Apie dvasinį programavimą ir ezoterinius kokteilius

[Mekabciel]

Malda neturi tikslo užsiprogramuoti kokiam nors dalykui (na nebent ji iškreiptos formos). Malda yra suprantama kaip dialogas su anapusybe. Jei ji siekia kažkokių kitokių tikslų (pvz. paveikti anapusbę) tada tai dažnai nebūna malda.
Atgaila yra vidinė žmogaus būsena. Tu žinoma, gali užsiprogramuoti dėl visko atgailauti, bet tai tada gausis iškreipta atgailos forma vadinama skrupulais. O tai irgi neigiama jos forma, kurios derėtų vengti.
Ritualas, siekia ne programuoti, o atkartoti in illo tempore vykusius mitinius dalykus.

Jei šie dalykai tau iškreipia pasaulėvaizdį tada jau gali suprasti kad jie veikia kaip programa ir vadinasi kažką darai ne taip.
Religijos pagrindinė siekiamybė padaryti žmogų laisvą, t.y. moko būti pačiu savimi, neapsimetinėti, neturėti iliuzijų, nemeluoti nei sau nei aplinkiniams. Jei šie dalykai vyksta tavo gyvenime, vadinasi esi neteisingame kelyje arba kažką darai ne taip.
Dabar pvz. the secret idėjos: tu meluok sau, kad turėsi pinigų, tuo tikslu užsidėk kostiumą ir elkis kaip verslininkas, pinigai patys plauks į kišenę (deja tai realiai mano sutikta situacija, žmogus jau 5 metai sėdi be darbo, elgiasi kaip verslininkas, net du telefonus turi, o pinigų kaip nėra taip nėra, nors jis tiki kad jų pilnos kišenės, bet net už kavą neturi susitikus kaip susimokėti).

Malda tai forma, priemone ir tam tikri veiksmai dialogui su anapusybe. Jei yra motyvas yra ir tikslingi veiksmai ta motyva pasiekti. O jei yra tikslingi veiksmai tai yra saves programavimas. Koks skirtumas koks tikslas.
Net ir norint but laisvu, zmogus iskelia kazkokias vertybes, tikslus ir ju siekia, siekia issilaisvinti is blogos programos, save perprogramuodamas.

Juk kad pasiekti atgailą, vidinę žmogaus buseną as turiu kazka padaryt. Kazkokiu budu gyvent. Automatiskai nieko tikslingai nedarant tokios busenos neateina.

Kas dėl secret tai zmogelis tiesiog ne viska suprato taip pat kaip ir su religija. Isskiri programavima kaip kazkokia blogybe taciau forma teisingos religijos, kuri neprogramuoja, jau vadini tradicija. Tradicija = programa. Tik kokybe jos gali skirtis.

Religijos pagrindinė siekiamybė padaryti žmogų laisvą, t.y. moko būti pačiu savimi, neapsimetinėti, neturėti iliuzijų, nemeluoti nei sau nei aplinkiniams.

Na tai ta zodeli "moko" galima pakeisti zodeliu - "programuoja, hipnotizuoja". Kitaip tariant kisa i zmogaus galva tam tikras frazes, kurias zmogus turetu savyje adaptuoti, suprasti, o poto jomis vadovautis ir realizuoti.

[paragraf 78]

Malda tai forma, priemone ir tam tikri veiksmai dialogui su anapusybe. Jei yra motyvas yra ir tikslingi veiksmai ta motyva pasiekti. O jei yra tikslingi veiksmai tai yra saves programavimas. Koks skirtumas koks tikslas.

Malda neturi jokių kitų motyvų kaip tik pabendrauti, pabūti vienumoje su anapusybe. Jei yra kokie nors kiti tikslai tada galimas ir progamavimas, bet tai jau bus iškreipta forma. Kaip tik dabar apie tai skaitau Anthony Bloomo knygoje.

Net ir norint but laisvu, zmogus iskelia kazkokias vertybes, tikslus ir ju siekia, siekia issilaisvinti is blogos programos, save perprogramuodamas.

Oi kaip išplėtei programavimo ribas

Juk kad pasiekti atgailą, vidinę žmogaus buseną as turiu kazka padaryt. Kazkokiu budu gyvent. Automatiskai nieko tikslingai nedarant tokios busenos neateina.

Anaiptol. Tam kad turėtum realistišką savęs suvokimą turi būti laisvas nuo programos, nes priešingu atveju apie nuoširdžią ir savikritišk atgailą nėra nė ko kalbėti

Kas dėl secret tai zmogelis tiesiog ne viska suprato taip pat kaip ir su religija. Isskiri programavima kaip kazkokia blogybe taciau forma teisingos religijos, kuri neprogramuoja, jau vadini tradicija. Tradicija = programa. Tik kokybe jos gali skirtis.

Pataisymas: čia ne aš išskiriu, o G. Beresnevičius, tad visi priekaištai jam

Na tai ta zodeli "moko" galima pakeisti zodeliu - "programuoja, hipnotizuoja". Kitaip tariant kisa i zmogaus galva tam tikras frazes, kurias zmogus turetu savyje adaptuoti, suprasti, o poto jomis vadovautis ir realizuoti.

Pakeitus žodį "katinas" juk negausime šuns, net jei kitaip jį pavadinsime, nes mūsų argumentui tai patogu, šuo vistiek netaps katinu.
Laisvės reikia išmokti. Reikia išmokti nusimesti programas, klaidingą savęs ir aplinkos suvokimą.

[Mekabciel]

Malda neturi jokių kitų motyvų kaip tik pabendrauti, pabūti vienumoje su anapusybe. Jei yra kokie nors kiti tikslai tada galimas ir progamavimas, bet tai jau bus iškreipta forma. Kaip tik dabar apie tai skaitau Anthony Bloomo knygoje.

Na koks skirtumas, ka darysi su anapusybe. Bendrausi, nebendrausi, tylesi... Motyva tai turi. Kad butu motyvas, turi but kazkoks tikslas kazka gaut. Tyla, ramybe, kontakta. Uzsinori ar uzsiprogramuoji kazka gaut.

Jei butu maldoje kiti tikslai tai butu iskreipta programavimo forma.
Bet jei tikslas pabendraut ir pabut kontakte, tai yra tiesiog programavimas.

Juk anapusybe zmogui turi kazkoki vaizdini. Zmogus negali melstis i abstragcija. O tam kad melstis i kazka, turi but konkretu. Va tada religija padeda nusipaisyt, susiprogramuot paveiksla. Anapusybe, kurejas, dievas,  jezus, buda, petras, laisvas zmogus, taika, ar dar kas nors... 

Oi kaip išplėtei programavimo ribas

Neispleciau, o aprasiau platesnius programavimos remus. Vizija, laisves siekis ar kazkoks tikslas yra taip pat programa. Jei zmogus kazko nori, tai reiskias jis siekia to noro.  Noret galima buti dievu, pusdieviu, sventu, doru, geru, labdaringu, atsidavusiu, ziauriu, tupu. Tai yra savarankiskas saves programavimas. Tai yra tikras saves keitimas. Jei pats nesirenki saves perprogramuoti i tikslia vizija, zinodamas tikslu veiksmu plana, tai greiciausiai religija tave programuoja ir nera cia jokio laisvo, valia turincio pasirinkimo.

Anaiptol. Tam kad turėtum realistišką savęs suvokimą turi būti laisvas nuo programos, nes priešingu atveju apie nuoširdžią ir savikritišk atgailą nėra nė ko kalbėti

Na tai va, kad turet realistišką savęs suvokimą reikia iskelti toki tiksla, vizija ir siekti to. Kol nesusiprogramuosi saves jog butum laisvas, tavo programa ir nepadarys nuosirdzios atgailos. Nes nuosirdi atgaila tai yra tikslo dalis, kuria pats iskeli kaip siekiamybe ir kuria po truputi formuoji.

Pataisymas: čia ne aš išskiriu, o G. Beresnevičius, tad visi priekaištai jam

Juk malda rituala ir atgaila nepriskiri programavimui. 

Pakeitus žodį "katinas" juk negausime šuns, net jei kitaip jį pavadinsime, nes mūsų argumentui tai patogu, šuo vistiek netaps katinu.
Laisvės reikia išmokti. Reikia išmokti nusimesti programas, klaidingą savęs ir aplinkos suvokimą.

Nusimetus programas - tupa avis as uzsivelku programa protingas savarankiskas zmogus. Jei nelaisve nuo aplinkos yra programa, o laisve nera programa, tai kas tai yra?

Mokymas tai informacija zmogui, kuria gaves zinotu, moketu kaip ja naudotis ir daryt savarankiskus veiksmus.
Mokomas jaunas zmogus kaip tuscias kompiuteris i kuri gali idiegti ka nori.

Kuo gi tas programavimas nuo mokymo skiriasi?

Tai jog zmogus nusimeta programas ir klaidinga saves, aplinkos suvokima parodo, jog jis pats saves ir neformavo lig siol. O dabar formavima ima i savo vadzias ir pats pasirenka but perprogramuotas, tik dar isijungia kritika. Skirtumas tik kokybeje. Bet tai vienas ir tas pats programavimas. Galima tai pavadinti mokymu, tradicija, malda, ritualas, vienas ir tas pats.

[paragraf 78]

Na koks skirtumas, ka darysi su anapusybe. Bendrausi, nebendrausi, tylesi... Motyva tai turi. Kad butu motyvas, turi but kazkoks tikslas kazka gaut. Tyla, ramybe, kontakta. Uzsinori ar uzsiprogramuoji kazka gaut.

Kai nori kažką gauti, tai daro magija religiniame kontekste gavimas nėra tikslas, maginiame yra.
O skirtumas didelis: maldoje atsiduodi anapusybės malonei, magijoje tu bandai ja manipuliuoti
Atsiduodamas tampi laisvas elgtis taip kaip nori, manipuliuodamas esi priklausomas nuo savo troškimų.
Budizme tai labai puikiai atsiskleidžia.

Juk anapusybe zmogui turi kazkoki vaizdini. Zmogus negali melstis i abstragcija. O tam kad melstis i kazka, turi but konkretu. Va tada religija padeda nusipaisyt, susiprogramuot paveiksla. Anapusybe, kurejas, dievas,  jezus, buda, petras, laisvas zmogus, taika, ar dar kas nors...

Vaizdinio turėjimas nėra programavimasis, žinoma jei jis kintamas. Jei turi stacionarų dievybės įvaizdį tada taip, tai yra programa, iš kurios negali ištrūkti, bet religija tai suvokia kaip kažką neigiamo. Dievas yra suvokiamas kaip tokia didi esybė, kurios per visą gyvenimą nepažinsi iki galo. Todėl malda padeda pažinti įvairius aspektus neprisirišant prie vieno. Jei prisirišai tada šakės.

Noret galima buti dievu, pusdieviu, sventu, doru, geru, labdaringu, atsidavusiu, ziauriu, tupu. Tai yra savarankiskas saves programavimas.

Dvasinė teologija teigia, kad jei tu tik panorai būti šventas ar panašiai, tada šakės tavo šventumo siekimas neturi būti tikslas, turri gyventi šiame momente, nesiekdamas šventumo ateityje,bet stengdamasis gyventi šventai dabar. Religijoje yra suprantama, kad šventas netapsime nei vienas, mes eidami tikėjimo keliu tik priartėjame prie šventumo sampratos. Pas kataikus yra taip, jei žmogus būdamas gyvas save laikė labai šventu, tada tai yra stabtis jo beatifikacijos bylai.

Na tai va, kad turet realistišką savęs suvokimą reikia iskelti toki tiksla, vizija ir siekti to. Kol nesusiprogramuosi saves jog butum laisvas, tavo programa ir nepadarys nuosirdzios atgailos. Nes nuosirdi atgaila tai yra tikslo dalis, kuria pats iskeli kaip siekiamybe ir kuria po truputi formuoji.

Tikslo turėjimas tai tas pats kas koministinis šviesusis rytojus esmė yra gyventi dabar, esmė ką tu dabar darai, esmė ar tu tai darai būdamas laisvas.

Nusimetus programas - tupa avis as uzsivelku programa protingas savarankiskas zmogus. Jei nelaisve nuo aplinkos yra programa, o laisve nera programa, tai kas tai yra?

Ok. Atsimeni filmą Matrica? Gyvendamas programoje tu jautiesi laisvas, nors iš tiesų esi tik skaičiukai. Tai laisvas žmogus būtų Neo. Kuris nepriklausomas nuo programos.

Mokymas tai informacija zmogui, kuria gaves zinotu, moketu kaip ja naudotis ir daryt savarankiskus veiksmus.
Mokomas jaunas zmogus kaip tuscias kompiuteris i kuri gali idiegti ka nori.

Toli gražu ne ką nori. Tai priklauso nuo to kiek žmogus savikritiškas.

Kuo gi tas programavimas nuo mokymo skiriasi?
Tai jog zmogus nusimeta programas ir klaidinga saves, aplinkos suvokima parodo, jog jis pats saves ir neformavo lig siol. O dabar formavima ima i savo vadzias ir pats pasirenka but perprogramuotas, tik dar isijungia kritika. Skirtumas tik kokybeje. Bet tai vienas ir tas pats programavimas. Galima tai pavadinti mokymu, tradicija, malda, ritualas, vienas ir tas pats.

Mokinimasis reiškia pažinimą, programos vykdymas reiškia aklą paklusimą

[Mekabciel]

Kai nori kažką gauti, tai daro magija religiniame kontekste gavimas nėra tikslas, maginiame yra.
O skirtumas didelis: maldoje atsiduodi anapusybės malonei, magijoje tu bandai ja manipuliuoti
Atsiduodamas tampi laisvas elgtis taip kaip nori, manipuliuodamas esi priklausomas nuo savo troškimų.
Budizme tai labai puikiai atsiskleidžia.

Kad atsiduot anapusybes malonei reik noret. Net ir iskeliant tiksla atsiduoti, reik visu pirma to panoret. O kad panoret ir suprasti, ka reiskia atsiduot reik save paprogramuoti, ta ana ismokt, ta suzinot, ta isidiegti, ta atskleisti ir t.t. ir t.t.

Vaizdinio turėjimas nėra programavimasis, žinoma jei jis kintamas. Jei turi stacionarų dievybės įvaizdį tada taip, tai yra programa, iš kurios negali ištrūkti, bet religija tai suvokia kaip kažką neigiamo. Dievas yra suvokiamas kaip tokia didi esybė, kurios per visą gyvenimą nepažinsi iki galo. Todėl malda padeda pažinti įvairius aspektus neprisirišant prie vieno. Jei prisirišai tada šakės.

na tai va iskeliamas konkretus tikslas ir jokio skirtumo kad visa laika skirtingas, as apie rezultata nesneku, o apie pati principa.

Vaizdinio turejimas tai siekimas kazko konkretaus. Na kaip tu gausi kazkoki rezultata neiskeles salygos. Salyga tai formule: 3 ave marija + pakontempliuoti i Nezinoma ir niekad nepazinu dieva 15 min + pavizualizuot i ta nepazinu dieva, 10min + atsiduoti ir  laukti kol norimas tikslas realizuosis - nepazinaus dievo pojutis ir atsidavimas jam. Vat ir programavimasis. Jei to ano ar trecio nedarysi spyga taukuota gausi.

Dvasinė teologija teigia, kad jei tu tik panorai būti šventas ar panašiai, tada šakės tavo šventumo siekimas neturi būti tikslas, turri gyventi šiame momente, nesiekdamas šventumo ateityje,bet stengdamasis gyventi šventai dabar. Religijoje yra suprantama, kad šventas netapsime nei vienas, mes eidami tikėjimo keliu tik priartėjame prie šventumo sampratos. Pas kataikus yra taip, jei žmogus būdamas gyvas save laikė labai šventu, tada tai yra stabtis jo beatifikacijos bylai.

Tai tik kitas tikslas - gyventi siame momente, nesiekiant sventumo ateityje, bet stengiantis gventi sventai dabar. Tam kad gyventi sventai dabar, reik save keisti. O keitimas ir yra perprogramavimas.

Dvasine teologija teigia jog dvasine programa turetu buti - gyvenimas siame momente, nesiekiant sventumo ateityje, bet stengiantis gyventi sventai dabar.
Katalikai teigia jog laikantis teisingos tikejimo kelio programos - priartesime prie sventumo sampratos.

Tikslo turėjimas tai tas pats kas koministinis šviesusis rytojus esmė yra gyventi dabar, esmė ką tu dabar darai, esmė ar tu tai darai būdamas laisvas.

Tikslas ir atveda i ta esme gyventi dabar ir daryt dabar. Tam kad gyventi sia akimirka reik turet visu pirma toki tiksla. Tam, kad suprasti ka reiskia gyventi dabar zmogus turi issiaiskinti ka tai reiskia. O issiaiskinimas ir yra tikslo siekimas.
Jei "gyvenk dabar!" nebutu tikslas, tai pasakius per televizoriu sia fraze, zmones iskarto suprastu ka tai reiskia ir pradetu taip gyventi.

Ok. Atsimeni filmą Matrica? Gyvendamas programoje tu jautiesi laisvas, nors iš tiesų esi tik skaičiukai. Tai laisvas žmogus būtų Neo. Kuris nepriklausomas nuo programos.

Istikro neatsimenu.

Toli gražu ne ką nori. Tai priklauso nuo to kiek žmogus savikritiškas.

Na taip, bet tai nieko bendro neturi apie tai ka mes snekame.

O siaip jau gyvenimas juk i tave idiege ka norejo? Per visas tas gyvenimiskas formas, nuo pat vaikystes iki dabartystes. Idiege ir kritiskuma, kuri laikai savo savarankiskumo ir laisvumo pozymiu, kuris leidzia tau but tarsi neprogramuojamam, o vat naivumas, aviskumas tai jau ne laisve ir atvirumas programavimui.

Mokinimasis reiškia pažinimą, programos vykdymas reiškia aklą paklusimą

Jei as tave mokysiu kad tu turi nepaklusti ir but laisvas, kritiskas, viska kvestionuoti, turet savo galva tai tai jau nebeprograma, o mokymas ir tai jau nera aklas programos paklusimas?

[paragraf 78]

Kad atsiduot anapusybes malonei reik noret. Net ir iskeliant tiksla atsiduoti, reik visu pirma to panoret. O kad panoret ir suprasti, ka reiskia atsiduot reik save paprogramuoti, ta ana ismokt, ta suzinot, ta isidiegti, ta atskleisti ir t.t. ir t.t.

Noras nelygus programai. Noras yra natūralus dalykas ir sveikintinas. Žinoma, tu suteikei tokią prasmę programavimui kokia tau šios temos kontekste yra patogi, todėl ką bepasakyčiau tu vis tiek laikysiesi savo susigalvotos formos. Norint tęsti diskusiją turime kalbėti apie tą patį dalyką, nes dabar vienas kalbame apie kasą kur pardaveja dirba, o kitas apie iš plaukų susuktą kas. Skamba taip pat bet reiškia visai skirtingus dalykus.
Nes jei nesusitarsime su terminija, tada beprasmiška diskusiją tęsti toliau
Kadangi tema apie mano straipsnį, tada gal laikomės straipsnio ribose apibrėžto programavimo termino ribų, nes kitaip tu vėl kalbėsi apie kasą, o aš apie kasą

[Mekabciel]

Noras nelygus programai. Noras yra natūralus dalykas ir sveikintinas. Žinoma, tu suteikei tokią prasmę programavimui kokia tau šios temos kontekste yra patogi, todėl ką bepasakyčiau tu vis tiek laikysiesi savo susigalvotos formos. Norint tęsti diskusiją turime kalbėti apie tą patį dalyką, nes dabar vienas kalbame apie kasą kur pardaveja dirba, o kitas apie iš plaukų susuktą kas. Skamba taip pat bet reiškia visai skirtingus dalykus.
Nes jei nesusitarsime su terminija, tada beprasmiška diskusiją tęsti toliau
Kadangi tema apie mano straipsnį, tada gal laikomės straipsnio ribose apibrėžto programavimo termino ribų, nes kitaip tu vėl kalbėsi apie kasą, o aš apie kasą

As nesuteikiau jokiu prasmiu ir juolab nesusogalvojau jokios formos. Cia tavo straipsnyje (Beresnevičiaus ar Taves) programavimo remai apkarpyti labai patogiai ir neobjektyviai vertinama religija ir ezoterika.
 Religija - tradicija, malda, atgaila ir ritualas tarsi nieko bendro su saves programavimu nebeturi. Tokiu atveju religija ne kas kita kaip kvailu uzprogramuotu aviu banda, kuri tik kabuciu sistemoje turi labai kritiska viska kvestionuojanti ir labai racionalu prota, judanti link dievo pazinimo ir atskleidimo.

 Noras yra trukumas pripildymo, protas ji suorganizuoja. Tam kad ji suorganizuot turi kazkokiu budu sugalvot, sumastyt veiksmu plana ir t.t. Jei darai tai automatiskai esi tiesiog dalis programos. Jei gyvenime keli tikrus didelius tikslus, tada tu ties jais dirbi ir pats save programuoji.

Cia ne terminijoje nesutarimas, o tiesiog skaidymas i skirtingus stalciukus, tai kas tilptu i viena ir ta pati stalciu.

Suprantu kad istikro galiu ir klysti. Tikrai taip, tai apie ka tu rasai nera saves programavimas, o tiesiog kazkokios maldos, kazkokie ritualai ir kazkokios tradicijos i kazkoki nepazinu dieva su neaiskiu tikslu ir motyvais. Ir gautusi tada nieko keisto kad religiniai zmones istikro gan tupoki, nors gali save laikyt ir labai kritiskais, racionaliais zmogais. Nes jie gi istikro dar net nesupranta ka daro ir net nepasirinko patys to daryt, o tik galvoja kad patys pasirinko.

[paragraf 78]

Norėdamas kalbėti apie kažkokį konkretų dalyką, tokiame mažame rašinyje kaip straipsnis ar diskusija, nori nenori tenka kalbėti apie dalyką siaurąja prasme. Nes išsiplėtus per daug, tiesiog nieko doro nepasakysi, nes teks aiškintis visokius neesminius dalykus (kaip kad vyksta dabar), o tai suryja daug laiko, o kai kurie oponentai pradeda emocingai reaguoti (nenustebsiu jei greit validolį gers).

Nesakau kad programavimas nėra platus dalykas. Priešingai, ką ir sakiau ne kartą šioje temoje. Tiesiog jei norime konstruktyviai diskutuoti, mes turime apsibrėžti rėmus.
Programavimo aspektų yra kiekvienoje srityje. Tik tiek kad tu pats šioje temoje viską vadini programavimu. Tuoj prieisime iki to kad ir pirstelėjimą įvardinsi kaip programavimą

Visko vadinimas programavimu, yra matymas tik juoda ir balta ir nebematai kad yra kitos spalvos. Įvardinau krūvą dalykų kurie gali būti arba programa arba ne ir rėkimas kad tai tik programa, o ne kas nors kito tėra termino taikymas dalykams į kuriuos nesi pakankami įsigilinęs arba nelabai supranti kas jie yra nors gal ir gilinaisi

[Mekabciel]

Nesistengiu irodyt kad viskas yra programavimas. Cia jau kaip kam atrodo.

 Kadangi straipsnyje aprasyta jog teisingoje religijoje programavimo nera, del to sukritikavau ir pabreziau jog religijoje programavimas visgi yra, kokia ten bebutu ta religija, tikroji, netikroji. 

Straipsnio tema apie programavima, religijos ir ezoterikos skirtumus, tai ir sneku apie programavima, siuo atveju kitos spalvos manes nelabai domina. Juk straipsnio remuose reikia sneket, tai vat ir sneku.
O kai labai artimi dalykai skaidomi i skirtingas sferas, mano supratimu neadekvatu ir neteisinga, nes tokiu atveju ir vertinimas neobjektyvus, o religija iskeliamia auksciau, remiantis nelabai tinkamu pagrindu ir pavyzdziais.

[paragraf 78]

Aš ir nesakiau, kad religijoje nėra programavimo yra ir daugiau nei reikėtų. Bet tik jei nelabai supranti kuo tiki.
Teisingai suprasta ir praktikuojama religija tave padaro laisvu, nes nuima visokius įvaizdžius apie tave patį, aplinkinius, pastato į teisingą santykį su aplinka. Neteisingai suprastas bet koks dalykas gali tapti programa, net ir mamos meilė vaikui, kai ji pradeda reguliuoti vaiko gyvenimą ir griauti jo šeimą, irgi yra programa.

[Mekabciel]

Aš ir nesakiau, kad religijoje nėra programavimo yra ir daugiau nei reikėtų. Bet tik jei nelabai supranti kuo tiki.

Na taip, bet juk kai supranti kuo tiki, pradedi save tikslingai programuoti.

Teisingai suprasta ir praktikuojama religija tave padaro laisvu, nes nuima visokius įvaizdžius apie tave patį, aplinkinius, pastato į teisingą santykį su aplinka. Neteisingai suprastas bet koks dalykas gali tapti programa, net ir mamos meilė vaikui, kai ji pradeda reguliuoti vaiko gyvenimą ir griauti jo šeimą, irgi yra programa.

Tik kai išsivaduoji iš mamos programos, pradedi savąją.

[a.t.sielis]

Penas pamąstymui:

ar siela (dvasia) nėra užprogramuota?

Kūrėjas mano sielą sukūrė vienokią, o ne kitokią. Atitinkamai aš ir veikiu, pagal savo sandarą. Netgi laisva valia, manyje įdėta, pašaukia mane rinktis iš alternatyvų. Ar buvimas tam tikros sandaros ir prigimties nėra įstatymas į tam tikras vėžes, kurių tu negali atsikratyti, kaip negali atsikratyti paties savęs?

[paragraf 78]

Kažkoks beprasmis pokalbis gavosi.

[Mekabciel]

Kažkoks beprasmis pokalbis gavosi.

Jo visiska nesamone, prarastas laikas, net nevertejo pradeti, geriau butume nesusirasineje. As is sito pokalbio nieko gero negavau, nes su manim mano tiesa, mano dievas ir stabas, o cia dar kazkokio gabrieliaus nuomone, niekuo nepagrista...!
Gaila tik kad mes uzprogramuoti blogos aplinkos ir deja nesugebame neatrasyt ir susilaikyt ir vis irodinejame savo tiesas, o kartais tenka net nusivilti, kai irodyt nieko nesigauna ir pasijausti nieko gero negavus(o gal tiesiog nenorint pamatyt kazko gero).

[a.t.sielis]

Toliau,

kas yra programa? Programa tai kompleksas tam tikrų instrukcijų, kurios automatiškai vykdomos. Programą sudaro instrukcijos, o programos veikimą - instrukcijų vykdymas.

Keista stebėti filme Matrica programas, kurios turi žmogišką pavidalą ir laisvą elgesį. Greičiausiai dūšia jaučia, kad tai neįmanomybė.

Kai kalbama apie programavimą (ezoterikoje) neigiama prasme, turima galvoje, kompleksas instrukcijų kurios svetimos (!) žmogaus sandarai ir prigimčiai.

Man labiau įtikėtinas jų užsisentimentalizavimas, negu užsiprogramavimas. Nors esu sutikęs žmonių, kurie kaip ties idea fix užsiciklinę ties kokia nors ezoterikų teorija (pvz. kova su ego iš Kastanedos, etc.). Tai galima palyginti su taip pat ezoterine idėja apie "lervas", parazitines minties struktūras, kurios prikimba prie žmogaus. (Cinkas čia tame, kad visą laiką bandoma išstumti paties žmogaus atsakomybę, vis kažkas kitas atsakingas - lervos, programa, kažkieno ego. Iš tos pusės žiūrint, kalbos apie žmogaus užprogramavimą yra irgi nepaisančios jo prigimtinės laisvės ir atsakomybės - jeigu jį įmanoma užprogramuoti, vadinas, iš prigimties jis nėra laisvas ir nėra atsakingas už savo veiksmus, pasirinkimus)

Paradoksalu, kad ezoterikai dažnai yra laisvės ieškotojai, atsižadėję nuo jų pajautimu ar patyrimu diktatoriško religingumo, tokio kaip krikščionybė. Dalis jų mėgsta tūsą, neatsisako žolytės ir pan. Savotiški dvasiniai anarchistai.

Dekalogas ir krūva kitų bažnyčios taisyklių (arba rekomendacijų, kaip kieno ausiai mieliau skamba) irgi yra tam tikras kompleksas instrukcijų, tik jos nevykdomos automatiškai. Jas įvykdyti sunku.

Kitas klausimas, ar tik religijoje taisyklės ir mokymas sutampa su žmogaus sandara, o kitur - visais atvejais nesutampa? Ar yra kažkoks pozityvus mokymosi ezoterinėje kryptyje momentas, ar yra ten idėjų, instrukcijų, programų kurios atitinka žmogaus sandarą?