Dieviškos sąmonės lygiai induizme.

[a.t.sielis]

Po kiekvieno tavo eilinio paklodinio rašinėlio, vis noriu paklsaust taves to paties..sieli..

Matai, Mariau, aš dažniausiai apibūdinu tam tikras universalias koncepcijas, dažnai netgi kelioms religijoms bendras, neužsiimdamas kokių nors raštų turinių iškraipymais ar simbolinėmis interpretacijomis. Didelis skirtumas. O jeigu nori klausti, tai klausk prie tų paklodžių, iš kur yra paimtas vienas ar kitas dalykas, visada pakomentuosiu. Būna ir tiesiog mano paties minčių, savistabos ir pasaulio stebėjimo apmąstymų, kurios iš viso neliečia dvasinės sferos.

Nekalba iškraipant, aš nieko neiškraipiau. Tu nori pasakyti kad visi dievų atributai , rankos galvos yra tik taip ant bajerio, jokios perkeltinės prasmės?

Iškraipai, konkrečiai iškraipai, nenoriu tiesiog nagrinėti daug ir ginčytis ties konkrečiom detalėm, nes be normalios atmosferos tame tiesiog dar daugiau bus pridaryta profanacijos, t.y. šventų dalykų įžeidinėjimo.

Dar nori pasakyti, kad visoje indijoje šventraščiai suprantami vienodai be perkeltinių prasmių?

Kaip tik atvirkščiai, noriu pasakyti, kad yra daug sektų, kurios iškraipo, bet autentiškos tradicjos laikosi neinterpretavimo principo.

Tuomet kodėl nevisi pritaria, kad Buddha buvo Vishnu inkarnacija? Juk visi vienodi?

Ne visi vienodi, ir ne visi priima tai.

Kodėl tada tie patys indai tam tikrame tikėjime vaikšto į budistų vienuolynus, nors jie nėra budistai.

Žiūrint, su kokia mintim jie ten vaikšto. Jeigu jie garbina Budhą, kaip Višnu inkarnaciją, tai vienas reikalas, jeigu jie laikosi majavados ir prijaučia budizmui, tai kitas reikalas, o jeigu šiaip miksuoja, trečias reikalas.

Tu teigi, kad pažysti visos indijos visus tikėjimus, kai tuo tarpu pati Indija turi didžiausią religijų įvairovę pasaulyje? tai matomai esi ten gyvenęs 30000m kol visų pagrindus supratai?

Dar kartą: būtent dėl tos įvairovės netinka viską vadinti vienu pavadinimu "hinduizmas". Čia tas pats kas sakyti: šiuolaikinė "Rusijos religija", "rusiizmas" ir įtraukti viską, ką tik randi Rusijoje, nuo new age, iki krikščionybės ir islamo. Jeigu sumaišytum jų turinius, arba interpretuotum ne taip, kaip kuri nors konkreti tradicija perteikia (pabrėžčiau, ne kaip interpretuoja, bet kaip perteikia), tai gautum neaišku ką. O dar kai sumaišytum rimtas tradicijas su sektom, tai kokteilis dar pablogėtų.

Beto gal geriau atsakyk iš kur ištraukei, kad raštai visuomet suprantami tiesiogiai? ar ne kaip tu vadini vakarų žinovas pasakė?

Pasakysiu, tik reikia rasti tą vietą konkrečiuose šaltiniuose. Pacituosiu, kartu su šaltinio duomenimis.

[eternal.bliss]

Gerai supaprastinsiu.

Kaip tik atvirkščiai, noriu pasakyti, kad yra daug sektų, kurios iškraipo, bet autentiškos tradicjos laikosi neinterpretavimo principo.

Mahatma Gandhi priklausė(jei taip galima sakyti) Pranami sektai kuri suliejo Bhagwad Gita ir Koraną į 1 religiją, joje nėra kastų sistemos dievų garbinimo, pagrindiniai principai vegetarizmas ir neprievarta. Tai 400m sekta. Maldos yra maišytos kalbos net, pati sektos esmė yra " vienas pasaulis viena religija", todėl joje galima rasti ir kitų religijų pėdsakų.

Tu man dabar pasakyk kokio dvasinio lygio žmogus buvo Mahatma Gandhi ir ar tu sugebi jam prilygti suvokimu ar gyvenimo filosofija bei ryžtu???

[a.t.sielis]

Gandis buvo geras indas ir gabus politikas/visuomenės veikėjas. O aš - blogas lietuvis, niekuo neypatingas, bandantis išlipti iš savo dvasinės tamsos. Bet pagal viską, jis nebuvo autentiškas sanatana dharmos sekėjas, miksavo, interpretavo, kaip pats sakai, priklausė sektai, kuri išgalvojo kažką savo, netradiciško; bet vis vien, jis buvo persismelkęs tomis pačiomis tikėjimo vertybėmis, kaip ir visa Indijos atmosfera, ir garbino Aukščiausiąjį. Jis - nacionalinis herojus, daug nuveikęs Indijai, stiprios valios ir aukštų idealų žmogus, gebėjęs lyderiauti, įkvėpti ir apjungti. Bet kai kurios jo dvasinės praktikos buvo labai abejotinos, neminėsiu, kokios konkrečiai, kad nesukelti blogo skonio. Nėra čia reikalo kokį nors konkretų asmenį kritikuoti.

[eternal.bliss]

Ne nu žodžiu. Gandis majavada skleidė iškarto sakyk ką čia laikai. 

[a.t.sielis]

Nežinau, pagal mane jis buvo linkęs į personalizmą, ir giedojo Viešpaties Ramos vardą. Bent tiek pamenu atsiliepimų, nestudijavau jo biografijos.

O blogos praktikos - susijusios su moterimis. Yra straipsnių.

[eternal.bliss]

Na numesk straipsnių "blogų".
Tikra vienybė tam dualizme matosi 

[a.t.sielis]

Na jau, susirask tuos straipsnius, manęs tie dalykai nelabai domina, tiesiog kai buvo laikraščiuose, perskaičiau.

[eternal.bliss]

Na matau, kad "Lietuvos rytas", arba "delfi" nusprendžia kas yra kas tavam gyvenime.

[a.t.sielis]

Yra ir angliškų laikraščių. Bet ten buvo ne tokia informacija, kuri keltų abejonių. Juk cituojama iš paties Gandžio atsiminimų ir jo aplinkos žmonių (tų pačių moterų) pasakojimų. Tai plačiai Indijoje žinomi faktai, taip sakant, istorijos dalis. Na, tokia visiems žinoma Gandžio "keistenybė", vieni tai mato kaip dvasingumą, kiti - kaip kažką nenatūralaus. Autentiškų praktikų tai tikrai neatitinka.

[a.t.sielis]

Śrī Caitanya Caritāmṛta Ādi 7.132

svataḥ-pramāṇa veda -- pramāṇa-śiromaṇi
lakṣaṇā karile svataḥ-pramāṇatā-hāni

svataḥ-pramāṇa -- savaime aiškios; veda -- vedos; pramāṇa -- liudijimai; śiromaṇi -- aukščiausi; lakṣaṇā -- interpretacijas; karile -- darant; svataḥ-pramāṇatā -- aiškumas; hāni -- prarandamas.

Vertimas:

"Savaime aiškūs vedų raštai yra pats aukščiausias liudijimas, bet jeigu šie raštai interpretuojami, jų savaime aiški prigimtis yra prarandama".

Komentaras (Bhaktivedanta Svamio):

Cituojame vedų liudijimus paremti savo teiginiams, bet jeigu juos interpretuojame pagal savo nuožiūrą, vedų literatūros autoritetingumas paverčiamas ydingu arba beverčiu. Kitaip sakant, interpretuodamas vedų versiją žmogus sumažina vedų liudijimo vertę. Kai žmogus cituoja vedų raštus, laikoma, kad tos citatos turi autoritetingumą. Kaip galima autoritetą pakišti sau po padu? Tai pagrindų neigimo (principiis obsta) atvejis.

"We quote Vedic evidence to support our statements, but if we interpret it according to our own judgment, the authority of the Vedic literature is rendered imperfect or useless. In other words, by interpreting the Vedic version one minimizes the value of Vedic evidence. When one quotes from Vedic literature, it is understood that the quotations are authoritative. How can one bring the authority under his own control? That is a case of principiis obsta."

Mintis čia ta, kad jeigu remiesi vedų raštais, tai laikai, kad juose yra užfiksuota tiesa, kad jie sako kažką verto. Jeigu pradėsi interpretuoti kaip tau užeina, tai arba tavo rėmimasis tais raštais yra prieštaringas (manai kad jie yra netobuli ir reikalingi interpretacijų, išgalvotų tavo paties proto, vadinasi, galvoji, kad tavo protas yra tiesos šaltinis ir autoritetas, tada jau geriau iš karto remtis savo protu, o ne cituoti raštų ar naudoti juose pasakojamas istorijas), arba tu bandai save iškelti aukščiau, savo sąlygotą protą aukščiau transcendentinių šaltinių, ir primesti jiems tas reikšmes, kurių jie neteigia.

Toliau, žinau, kad čia bus prieštaravimas, kad čia tik vienos sektos teiginys. Bet čia pastebėčiau, kad jeigu laikome vedų religiją, sanatana dharmą, turinčią kažkokią koherenciją, tai vienos tradicijos (t.y. sampradajos) teiginys apie autentiškumo kriterijus ir principus atspindi visos koherentiškos visumos principus. Tuos pačius dalykus rasime ir kitose tradicijose (sampradajose). Bet čia tik papildoma pastaba, o teiginį įrodo jo paties logiškumas. Jeigu gerai pagalvoti, taip ir yra.

Jeigu sutinkame, kad žinios apie absoliučią sferą negali būti formuojamos spėliojimais ar įsivaizduotos, bet turi būti apreikštos iš tos absoliučios sferos tam, kad ją apibūdintų teisingai, tai nesiginčysime ir dėl to, kad tokios žinios turi būti perduodamos be pakeitimų - iškraipymas ir pakeitimai iš karto paneigtų bet kokį tokių žinių vertingumą ir patikimumą.

Jeigu mokinys nepriimtų mokymo tokio, koks jis yra, tai pirminis žinių apie absoliučią sferą tikslumas būtų iš karto prarastas; autentiško išmokimo per tradiciją principas (guru parampara) netektų savo prasmės ir efektyvumo. Tai nereiškia aklo, dogmatiško žinių perėmimo - mokinys turi ne tik išklausyti mokymą, bet ir klausinėdamas, vykdydamas dvasinio mokytojo rekomendacijas dėl dvasinės praktikos, užsiimdamas įvairiomis praktikos rūšimis, visapusiškai suprasti ir patirti mokymo apibūdinamas realybes, loginę analizę ir kylančias abejones taip pat panaudodamas gilesniam dvasinių tiesų suvokimui pasiekti. Tai vadinama realizacija - kai ne tik teoriškai, bet ir praktiškai žinoma.

[eternal.bliss]

svataḥ-pramāṇa -- savaime aiškios; veda -- vedos; pramāṇa -- liudijimai; śiromaṇi -- aukščiausi; lakṣaṇā -- interpretacijas; karile -- darant; svataḥ-pramāṇatā -- aiškumas; hāni -- prarandamas.

Savaime aiškios vedos liudijimai. Kas tuo metu kai buvo parašytos vedos buvo savaime aišku? Gal buvo savaime aišku visi simboliai kuriuos turėjo kiekvienas dievas? gal buvo savaime aišku, kad jie atspindi ir sąmonės principus? na aš nzn kas buvo savaime aišku tuo metu. 


Bhaktivedanta Svamio tai  Prabhupada? Vien į jo veidą pasižiūrėjus matosi, kad ten nėra meilės.
Palyginimui:

Mantras gal idėti kur kartoja? "kiek užsidegimo" "kiek meilės", balsas užkimes, barba kažką monotoniškai. Ir čia jis turi būti pavizdys?

Aš rašau iš patirties, konkrečios, ir iš patirties pamačiau, kad tie sąmonės lygiai yra atvaizduoti ganėtinai tiksliai, todėl ir aprašiau palygindamas.
O su Prabhupada nebejuokink.

[a.t.sielis]

"Savaime aiškios" - reiškia, kad jos kalba tiesiogiai ir aiškiai, todėl interpretacijos tampa tiesiog nereikalingos. Gali būti, kad jos sako kažką lakoniškai, ir kažką, ko eilinis žmogus jokiais būdais negali suvokti, bet tada jeigu eilinis žmogus pradės pripaišyti tam interpretacijas, suvokimo nepadaugės.

Sakai, nėra meilės Bhaktivedanta Svamio veide? Na, manyk kaip nori. Žmogus negali įžvelgti daugiau meilės, negu pats jos turi, ypač pasiėmęs nuotrauką, kurioje tuo metu visai kitas veiksmas ir kita nuotaika. Bet neesmė, nepatinka komentaras ir komentatorius, nepriimk, bet šventraštis yra autentiškas Brahma-Madhva-Gaudija sampradajos, jo autorius yra Krišnadas Kaviradž (XVI amžius), aprašęs šios Kali epochos Auksaspalvio avataro gyvenimą ir mokymą. O lygiai taip pat interpretacijų vengia ir kitos vaišnavų sampradajos.

Aš rašau iš patirties, konkrečios, ir iš patirties pamačiau, kad tie sąmonės lygiai yra atvaizduoti ganėtinai tiksliai, todėl ir aprašiau palygindamas.

Tai gerai, ką tu rašai iš patirties, niekas nesikabins, bet jeigu imi šventraščių turinius ir nelaikydamas jų tikrais, iškraipai, tai tada ir kyla prieštaravimas. Nelaikai tiesa to, kas ten tiesiogiai teigiama, tai kokia prasmė tau jais remtis? Kam remtis tavo nuomone melagingais šaltiniais?

Pamenu situacijas, kai kas nors sako: "o, aš labai gerbiu Bhagavad-gitą, didis Indijos šedevras. Bet ten prirašyta išgalvotų dalykų". Tai jeigu ten prirašyta išgalvotų dalykų, tai kokios pagarbos tai verta? Keista pagarba. Knyga, kuri nesako, kad yra grožinė literatūra, ir teigia, kad kalba tiesą, bet joje prirašyta išgalvotų dalykų - na tai išeina, kad sumeluota knyga. (aš taip nemanau, bet tokia logika tokių "pagarbų")

Aš pvz. nesikabinčiau, jeigu būtum parašęs temos pavadinime "mano pamąstymai su hinduizmo motyvais". Na, būtų aišku, kad čia tavo pamąstymai, tik panaudoji kažkokius motyvus, kaip savo pamąstymų iliustracijas, tik tai su autentiška vedų religija neturi nieko bendro. Na, "new age" skiltyje visa tai normalu, tik kam čia tą hinduizmą tada minėti, kad čia hinduizmo teiginiai apie dieviškos sąmonės lygius? Čia arba "new age" teiginiai, arba kokios nors neautentiškos sektos teiginiai, interpretacijos.

Mantras gal idėti kur kartoja? "kiek užsidegimo" "kiek meilės", balsas užkimes, barba kažką monotoniškai. Ir čia jis turi būti pavizdys?

O čia tai iš viso nusišneki. Kokio balso tikiesi iš seno asmens - gal jaunos merginos balso, nuo kurio susilydytum vietoj? Klausyk artistus, jeigu tau nepatinka kaip šventieji kartoja mantrą savo senu balsu būdami samadhyje, vadinasi, iš viso atsijungę nuo šio pasaulio, ir kaip tas kartojimas vyksta šiame žemiškame lygmenyje net nekontroliuojantys. Sensualizmas kažkoks tai. Tu ne meilę nori išgirsti, o gražiai išlankstytą balsą. Meilė nepriklauso nuo balso tembro ir nuo jaunatviškos energijos ar kokios mentalinės išraiškos.

Bhaktivedanta Svamis netgi per širdies operaciją po narkoze buvo samadhyje, ir kartojo mantrą garsiai. Chirurgams ir kitam medicinos personalui tokie atvejai padaro nepakartojamą įspūdį.

[eternal.bliss]

Na man jau čia panašėja į diskusija su paragrafu. Gyvenk tu kaip nori pagal savo religijos visapusį išmanymą, man nesvarbu.  Na jau na, dar pasakyk, kad sąmonė neatsispindi kūne  Yra net žmonių kurie pagal išvaizdą gali nusakyti kito žmogaus asmenybę, būseną bei charakterį, vien tik iš akių gali nusakyti labai daug apie žmogų, o balsas net ir senų žmonių būna tikrai geras, bet tebunie.
Beto-  samadhi ir meilė, yra visiškai skirtingos sąmonės būsenos, samadhi patiriamas minčių nebuvimo metu, kaip ištirpimas realybėje, o meilė patiriama kaip jautimas visko tatytum savęs. Tai tas pats kas sakyti, jog Shiva ir Krishna yra vienas ir tas pats asmuo.

[a.t.sielis]

Sąmonė bei nuotaika reiškiasi per veiklą, išmintį, santykius, ir kažkiek apie tai galima spręsti per kūno stebėjimą, bet reikia stebėti pačiam su tyra sąmone, kitaip matysi savo paties nešvaros atspindžius.

Beto-  samadhi ir meilė, yra visiškai skirtingos sąmonės būsenos, samadhi patiriamas minčių nebuvimo metu, kaip ištirpimas realybėje, o meilė patiriama kaip jautimas visko tatytum savęs.

Samadhi ir prema - glaudžiai susiję dalykai. Samadhi, reiškia, sama - dhi, tokiame pačiame (sama) intelekte (dhi) su garbinamu Viešpačiu, t.y. reiškia dvasiniame pasaulyje, bendravimas su Dievu, buvimas Jo aplinkoje. O dvasiniame pasaulyje būna tik tie, kas turi premą - meilę Dievui, kas jos neturi, yra arba ant ribos tarp materialių ir dvasinių pasaulių, arba materialiame pasaulyje.

O ką tu įsivaizduoji kas tai yra pagal tavo patirtis - tai jau čia kita kalba.

Gerai, palieku tave ramybėje, nepyk. Tiesiog parašei kažką savo pradiniame tekste, ko negalėjau nepakomentuoti.

[eternal.bliss]

Man patinka kai žmonės prisiskaitę ir prisimokę iš kažkokių mokytojų pradeda kalbėti apie būsenas kurių nepatyrė ir praktikas kurių nepraktikavo 

Taip samadhi ir prema susija, kaip ir rašiau kitoje temoje, bet juos skiria ganėtinai didelis tarpas, ir abi būsenos nėra tas pats, premos nepasieksi jei nesi pasiekęs samadhi, o kad pasiektum ją, tau reikia vėl save išbandyti materijoje ko pasiekę samadhi žmonės nedažnai daro, nes jiems atrodo, kad tai yra pabaiga, jog daugiau nėra ko siekti.