotiškų materijos formų gaubiančių planetą, kurias būtų galima išnaudoti pritaikant tą patį Archimedo dėsnį. Galima spėti, kad erdvėje aplink planetą ištyrinėtos ne visos hipostratos. Šiuo metu mokslo žinios labai ribotos, ir labai didelė tikimybė, kad gelmė slepia labai daug nežinomų paslapčių. Kokia šiuo metu mokslui žinoma hipostratų sandara? Planetą gaubia atmosferos dujos, eteris, elektromagnetinis ir gravitacinis laukas. Dujos turi slėgį, temperatūrą, judėjimą; eteris atsakingas už elektrinius ir magnetinius laukus; elektromagnetinis laukas perduoda elektromagnetines bangas; gravitacinis laukas sukuria sunkio jėgą žemyn. Tai viskas ką mokslas žino apie artimiausią aplinką. Tai nepilnas modelis, nes yra reiškinių, kuriems reikia kitų terpių. Pavyzdžiu, toks reiškinys yra žmogaus sąmonė, kuri gali būti susijusi su atskira kvantinių laukų grupe, gaubiančia planetą. Sąmonė juk negali atsirasti iš nieko.

Atradus tokias naujas materijos formas, būtų galima ieškoti kaip jose sukurti Archimedo jėgą, kuri padėtų įveikti gravitaciją. Kuo mechanizmas paprastesnis ir efektyvesnis, tuo sistema būtų našesnė. Archimedo jėgai sukurti galima naudoti statinį elementą ir dinaminį. Pavyzdžiui, vandenyje plūduriuojanti pliauska yra statinis elementas, nes sukurti jėgai nenaudojamas joks procesas, skirtumas yra pačiose materijos savybėse. Tačiau kai materijos savybės keičiamos dirbtinai, tai jau dinaminis elementas, leidžiantis valdyti jėgą kontroliuojant jo būsenas. Toks pavyzdžiui yra oro šildymui naudojamas degiklis oro balione, su kuriuo keičiamas duju tankis.

Erdvėlaivis su statiniu elementu nebūtų efektyvus, nes jį būtų sunku kontroliuoti ir valdyti. Kadangi tai oreivystėje labai svarbu, turi būti ieškoma dinaminio elemento, kuris sąveikautų su mokslui nežinomomis hipostratomis. Yra legendų tvirtinančių, kad tokie eksperimentai prasidėjo nacistinėje Vokietijoje, kuriant skraidančių diskų technologijas. Buvo sukurti prototipai, tačiau vokiečiams pralaimėjus karą, projektai nebuvo užbaigti. Remiantis turimais duomenimis, vokiečiai nenaudojo egzotiškų materijos formų ir jų skraidantys diskai buvo pagrįsti aerodinamika. Teigiama, kad vieno eksperimento metu per tris minutes skraidantis diskas pakilo į 12 km aukštį, 2000 km/h greičiu. Baigiantis karui daug dokumentų buvo sunaikinta, kiti pateko į rusų ir amerikiečių rankas ir skraidančių diskų technologijos tobulintos JAV bei Sovietų Sąjungoje.

JAV antigravitacija domimasi nuo maždaug 1950 metų. 1948 m. Roger Babson įsteigė „Gravitacijos tyrimų fondą", kurio tikslas buvo sukurti gravitacijos skydą, taip pasiekiant antigravitacijos efektą. Šis fondas veikia iki šių dienų. Nors 1915 m. paskelbta Einšteino bendroji reliatyvumo teorija atmeta antigravitacijos galimybę tarp 1950-60 įvairios organizacijos vykdė intensyvius galimų antigravitacijos mechanizmų tyrimus. Pavyzdžiui, tuo domėjosi Glenn L. Martin kompanija, kuri vėliau tapo „Lockheed Martin korporacija", veikiančia aviapramonės srityje. Tyrimai vyko „Pažangiųjų tyrimų institute". Tačiau 1973 m. priėmus Mansfildo pataisą, kariuomenės parama antigravitacijos tyrimams buvo nutraukta, nors privačios pastangos tęsėsi ir toliau.

Didžiausia problema - atrasti egzotiškas materijos formas ir sukurti archimedo jėgą sukuriantį dinaminį elementą. Iš pradžių dinaminio elemento buvo ieškoma tradicinėse mokslui žinomose srityse. Tokie buvo giroskopiniai prietaisai, kuriais, panaudojant įvairius efektus, buvo bandoma išgauti keliamąją jėgą. Henry Wallace tarp 1968-1974 užregistravo eilę patentų, kuriuose aprašomas prietaisas, kuriame gretai sukami žalvario diskai, kaip tvirtinama, sukuria gravitomagnetinį lauką, sulygiavus branduolių sukinius. Nepriklausomais viešais tyrimais šio prietaiso efektyvumas nebuvo patikrintas.

1920-30 m. Thomas Townsend Brown sukūrė gravitatorių, sukonstruotą iš didelės įtampos kondensatorių. Atlikęs eksperimentus, kaip tvirtina, jis pastebėjo, kad šis prietaisas turi antigravitacinių savybių, mažinančių kūnų masę. Šį efektą pavadino Biefeld-Brown efektu ir sukūrė elektrogavitikos terminą. Elektrogravitikos sąvoka labai populiari ufologijoje, tvirtinama, kad šis efektas naudojamas NSO ir B-2 bombonešiuose. Tačiau vėlesni tyrimai, kuriuos atliko JAV oro pajėgos, ir NASA, kaip tvirtinama, antigravitacijos efektų nenustatė.

Antigravitacija galėtų veikti tiesioginėje sąveikoje su gravitaciniu lauku, kaip pavyzdžiui, antigravitaciniuose skyduose arba gravitacinės traukos įveikimui galima panaudoti kitos terpės priešpriešinę gravitacijai jėgą, kuri aviacijoje šiuo metu sukuriama tik panaudojus aerodinaminius reiškinius. Kaip sukuriama keliamoji ir varomoji jėga nesvarbu, svarbu tik kad ji padėtų įveikti gravitacijos vektorių, atsiplėšti nuo žemės ir pakilti į kosminę erdvę. Ufologijoje daugybė legendų, kad tai pavyko padaryti, kad NSO naudojami egzotiški antigravitaciniai varikliai. Kadangi žemės mokslininkai darė daug tyrimų, galima manyti, kad yra pavykusių projektų ir kad NSO yra žemiškos kilmės slaptos technologijos. Jeigu tokios technologijos iš tikro yra sukurtos, šioms grupuotėms, kurios kartais vadinamos atitrūkusia civilizacija, būtų atviras kosmosas ir didelė tikimybė kad jos turi bazes Mėnulyje, Marse ir kitur. Kita tikimybė, kad NSO yra nežemiškų civilizacijų erdvėlaiviai atskridę iš kitų planetų.

Aišku viena, viešumoje šios technologijos neegzistuoja, jeigu naudojamos, tai naudojamos tik slaptai. Jų atžvilgiu yra didelė konspiracija, kurių paskirtis apsaugoti nuo žmonių paslaptį. Kodėl to siekiama? Kad tai suprastume, turime pabandyti įsivaizduoti, kas nutiktų, jeigu turėtume antigravitacinius lėktuvus. Šiuo metu į kosmosą išskristi galima tik brangiai kainuojančiomis raketomis, tačiau jeigu pavyktų sumažinti lėktuvo masę, būtų galima į kosmosą patekti su paprastu lėktuvo dydžio aparatu. Taptų įmanomos paprastos, privačios kelionės į Mėnulį ir net Marsą. Jeigu šios teritorijos jau užimtos, paprasčiausiai nenorima ar bijoma žmonių antplūdžio. Į savo kiemą nenorima įsileisti jokių pašalinių žmonių, nes tada reikėtų dalintis erdve ir resursais. Todėl siekiama tokias technologijas riboti, kad būtų galima save apsaugoti nuo potencialių problemų. Toms nežemiškoms civilizacijoms ar atitrūkusiai žemės civilizacijai daug patogiau, kai visa žmonija yra prispausta prie žemės ir nešniukštinėja svetimoje teritorijoje. Konkurencijos nenori niekas. Dėl šios priežasties tokio žemo lygio ir net specialiai klaidingos, nepilnos gravitacijos teorijos, kad būtų daug sunkiau atrasti antigravitacinio aparato dinaminį elementą. Galima tik įsivaizduoti koks chaosas kiltų kosmose, jeigu tarp Žemės ir Mėnulio, tarp Žemės ir Marso pradėtų kursuoti milijonai skraidančių aparatų. Kai nėra pašalinių akių daug ramiau, galima be trukdymų gyventi ir vykdyti savo projektus.

[a.t.sielis]

Pagal Vedų ir Puranų sampratą, keliavimui tarp planetų nereikalingi aparatai. Kas iš to, kad žmonės nuskrido į Mėnulį, jeigu nepamatė ten subtiliosios Mėnulio gamtos ir negali ten gyventi? Tikroji kelionė vyksta taip: žmogus numiršta, ir jeigu yra atitinkamai nusipelnęs, patenka į kažkurią aukštesnę planetą, gauna ten gyventi tinkamą "subtiliosios materijos" kūną.

Tai panašu į kelionę į kurortą - žmogus dirba, užsidirba pinigų, tada keliauja į kurortą, atostogauja ir leidžia pinigus. Panašiai, žmonės, norėdami patekti į aukštesnes rojiškas planetas, turi daryti gerus darbus, ir sukaupę nuopelnų po mirties ten patenka.

[klajunas]

Tai jau būtų ne dėsniais paremta gamta, bet civilizacija su savavališka santvarka. Nuopelnas už gerus darbus gali turėti tik taisyklės arba savavališko kažkieno priimto įstatymo statusą. Tačiau nuopelnai neįmanomi kaip gamtos dėsnis. Vadinasi tu kalbi apie nematomą civilizacija su savo tvarka, o mane domina dėsnių pažinimas ir pritaikymas. Tas pats galioja ir su įstatymais, juos taip pat galima pažinti ir jais pasinaudoti, tačiau įstatymų neįmanoma pažinti gamtinės aplinkos tyrimu. Su įstatymais turi būti supažindinama kontakto metu. Visgi laikausi kad turime pažinti tikrovę ne kaip savavališką santvarką, bet kaip dėsniais valdomą tvarką. O dėsniuose etikai vietos nėra. etika negali būti įrašyta į tikrovės sandarą. Nors gali būti įrašyta į gyvų būtybių organizavimo santvarką. Įstatymais pagrįsta tikrovės tvarka rodytų, kad už jos stovi sąmoninga valia. Tačiau tai dar turi būti įrodyta. Pažinę įstatymus nesukursime jokio kelionės aparato, jį galima sukurti tik pažinus dėsnius. Reikia skirti kur kelionės įstatymai, o kur dėsniais paremta kelionė. Pas mane keliauja visi žinantys dėsnius, nepriklausomai nuo etikos.

[a.t.sielis]

Tačiau nuopelnai neįmanomi kaip gamtos dėsnis.

Įmanomi. Nuopelnai reiškia nuopelnus pagal karmos dėsnį. "Ką pasėsi, tą ir pjausi".

Etika yra įrašyta gamtoje, visatoje, tai 100 proc. faktas. Gerų darbų rezultatai geri, blogų darbų rezultatai blogi.

Jeigu tau etika yra ne rodiklis ir nepageidaujama, tada neturėtum jaustis nuskriaustas dėl to, kad tave kas nors užpuolė.

[klajunas]

Etika yra įrašyta gamtoje, visatoje, tai 100 proc. faktas.

Man atrodo, kad 100 proc. yra priešingas faktas - etika linkusi pralaimėti, o laimi jėga. Dėl šios priežasties dauguma valdžių neetiškos. Jeigu nuopelnais kraunamas turtas veiktų kai gamtos dėsnis, gyventume visiškai kitokiame pasaulyje negu yra dabar.

Siūlau labiau įsigilinti į tai ką parašiau. Tai ką tu sakai turi tikimybę būti tikra, bet ne kaip gamta, bet kaip aukštesnio pasaulio civilizacija su įstatymais, o ne dėsniais. Karma ne gamtos dėsnis, bet civilizacijos įstatymas.

[a.t.sielis]

Taip tik atrodo, kad jėga laimi, bet ilgesniame laikotarpyje blogiečiai gauna savo blogos veiklos rezultatus.

Karmos dėsnio veikimas nėra toks, kaip pvz. fizikos dėsnių veikimas, nes jis susijęs ne tiek su atomais ir pan., ne su fizikinio sluoksnio sąveikomis, o su laiko dėliojamo vyksmo ir atsakomybės procesais, t.y žmonių likimais. Pvz. karmos dėsnis neveikia gyvūnų, taigi, didžioji dalis gamtos neįtakojama karmos. Jį galima vadinti Kūrėjo nustatytu įstatymu, arba vienu iš materialios visatos veikimo principų.

Galima suprasti, kad karmos dėsnis yra galingesnis ir apima daugiau negu mums žinomi gamtos dėsniai, nes jis turi atitinkamai pajungti ir gamtos dėsnių veikimą: kad sukonstruotum individualius likimus, reikia kad visa aplinka atitinkamai veiktų. Biologijos dėsniai, ekologijos dėsniai - jie per sudėtingi ir žmonijos nėra perprasti, ką kalbėti apie dar sudėtingesnį karmos dėsnį, kuris liečia daug ilgesnius laikotarpius, negu vienas gyvenimas.

[klajunas]

gamta vertina gerus ir blogus veiksmus šiek tiek kitaip. tai veikimas prieš protą, nesuprantant dėsnių pasekmių. pavyzdžiui, jeigu neturi patirties ir protu nesupranti, kad šokdamas iš per didelio aukščio užsimuši, būsi dėl nežinojimo "nubaustas". arba jeigu nežinai, kad po vandeniu kvėpuoti neįmanoma ir pamėginsi - prigersi. neprotingas dėsnių neatitinkantis elgesys tikrai nubaudžiamas, bet tai nėra etinė karma, o kartais šie dalykai maišomi. tarkim neprotingai investavai ir praradai visą turtą - tai karma ar paprasčiausiai kvailo elgesio einančio prieš ekonomikos dėsnius pasekmė. visi suprantam, kad negali daryti ką nori, nes neprotingai elgdamasis nukentėsi. bet čia yra ne etikos dalykas, o išmanymo. taip pat protingas pagal dėsnius vykdomas elgesys apdovanojamas, gaunamas pelnas, susirenkamas derlius. manau kad iš tokios patirties pasaulyje ir susiformavo karmos idėja. bet čia daugiau žinių ir gebėjimų jomis manipuliuoti reikalas, kuris suveikia didele tikimybe, nors ne visada 100 proc. Bet į tai įeina daug niuansų, nes turint priemonių žiniomis ir protingu elgesiu galima manipuliuoti, dėl kitų veiklos prarandant savo apdovanojimą arba dėl turimos socialinės galios išvengiant neprotingų veiksmų pasekmių, nes yra resursų kompensuoti proto stoką. tam tikru lygiu tokia "karma", arba veiksmas-atoveiksmis, veikia natūraliai. tačiau religijose padarius pagrindniu visatos dėsniu - perlenkiama lazda. kai į kompiuterį parsisiunti virusą ir sugadini savo turtą, nuostolis tik neprotingo elgesio pasekmė, tačiau šis nuostolis nėra karma to, ką padarei nesusijusioje situacijoje. tai yra tokia natūrali karma veikia tik tiesiogiai, vienos situacijos ribose ir iš vienos situacijos neperkeliama į kitą situaciją. tai gali padaryti tik sąmoninga valia. kai nusižengimas vienoje vietoje išlyginamas bausme kitoje. gamtoje toks ryšys ir likimas neįmanomas, likimą paprastam žmogui suformuoti gali tik jį valdanti valdžia savo sprendimais. netinkamai maitindamasis sugadini savo sveikatą. bet sveikatos sugadinimas nėra bausmė už tai, ką padarei kitoje gyvenimo srityje, tai bausmė už nesveiką maitinimąsi. kiek religinė karmos idėja pažeidžia šį tiesioginį veiksmo ir pasekmės ryšį, ji neatitinka tikrovės. likimas yra žmogaus ir aplinkos sprendimų suma. kiek sprendimai protingi, jie formuoja teigiamą likimą, kiek neprotingi, neigiamą.