Narcizu karta

[Master]

  Žvengiau kokia valanda 

Trenkiau į sieną galvą...
....( pamačiusi tokį orginalų ir brandų komentarą )
Ir sveikinu, tu ką tik pacitavai kažkokio paauglio blevyzgą...
Mes jau taip įėjom į offtopą, o tu dar iš offtopo darai offtopą...
Ir aplamai aš nematau nieko juokingo, jeigu manai, kad paauglys yra proto liekana švelniai tariant, tai gal uždarom visus paauglius į kokią įstaigą, kol jie užaugs ir taps normalūs...

[Ezekiel]

Aisku kaip ir Master sake, viskam turi buti ribos.
Mokykloje pas mane buvo labai daug tu intelektualu kurie dienas praleidzia prie kompiuteriu ar knygu. Is principo tai nera blogai, taciau kazkodel visi jie budavo begalo uzsidare, absoliuciai nemokedavo bendrauti. Taciau internete staiga atsirasdavo drasaus ir komunikabilaus zmogaus kauke. Esme tokia, kad negalima visiskai atsiriboti nuo visuomenes, nuo linksmybiu ir uzsidaryti savo mazam pasauleli. Gyvenime reikia pabandyti visko 

Spėju varpainio žodžiuose yra tiesos ir tiksliai apibūdina mano situaciją. Pats vaikystėje ne su draugais žaisdavau, bet leisdavau laiką prie knygų, vartydamas enciklopedijas, vienas žaisdamas ir užsidaręs savyje. Vėliau daug laiko praleisdavau prie kompiuterio, o ne tūsinausi su draugais ir į jų linksminimasi neigiamai žiūrėjau. Tačiau dabar jaučiu tos izoliacijos sunkias pasekmes...
Nors esu pareigingas ir sąžiningas, atsakingai mokausi, dirbų ir džiaugiuosi, kad nepradėjau gerti, rūkyti, netapau tuštuku kaip mano pažįstami. Vis tik kai reikia bendrauti su žmonėmis jie yra geresnį už manę ir tikriausiai labiau džiaugiąsi gyvenimu. Kadangi bendrauja su daug draugų tai įgyja ir vertingos patirties, kurios nepasisemsi vien skaitant. O nepakankamas socialinis gyvenimas veda prie neigiamų emocijų, net neapykantos. Taigi nesilinksmindamas žmogus gali irgi patapti narcizu.
Geriausia, kad pasikeistų žmonių suvokimas apie tai kas yra linksminimasis, nes dabar matau jaunimas tai supranta kaip gėrimą, triūkšmingą muziką ir siautėjimą dideliame draugų būryje. Tarkim introvertams toks linksminimasis nepriimtinas ir tai apsunkina jų galimybę bendrauti.

[preacher]

  Žvengiau kokia valanda 
Trenkiau į sieną galvą...
....( pamačiusi tokį orginalų ir brandų komentarą )
Ir sveikinu, tu ką tik pacitavai kažkokio paauglio blevyzgą...
Mes jau taip įėjom į offtopą, o tu dar iš offtopo darai offtopą...
Ir aplamai aš nematau nieko juokingo, jeigu manai, kad paauglys yra proto liekana švelniai tariant, tai gal uždarom visus paauglius į kokią įstaigą, kol jie užaugs ir taps normalūs...

Ko taip siunti, nieks paauglių nelaiko proto liekanomis, tačiau žmogaus asmenybė bresta, formuojasi, ieško indetiteto iki 30-40 metų, o tu 10-12kl. vaikus priskyri prie brandžių asmenybių  Nežinau koki kaip sakai paauglį citavau, be tiek to 

[Master]

Ech... Pamatas yra. Tas pamatas yra nervų sistema ir požiūris. Pirmasis dalykas nekinta visą gyvenimą. Taigi, paauglys jau yra tas, kas bus ateityje.

[preacher]

Spėju varpainio žodžiuose yra tiesos ir tiksliai apibūdina mano situaciją. Pats vaikystėje ne su draugais žaisdavau, bet leisdavau laiką prie knygų, vartydamas enciklopedijas, vienas žaisdamas ir užsidaręs savyje. Vėliau daug laiko praleisdavau prie kompiuterio, o ne tūsinausi su draugais ir į jų linksminimasi neigiamai žiūrėjau. Tačiau dabar jaučiu tos izoliacijos sunkias pasekmes...
Nors esu pareigingas ir sąžiningas, atsakingai mokausi, dirbų ir džiaugiuosi, kad nepradėjau gerti, rūkyti, netapau tuštuku kaip mano pažįstami. Vis tik kai reikia bendrauti su žmonėmis jie yra geresnį už manę ir tikriausiai labiau džiaugiąsi gyvenimu. Kadangi bendrauja su daug draugų tai įgyja ir vertingos patirties, kurios nepasisemsi vien skaitant. O nepakankamas socialinis gyvenimas veda prie neigiamų emocijų, net neapykantos. Taigi nesilinksmindamas žmogus gali irgi patapti narcizu.
Geriausia, kad pasikeistų žmonių suvokimas apie tai kas yra linksminimasis, nes dabar matau jaunimas tai supranta kaip gėrimą, triūkšmingą muziką ir siautėjimą dideliame draugų būryje. Tarkim introvertams toks linksminimasis nepriimtinas ir tai apsunkina jų galimybę bendrauti.

Na aš ir visa vaikystę, paauglystę daug maž vienatvėje praleidau, bet šiaip komunikuoti su žmonėmis, užmegzti pokalbį su nepažystamais ir t.t neturiu problemų. Galiu gerai pristatinėti prezentacijas ir t.t

[a.t.sielis]

Dėl paauglių, manau, amžius nesvarbu, svarbu konkretus asmuo, kokios jo savybės. Dauguma būna nesusiformavę, bent Lietuvoje. Kai kurie gali būti susiformavę (dar iš praeitų gyvenimų).

-------

Bendravimas-džiaugsmingumas-uždarumas-rimtumas-žinios. Ką palietė Ezekiel.

Jo, čia problema.

Vienas nagrinėjimas: yra du poliai - mėgavimasis ir tam tikra askezė, atsiribojimas. Jie dar gali būti įvardijamai kaip prisirišimas ir pasibjaurėjimas. Malonumas ir pyktis.

Vieni daugiau mėgaujasi gyvenimu, jie atrodo labiau atsipalaidavę.
Kiti atsiriboja nuo mėgavimosi, mažiau veikia, daugiau kaupia žinių. (Jiems pikta dėl padėties netobulumo, jeigu kiltų toks klausimas)

Tie kas mėgaujasi gyvenimu, daug bendrauja su tokiais pačiais. Iš to turi tam tikrą santykių džiaugsmą. Tie, kas atsiriboja, turi kitų džiaugsmo formų, pvz. džiaugsmas iš žinojimo. Bet jis sausesnis (priklausomai nuo žinių pobūdžio), be to, pasirodo po ilgo "karčių šaknų valgymo". Be to, jie turi stiprias nuomones, dėl ko bendravimas su tokiais pačiais jiems neteikia tokio santykių skonio.

Pastebėtina, dažnai pirmųjų santykiai yra efemeriški, ir anksčiau ar vėliau atneša didelę kančią (tai gali pasirodyti pilna forma 30-60 metų laikotarpyje). Be to, tai kad žmogus atrodo linksmas, nereiškia, kad jis laimingas. Jis gali gaivališkai blaškytis emocinėse audrose. Kol gerai tai gerai, bet ka jau blogai, tai šakės. Atslūgus problemoms, jis staiga pralinksmėja, bet greitai ateina kitas problemų potvynis, kada jis yra prislėgtas ir susirūpinęs. Bet to niekas nemato, išskyrus artimus draugus. Arba niekas iš viso, nes nemada būti nelaimingam.

"Žiniukų" problema yra žinojimo proceso sausumas, ir ėjimas neigimo poliumi. Iš esmės, abu poliai yra problemiški.

Sprendimas: labai geras bendravimas su idealiais žmonėmis, žinių ištobulinimas iki neefemerinių santykių. Vidurio kelias, kai ne mėgaujamasi, nei kas atmetama. Neegoistinis veikimas pagal psichofizinę prigimtį ir pagal sielos prigimtį.

Tolesnė problema: dažnai tai neprieinama, dėl praeities naštos, ir geros bendrijos retumo. Reikia įveikti psichologines ir išgyvenimo/pragyvenimo kliūtis.

[preacher]

Ech... Pamatas yra. Tas pamatas yra nervų sistema ir požiūris. Pirmasis dalykas nekinta visą gyvenimą. Taigi, paauglys jau yra tas, kas bus ateityje.

Pilna gyvenime pavyzdžių žinau, kiek žmonės keitėsi ir t.t

[Master]

Tai gal tiesiog nepažinojai tų žmonių iki galo, arba tareisi juos pažįstąs. Čia jeigu kalbame apie nervų sistemą arba išvis projekciją . O charakteris? taip, jis lengvai pakeičiamas
Aš taip pat galiu kalbėti iš savo patirties. Po depresijos labai pasikeičiau. Nutraukiau daug ryšių, vien dėl to, kad taip pasikeičiau, jog nebesugebėjau bendrauti su tais žmonėmis, kurie buvo charakteriu grynos mano kopijos (juk buvome geriausi draugai). Bet vistiek išliko kažkas tas pats. Tos pačios vertybės, tas pats požiūris, tik dabar jis ivilktas į kitą rūbą.
Nežinau, galbūt tu ir tesus.. O galbūt mes kalbame apie skirtingus dalykus.. Na, bet kuriuo atvėju nebenoriu gilintis, kažkaip susimaišiau tarp argumentų

[a.t.sielis]

Ech... Pamatas yra. Tas pamatas yra nervų sistema ir požiūris. Pirmasis dalykas nekinta visą gyvenimą. Taigi, paauglys jau yra tas, kas bus ateityje.

Pilna gyvenime pavyzdžių žinau, kiek žmonės keitėsi ir t.t

Šiais laikais žmonės daug keičiasi. Primityvesni nustoja keistis pirmiausiai, kai pradeda dirbti, taip tokie ir lieka visam gyvenimui. Kiti keičiasi iki tolesnio taško. Jeigu pradėjai degraduoti, tai jau žemiau kitimo. Kitimas turi būti tobulėjimas. Asmenybės augimas normaliu atveju turėtų vykti visą gyvenimą. Aš pvz save skaitau bemaž ties nuliu, reikia augti toliau. Kol kas tik pagrindą susidariau, apvaliau kažkiek "dirvą" nuo piktžolių.

Kita pusė, kad asmuo jau ant pilnametystės slenksčio gali būti brandesnis nei kiti. Daugiau išminties ir t.t. Bet tada jis vis vien augs toliau.

Dar, tam tikrais aspektais, 16-18 metų laikotarpis yra kai kurių savybių viršūnė, ir reikia atidžiai pagauti tolesnę kryptį taip, kad išlaikyti tas geras savybes ir nedegraduoti jų. Nes nuo vėlesnio amžiaus, likimo spaudimas bus didesnis, ateis sunkesnės pamokos, ir degradacijai galimybių taip pat daugiau, nes žmogaus sprendimai tuo metu savarankiškesni, stipresni ir gali nepaklusti natūraliai gyvenimo tendencijai.

Psichofizinė prigimtis labai nesikeičia, galima ją pagryninti, pagerinti kokybę, o idėjos ir pasaulėžiūra pas žmogų gali labai ir labai keistis. Aš irgi mačiau didelių pokyčių.

[preacher]

Tai gal tiesiog nepažinojai tų žmonių iki galo, arba tareisi juos pažįstąs. Čia jeigu kalbame apie nervų sistemą arba išvis projekciją . O charakteris? taip, jis lengvai pakeičiamas
Aš taip pat galiu kalbėti iš savo patirties. Po depresijos labai pasikeičiau. Nutraukiau daug ryšių, vien dėl to, kad taip pasikeičiau, jog nebesugebėjau bendrauti su tais žmonėmis, kurie buvo charakteriu grynos mano kopijos (juk buvome geriausi draugai). Bet vistiek išliko kažkas tas pats. Tos pačios vertybės, tas pats požiūris, tik dabar jis ivilktas į kitą rūbą.
Nežinau, galbūt tu ir tesus.. O galbūt mes kalbame apie skirtingus dalykus.. Na, bet kuriuo atvėju nebenoriu gilintis, kažkaip susimaišiau tarp argumentų

Argumentai, įrodymai, teiginiai, prielaidos, išvados, nereik taip ortodoksiškai žiūrėti į diskusijas. Keikvienas turi tam tikra potenciala, branduolį ir t.t Tačiau charakterį, įpročius, elgėsį, pasaulėžiūrą galima keisti ir t.t

[Master]

Ech.. gali būti, pasistengsiu į tai atkreipti dėmesį.
Turbūt, bet jeigu žmogus formuojasi visą gyvenimą, jis niekada nebus užbaigtas, kas reiškiasi, kad niekada nežinos ko iš tiesų nori, ir ko jis ištiesų siekia. Bet.. Galbūt asmenybės spalvingumui daro įtakos iq, kuris ir susiformuoja iki 16 metų. Na, juk menininkas visada mąstys kaip menininkas, o (nepamenu kokie dar yra iq tipai) na tarkime, muzikantas bus muzikantu. Na ir tarkime temperamentas. Žodžiu, bet dabar pati išplaukiu iš to, ką aš bandžiau pasakyti. Ir nebepritariu nei sau nei jums... Ech.. Kaip viskas susipynė... Žodžiu, tarkime jūs teisūs

[a.t.sielis]

Master, visi turim savo nuomones, ir jos viena kitą papildo. Vieni turi galvoje vienus dalykus, kiti - kitus.

Turbūt, bet jeigu žmogus formuojasi visą gyvenimą, jis niekada nebus užbaigtas, kas reiškiasi, kad niekada nežinos ko iš tiesų nori, ir ko jis ištiesų siekia.

Čia gera mintis. Dabar prisiminiau, kad sakoma, kad nuo 40 metų žmogus jau nelabai keičia savo gyvenimo tikslo ir esminio požiūrio. Tai įmanoma, bet sunkiau.

Tikslų visada būna, bent tam tikrų tikslų (kaip pvz. užbaigti mokslus, pradėti dirbti ir t.t.). Bet po kurio laiko, jie gali keistis, vieni išpildyti, atsirasti nauji. Arba jeigu kryptis nesikeičia, tai tikslai konkretinami.

[varpainis]

16 metu paauglys tikrai nera susiformavusi asmenybe. Bent jau pats tokio amziaus buvau vejavaikis visiskas, idealistas ir isvis visas poziuris i gyvenima pakankamai greit keisdavosi. Net dabar nesijauciu brandi asmenybe, nors visos vertybes ir pats poziuris i pasauli jau po truputi nusistovi, o metu jau ir ne taip mazai. Branda ateina su amziumi, su tuo ka gyvenime patiri. Ji ateina per klaidas, per nuosmukius ir pakylimus, per pacias ivairiausias patirtis. Taip, kiekvienas zmogus skirtingas ir tame nera nieko blogo. Blogai yra tai, kad tie tupintieji tarp keturiu sienu mato pasauli dvispalvi, tik juoda ir balta. Linksmybes blogai, knygos ir kompas-gerai. Kad dauguma paaugliu "intelektualu" yra uzsidare ir nemokanciu bendrauti yra faktas. Gink dieve, nesakau, kad reikia eiti kiekviena savaitgali ir lakti snapsa, bei islysti is kiauto, atsigerti alaus, pabendrauti su zmonem dar niekam nepakenke. Butent jie ir yra tie narcizai, kurie rekia, kad tik jie isskirtiniai, teisingiausi ir seip geriausi, o visi kiti aplink tusti ir kvaili, nors patys gyvenima mate tik mate is laikrasciu, filmu ar dar velnias zino ko 

[Master]

Iki 16 metų formuojasi iq. Todėl taip, tai maždaug kaip ir susiformavusi asmenybė
Bet kodėl gi dabar tai yra taip sureikšminama? Ir vis kartojama tas pats per tą patį... Gal turite ką prieš prieš tuos žmonės (intelektualus ar noliferius)? .... O,o
Aš asmeniškai to nesmerkiu. Ir nelaikau rūkymo, tūsinimosi ar gėrimo žalingais įpročiais. Baikit, juk tai kaip prieskonis, saikingai (labai saikingai) naudojamas priduoda žmogui savotiško žavesio. Bet tiesiog nemanau, kad tai būtina kiekvienam. Vieniems tai netinka pagal vidinį pasaulį, kitiems tai neteikia džiaugsmo...

Kad dauguma paaugliu "intelektualu" yra uzsidare ir nemokanciu bendrauti yra faktas. Gink dieve, nesakau, kad reikia eiti kiekviena savaitgali ir lakti snapsa, bet islysti is kiauto, atsigerti alaus, pabendrauti su zmonem dar niekam nepakenke.

O kas dėl bendravimo, tai bendravimas alkoholio pagalba... Na, man tai yra vienas šlykščiausių, bailiausių ir apgailėtiniausių poelgių. Tai tik parodo, kad tu nemoki bendrauti ir tau reikia paimti ant drąsos...

[a.t.sielis]

Atrodo, į temą. Kesha sako: we are crazy kids.