Tiesa ir iliuzija

[klajunas]

Visa tiesa apie tikrovę yra 100 proc. holoplastinis vaizdas. Visą vaizdą dalinu į tūkstančio dalių etapus, kuriuos reikės praeiti siekiant pilno tikrovės vaizdo. Šiuos etapus reikės praeiti patiems, savarankiškai. Procese dalyvauju ir aš su savo Filognozijos projektu. Tačiau tai, kas jame atskleidžiama sudaro tik 1 dalį iš reikalingų 1000 dalių. Dalimis nėra matuojamas gylis kaip liniuote. Viena dalis apima visumą ir į išorę, ir į vidų, tačiau aiškinamas simetronas ir jo supratimas tesudaro 1/1000 dalį pilno simetrono supratimo, arba 0,1 procentą realybės per visą gelmę. Vadinasi tai nėra jokia pabaiga, rezultatas, bet tik kelio pradžia. Tai yra tik ieškojimas ir kūryba savo filognozijos metodu.

Tiesa = Visuminė Realybė.

O individualūs tiesos supratimai - tos Realybės atspindžiai mūsų sąmonėse.

Aš sakau tą patį ir bent aš esu sąžiningas, nes aiškiai pabrėžiu, kad filognozija dabartinėje stadijoje yra tik 0,1 procentas visuminės realybės. Tie, kas vaizduoja kad žino 100 proc. yra melagiai, nes tiek nežino niekas, vien dėl to, kad toks žinojimas, supratimas dar nebuvo pademonstruotas praktiškai, "galia" atitinkančia tokį žinojimą.

Mano siūlomas metodas toks: kiekvienas eina prie holoplastinės tiesos savo keliu, tada pasiekus tam tikras stadijas atliekama visų kelių sintezė ir padaromas maksimalus priartėjimas, 5 proc., 15 proc., 25 proc. ir t.t. Kuo daugiau atskirų kelių, tuo daugiau išbandoma variantų ir tada galima padaryti efektyviausių variantų sintezę.

Didelis klystkelis 1 proc. paversti absoliučia tiesa ir prie šios iliuzijos pririšti visas sąmones. Taip daro mokslas, taip daro religija.

100 proc. holoplastinis vaizdas yra pilnas realybės substancijų ir ne tik simetronas, kuris turi būti laipsniškai atskleidinėjamas, pažįstant vis didesnę tikrovės dalį. Galutinio rezultato nėra nė vieno žmogaus sąmonėje, jeigu kam atrodo, tai būna labai didelė klaida ir iliuzija.

Mano sąmonėje šiuo metu yra 0,1 proc. Mano tikslas - maksimaliai šį procentą pdidinti. Tačiau kadangi didelis procentas realybės yra paslėptas, įmanoma labai daug pažinimo kelių, ir kiekvienas savo procento ribose gali būti teisingas.

Blogiausia kai pažinimas juda ne procento didinimo, bet mažinimo keliu, tai yra, tolsta nuo realybės. Turi būti einama pirmyn, ir kuo platesniu frontu.

O pavadinimo suteikimas visumai, globaliniam vaizdui, nėra jo pažinimas.

[a.t.sielis]

Absoliuti Tiesa egzistuoja savarankiškai. Ji veiksni, sąmoninga. Todėl nereikalingos mūsų kalbos arba supratimai apie ją, ar demonstracijos, ar kokios nors praktinės galios, jai įrodyti. Ji pati save įrodo, su visa beribe galia. Kiekvienam atskirai ir individualiai.

Tik tai ne "pageidavimų koncertas", tinkamą laiką nustato pati Tiesa, Realybė.

Ilgai laukti nereiks, jeigu ne gyvenime, tai mirties ir persikūnijimo metu, akivaizdi ar neakivaizdi akistata su Realybe įvyks.

[klajunas]

Absoliuti Tiesa egzistuoja savarankiškai. Ji veiksni, sąmoninga. Todėl nereikalingos mūsų kalbos arba supratimai apie ją, ar demonstracijos, ar kokios nors praktinės galios, jai įrodyti. Ji pati save įrodo, su visa beribe galia. Kiekvienam atskirai ir individualiai.

Kartojasi ir kartojasi ta pati klaida. Žinodamas vieną proc. vaizduoji, kad žinai šimtą proc. Sakinys nebūtų melagingas tik pakeitus į: "Spėju, kad Absoliuti Tiesa egzistuoja savarankiškai. Spėju, kad ji veiksni ir sąmoninga ir t.t...."

Tavo žinojimas tėra samprotaujamasis apibendrinimas ribotu ir netobulu protu. Vadinasi negali būti laikomas galutiniu žinojimu. Matosi didelis savo pažinimo psichologijos nesupratimas.

O jeigu iš tikro žinai, kaip tai kitaip, be žodžių rikiavimo galėtum pademonstruoti?

[a.t.sielis]

Mano žinojimas ribotas. Persakau tai, kas užfiksuota pliuralistinėje žmonijos patirtyje per tūkstančius metų. Aš nežinau, bet girdžiu ką per amžius kalbėjo ir dabar kalba transcendentalistai, ekstrasensai ir anomalistai, iš savo žinojimo ir patirčių. Yra daug įvykių, faktų, faktelių, transcendentalistų.

Taigi, nesakau savo žinojimo, o tiesiog išsakau suformuluotą esminę išvadą.

Mano užtikrintumas yra intuityvus ir subjektyviai pasirenkamas, spontaniškas.

Aišku, galima viską nurašyti, ir pasakyti, kad tai tik tokie patys nežiniukai, kaip ir mes. Ir visi mes nežiniukai tik paginčijam tarpusavyje smulkias savo pačių vieno procento tiesas-netiesas. Bet tai irgi 100 % prielaida, kad visi yra nežiniukai, ir kad nėra esminio pačios Realybės apsireiškimo ir teisingo (teisingiausio) pažinimo, kiek procentų jis bebūtų, palyginus su pačios Realybės Savęs pažinimu.

Taigi, ar mes pripažįstam begalybės begalinumą ir begalines galias, ar tik begalinį ribotumą (mūsų pačių), ir daugiau nieko nenorim žinoti?

[klajunas]

Toks atsakymas daug sąžiningesnis ir rezignaciją išstatyti paneigimui visai nebūtina. Nes propaguojamas principas yra atkaklus darbas pažinimo srityje ir kuo platesniu frontu. Prie to reikia pridurti, kad yra ne vienas kelias ir kad tai, ką daro kiti šiame fronte - taip pat vertinga. Imant ir mokslininkus ir net ezoterikus. Vertinga konkurencija ir lenktynės, vertingi skirtingų kelių palyginimai, akivaizdžių klystkelių atmetimas ir t.t. Tokiame etape nėra "teisingiausio" kelio. Teisingesni ir vertingesni atsiras kai perkopsime bent 50 proc.

Reikia suvokti žmogaus situaciją globaliniame kontekste, kuriame žmogaus vaidmuo, kurį vadinu informacine procesine gauble, neaiškus. Tam tikru neišaiškintu būdu jos gali susirinkti planetų biosferose ir turi jose savo substratą. Tačiau kad ši informacinė gaublė vaidintų kokį nors kertinį vaidmenį visatos sąrangoje - nėra duomenų. Gali būti svarbus pats substratas, tačiau individualus variantas, taip atrodo, visiška anomalija.

Iš to seka, kad įsitikinimas, jog visata privalo būti aiškinama pagal informacinės gaublės analogiją, nes tai aukščiausias ir vertingiausias visatoje procesas, neturi pagrindo. Tai paprasčiausias žmogaus susireikšminimas. Gali būti, kad be informacinės gaublės yra daugybė mums nežinomų būsenų ir procesų, kurie daug vertingesni tikrovės sąrangai ir jos prigimtis turi būti aiškinama visai ne pagal žmogų.

Bet tai reikia tirti, prie to reikia daug dirbti, pažįstant realybę. Natūralu iš karto norėti rezultato, tačiau vandenyno vienu žingsniu neperžengsi, reikia eiti žingsnis po žingsnio, kaupiant žinias, tik tada, po daugybės metų bus rezultatas. Daug metų jau praėjo nuo tokių klausimų kėlimo pradžios, tačiau matosi daug naudotų metodų trūkumų. Tas variantas kurį siūlau aš yra optimalus.

Apskritai imant informacinės gaublės veiklos vektorius tikrovėje labai parazitinis, jis tik vartoja, ardo ir griauna, perdirba, kuria dirbtinę realybę. Ir kai atsibosta ardyti aplinką, pradeda ardyti save, savo gyvenimą paversdamas sąvokų agregatu. Tai yra žmogus net save siekia paversti dirbtiniu agregatu, ar techniniu ar semantiniu - nėra skirtumo. Tačiau šis žmogaus instinktas - beprasmis, o jo isterizavimas yra patologija. Iš gyvenimo nereikia kurti jokio agregato. Reikia mažiau laisvės savivalei ir daugiau laisvės natūralumui.

Tiesos turi būti siekiama be isterijos ir ekscesų, nes gyvenimas jau pagamintas gamtos ir žmogui pačiam dar kokio tai dirbtinio gyvenimo agregato gaminti nereikia. Religija daro klaidą šioje srityje - per daug dirbtinumo, per daug isterijos, slystama į ekscesus, perlenkiama lazda ir t.t.

[boba]

Na aš irgi buvau susidūrusi su Tiesa, su visuomeniniu Tiesos modeliu, gyvenau neįtikėtinai gerai visus 1998 metus, paskui susidūriau akistata su Tėvo tiesa ir aš išprotėjau( susirgau šizofrenija). Mažesnė tiesa veda link beprotybės. Matau kaip jis masto be galo primityviai nors jis yra genialus žmogus jį net galima vadinti genijumi, bet ta jo tiesa tokia primityvi, kad kiekvieną dieną einu iš proto...Bet nuo jo gyventi atskirai vistiek negaliu, nes kiekviename žingsnyje vistiek man vaidenasi jo veidas, pav. vairuoja kažkoks vyras mašiną aš matau Tėvą prie vairo, ar kad mušasi į stiklą, nori mane pasiekti ir t.t., tad geriau gyventi su juo nei su jo haliucinacijomis.
Aš kaip tas dulkių siurblys į save sutraukia visas dulkeles, bet man tėvo dulkelę reikia  kažkaip tai palikti nesusiurbliuotą, reikia ją kažkaip apeiti ir niekaip nesiseka - nesiseka nei siurbliuoti, nei apeiti. Na manau Jūsų smegenų ląstelės pagaus mano mintį.
Na gali būti dar ir tai kad Dievas mane išmokino vieno n matavimo, o dabar mane Dievas mokina antro nn matavimo. Vienu žodžiu reikia grįžti prie seno modulio ogi vėl save'nužudyti' ir susilieti su nauja situacija. Nors tai yra ir primityvus gyvenimas primityvesnis nn išmatavimas nei kad pirmasis n išmatavimas bet turiu nuoširdžiai su tuo susitaikyti. Jei Dievas iš manęs to reikalauja, vadinasi taip ir turi būti.

[Creative]

boba

Bandyk pasipriešint tėvo valiai, bet gudriai, neperžengiant ribų. Buk kaip vanduo, lanksti gyvybinga ir išspundanti iš pirštu, buk kaip muilas kuris vis išspusta iš drėgnų rankų. Įrodyk kad pati gali mastyti ir daryti viską savarankiškai, arba ijunk durnių. apie gudrumą tai ir jam padėk kai reikės ar kitą sykį nesutik nes turi kitu reikalu, ir tikrai eini dirbti ką kitą ir pnš. rėks o tu įjunk į psicha su plačia šypsena ir juokis į veidą (tėvas turbut tave šetonu išvadintu), bet tai tik vaidyba, gi sakei kad vaidini prie jų psyhe tai ir vaidink. neleisk jiems pasiekti taves. kovok už savo erdve už save. Tačiau prisimink kad tėvas yra tėvas jis kažkaiip tai tave užaugino ir kentėjo nuo to irgi. čia prie to kad nepersistengtum, nes kartais reikia ir su jais pabuti, nes varbu kad visą galvą aukščiau iškeli, gali susimažinti ir leisti jeims būti savimi. stėbėk ir mokykis ką ir kaip jie daro, pagalvok kur tai galima panaudot, na įsivaizduok kokiuose situacijoje suveiktų.

Nuo agresoriu labai padeda įjungti visišką durnių, jie ant tiek pasimeta kai į pykti tu reaguoji anekdotus skaldidama su šypsena ir pnš, ieškok būdų.

Man buvo taip, dabar prisipažinsiu, kad mama man grasino sakė : idomu kas pirmas mirs tu ar aš? Mirė mama ir ačiu dievui kad ne aš nes mama tokio šoko vargu ar ištvertu gi jos pačios dukra, kad ir aš keberiojau ant mirties slenksčio ilgą tarpą ir tiesiog reikėjo vienos mintis ir bučiau dingus visam, aš laikiausi, bet priežasčiu gyventi po ilgo laiko tarpo visgi radau ir po truputi pradėjau keltis, letai bet tolygiai į viršų kad ir vos vos.

Mano mamai nepatiko tai kad aš pradėjau šypsotis ir džiaugtis, ar šaltai su šypsena veide pykti. Dažnai sakydavo kur tavo savigarba? aš sakau kad tokios neatrasta, nes niekad nebuvo. užsispirimą tai turiu bet savigarbos, kažin gal šiek tiek ir pasireiškia.

Dar siūlau pagalvoti apie egoizmą. Man grasino kad esu egoiste, kai tuo tarpu karštligiškai jieškojau išeičių iš padėčių, jai nepatiko tai ką dariau, galvojo ji kad aš egoistė, šitu žodžiu lengva manipuliuoti žmonėmis kad jis pasidarytu valdomas, buk atsargi. Neapsiduok pagundai, tai tiesiog pykis kad nedarai taip kaip visi daro, o darai bandai daryti savaip. T.y. ieškojau sprendimo idėjos kad visiems susitvarkytu ir netik man, tai neegoizmas. Galvojant apie kitus iš geros pusės, norint padėti ir pakeliui gal ir sau kažką- tai nėra egoizmas. Žinok kad šiuos žodžius kas taria nori tave palenkti po savimi. turėk omeny. Čia iš karčios savo patirties sakau. Kaltinimas tuo kuo nesi. Aštrus ginklas.

Kaip suprantu kai tavo tėvas negražiai išsireiškė, galvok dėl ko, gali būti kad iš to ką pagalvosi, galėsi padaryti išvadas kaip elgtis ir nesielgti prie jų. Jis turėjo konkrečią priežastį, gal net kelias iš kuriu jis padare tokią išvadą kaip tave pavadino ir ką tas žodis tėvui reiškia, kokia prasme jis turi jam pačiam. Na pagalvok.

Atrask kur gali būti savimi, pvz darže, pvz gal net drasiose idėjose, ar prekybcentry su padaveja ar šiaip su praeiviais, ar miške tarp medžiu palakstyti, po upeli papliuškenti ir pnš. Pagalvok gal rasi, Man pvz būna kartais nepakeliamas noras pasižmogėti, na ir einu į prekybcentrį ir žiūriu į žmones, o gi kokie jie visi skirtingi..šviežias oro gurkšnis man.

Apie tėvą. tu jau žinai kokio vaidmens iš tavęs jis nori, lai gauna kartais paįvairink ir kitų vaidmeniu. Tai tik vaidmuo. Aktorystės meistriškumas.

Nors prieš mama aš agresijos savbo nerodžiau nes mylėjau, tiesiog užsidarydavau kambary su savo reikalais, tik vat ji pastoviai mane tikrino ką veikių ir pnš. paskui pradejo priekaištauti kad nieko nedarau, o aš užsiminėjus buvau "mindfuckingu" čia jumoras vėliau tai vyrto į prichologynę o paskui ir į fizinę agresiją. suprantu kad ji pergyvena dėl manęs ir viską tačiau galiausiai ji virto demonu, nors kai išrašė man atitinkamą diagnozę iškart nusiramino. persikrausčiau gyventi į jos kambary (manyškiam šalta buvo) ir klausiausi muzikos kuri buvo man prie širdies o jis vis praeina ir sako :"тоска". aš tyliai klausiausi ne su ausinukais ir net ne iš kolonįlių o iš kompiuterio kolonėlių kurie tyliau skambėdavo ir nebudavo žemų dažnių. galiausiai supratau kad reikia klausyti tą muzika ne prie mamos, o jis  paskutinį sykį prigavo vėl klausant sake:"numirt gali nuo tokios muzikos". na aš pašniukštinėjau nete ir radau jai turbut patiksinčia daina, na ir užleidaukai mama ejo pro sali, ir ivyko stebuklas, ji pradejo net šokti su savo pilvuku, net nemačius klipo kad ten storuliai šoka. Na bent tiek nudžiuginau.

čia ta daina gal patiks:
https://www.youtube.com/watch?v=7PCkvCPvDXk

Gyvenimas nuolatinėje įtampoje negyvenimas, kovodama jausi įtampą ir stressą ir pastoviai tokioj būsenoje būti negalima, perdegimas ir išsekimas garantuotas. Siulau tiesiog mažinti su jais bendravimą, nors nežinia ar padės. jie nepriima tavęs kaip taves pačios kiek supratau, ir čia irgi problema, konfliktas. kovoje gali būti kaip man blogiausiu atveju vienas mirs. Reikėtų surasti kažkokį balansą. Daržas gerai, veikla nugano blogas mintis balansuoja nervus. pasuk galva gal ką patį atrasi jei tik nori.

Yra dar vienas toks pasakymas: "Tėvų nepakeisi, priimk juos tokius kokie yra."

Sorry už offtopą

[boba]

Na aš vaidinti negaliu, Tėvas tai man griežtai draudžia, net peilį į rankas pasiima, nors su juo nieko nežada daryti. Štai ką nusprendžiau, ir jau tai padariau, ogi seną save 'nužudyti' ir tiesiog gimti antram nn matavimui. Šiąnakt jau save buvau 'nužudžiusi. Tai žinai ką sapnavau? Praeitį, kad  Justin Bibier dar yra visai jaunas gal keturiolikos metų ir kad aš jam pasakoju, kad aš iš ateities ir kad jis bus didis daininkas - didis, didis, didis. Sapnavau praeitį ir dar susapnavau tikrą save kokia būtent dabar esu, o visi žmonės dar labai jauni - iš praeities.Tai geras sapnas. Jau save vienąsyk paauglystėje buvau 'nužudžiusi' ir  tada sugalvojau būti kaip močiutė aštuoniasdešimties metų ir tuos 1998 metus gyvenau labai gerai( vieni metai praėjo taip lyg būčiau gyvenusi dešimt metų). Paskui susidūriau su Tėvu kaktomuša jis man griežtai uždraudė vaidinti ir šypsotis, na žinai kad tada būna jo rankose ir dar pavaiko, vienu žodžiu privalau jo klausytis, tokia tad ta tikrovė yra ir jokios iliuzijos...

[Creative]

Mano nuomone, net nepriimti, o matyti kokie jie iš tikrųjų, su savais tarakonais.

[a.t.sielis]

Manau, psichologinėms-psichinėms problemoms narplioti reikia kažkokio atskiro skyrelio.

[boba]

@a.t.sielis, visur yra psichologija, argi nepastebite? Jūs galvojate esate kažkoks tai kitoks ( unikalus, ypatingas)? Jūsų  kalba visa irgi yra iš psichologijos. Man geriau matyt. Tik Jūs nesate susidūręs su giluminiais procesais, Jūsų procesai yra truputį pakoreguoti ir truputį atitrūkę. O jei kas Jus užspaustų į kampą tai dar ne taip cyptumėte. Aš esu pati ištvermingiausia, o kiti žmonės palyginus su manimi visiškai yra netikę. Gali pasiskaityti NSO.lt( juodame puslapyje) ką po saros pavadinimu esu prirašiusi. Čia tingiu kartotis. Be to čia temos labai suspaustos, neišeina labai daug plėstis.

[a.t.sielis]

Užveskit atskirą temą kartu su Creative, a la "tarpusavio psichologinė pagalba", ir ten šnekėkit kiek norit. Panašiai, kaip yra tema apie sapnus, ir ten apie sapnus šnekama kiek nori. Nereiks kitose temose bijoti nuklysti į offtopicą.

[boba]

Viršininkai patys nusiųs mus į kokį nors offtopiką, tai je Jūsų reikalas, @a.t.sielis.Lojate kaip šeimininko šunytis...

[a.t.sielis]

Bet kuriuo atveju, tema yra ne apie tai. Siūlau grįžti prie temos, arba nerašyti nieko, kas su ja nesusiję.

[boba]

Kas vienam yra iliuzija, kitam yra tiesa. ;-)))
Ir atvirkščiai.
Žmonės papildo vienas kitą.
Ta tikroji materija yra labai plona labai delikati, tai ne grubiems žmonėms suprasti ir ne grubioms kalboms.Į ją yra kažkas panašaus seksualioji materija, bet seksualioji yra truputį grubesnė, o ta tikra materija yra iš vis labai, labai delikati.