Egregorų teorija: ištakos ir pagrįstumas

[a.t.sielis]

Iš http://en.wikipedia.org/wiki/Egregore

Egregoras - okultinė koncepcija, išreiškianti "minčių formą" arba "kolektyvinį grupės protą", kaip autonominę psichinę esybę sudarytą iš grupės žmonių minčių, ir veikiančią juos. Simbiotinis ryšys tarp egregoro ir jo grupės lyginamas ir su naujesniais, ne-okultiniais konceptais, tokiais kaip korporacija (kaip juridinis asmuo) ir jos  meme


Istorija

Pirmasis autorius, kuris šiuolaikinėje kalboje pritaikė sąvoką "egregoras" buvo prancūzų poetas Viktoras Hugo, savo knygoje "La legende des Siecles" ("Amžių legenda"), Pirmos Serijos, 1859 m. Ten jis vartoja žodį "egregore" iš pradžių kaip būdvardį, o po kaip daiktavardį, su miglota reikšme. Atrodo, kad autoriui reikėjo žodžio, kuris rimuotųsi su kitų žodžių galūne "or". Tai ne vienintelis atvejis, kai Viktoras Hugo kūrė žodžius. Tačiau, "egregoras" - norminė graikiško žodžio  ἑγρήγορος (Stebėtojas) forma, kurią jis įgautų prancūzų kalboje. Biblijos Enocho knygoje šis terminas naudotas didelėms į angelus panašioms dvasioms apibūdinti.

Eliphas Lévi, knygoje "Le Grand Arcane" ("Didžioji Paslaptis", 1868 m.) identifikuoja "egregorus" su tradicija apie "Stebėtojus", nefilimų tėvus, aprašydamas juos kaip "baisias būtybes" kurios "triuškina mus be gailesčio, nes nežino apie mūsų egzistavimą".

Egregoro kaip grupės minčių formos koncepciją išvystė Geltonosios Aušros Hermetikų Ordino ir Rozikruzų darbai. Tokie autoriai, kaip Valentin Tomberg pasirėmė tuo.

Gerai žinoma egregoro koncepcija yra Fraternitas Saturni GOTOS.

Dabartinis naudojimas

Gaetan Delaforge, žurnale "Gnosis" 1987 m. apibrėžia egregorą kaip tam tikrą grupės proto rūšį, kuri sukuriama kai žmonės sąmoningai susiburia bendram tikslui.

Koncepcija susilaukė naujo populiarumo tarp chaoso magijos praktikuotojų, po to, kai Paco Xander Nathan parašė seriją straipsnių "Corporate Metabolism" 2001 m.

Glausčiausias šios proto būsenos apibrėžimas galėtų būti: minčių sinergijos rezultatas.

"Egregoro" sąvoka taip pat pasirodo ir Danilo Andrejevo knygoje "Roza Mira", kurioje išreiškia švytinčią, į debesį panašią dvasią, susijusią su Bažnyčia. Rusijoje paplitusi nuomonė, kad žodis "egrogoras" kilo iš šios dvasingumo knygos.

Rusijos okultinis judėjimas DEIR, vedamas Dmitrijaus Veriščagino, taip pat naudoja šią koncepciją.

Egrogoras taip pat siejamas su Montrealio Siurrealistais, labiausiai žinomais "Les Automatistes" pavadinimu, Ray Ellenwood knygoje "Egregoras: Montrealio automatistų judėjimo istorija".

[.L.U.T.H.O.R.]

Ir?


Be to ne Geltonosios,o Auksinės Aušros ^^

[a.t.sielis]

Ai jo, blogai išverčiau.

Kol kas nieko, reikia daugiau informacijos, čia tik pradinė paviršutiniška.

[a.t.sielis]

Kai kurie žmonės mano, kad įmanoma žmogui/žmonėms savo protu/sąmone materializuoti "egregorų pasaulius", arba realias fizines visatas.

Bet kad beribė sąmonė materializuotų visatą ar protines esybes - to, pagal juos, jau niekaip negali būti.

Nors tai tas pats principas: ir pirmu ir antru atveju, protas materializuoja visatą, ar protines esybes.

[.L.U.T.H.O.R.]

Čia jau maišai kažką man atrodo

[Vytautas]

Grynai iš praktinės pusės pagal mane egregoras tai savarankiškas minčių energetinis laukas galintis mums daryti nesuvokiamą fizinį poveikį, formuoti palankių arba nepalankių įvykių seką. Paprasčiau mus visapusiškai valdyti iki visiško "išjungimo". Mirtis tarsi be priežasties. Bet dabar tokio dalyko nėra. Bent jau manęs tai neveikia nors turėtų.

[Flogistonas]

Sveiki radau jus taip pat varinedamas pakrasciais, gal kas irgi uzkabino: - sistemu teorija, Kvantu teorija be abejo, "skirtingu kalbu sistemu ideju pasaulis"-cia tema kuri mane kabina. Be to yra ideju apie bioarealu samoninguma, ir dar daugiau.
Bet zinot kazkaip del ateiviu tai dar kol kas tiek dvasiskai nepatobulejau:)