Ar mums verta būti žemės planetoje?

[.L.U.T.H.O.R.]

Manoma, kad žmonių tikslas žemėje yra jų dvasinis tobulėjimas.''

..........................Aš visdar nesuprantu...iškur yra traukiama ta ''dvasinio tobulėjimo'' kaip tikslo žemė formuluotė..Jei mes gavom fizinį kuną iš kaulų ir mėsos,ar nelogiškiau kad ir turim ta kūna tobulint ir puoselėt,tam kad išgyventume mus supančioje aplinkoje KURIOJE IR GIMĖME.Galbūt savo sandara esam tobuliausios butybės galaktikoi,o jei dar ir technologiškai butume pažangesni,kas žino kokia vietą užimtume kosmose...ir nereik užsikabint vien an senų dogmų,apie dvasinį tobulėjimą,man čia labai jau kvepia religijos per amzius suformuota įbrukta pasaulėžiūra,kuria dabar mes tempiam.

Na sandara gal ir tobula būtų, bet prisitaikymas gyventi tai minimalus

[crystal]

Idėja apie dvasinį tobulinimą davė mums dievas/dievai. Man atrodo, kad ne šiaip sau dauguma religijų (kad ir kaip tai skambėtu) rašo apie sielą ir siekį ją tobulint.

Kokie dievai? Maža ką tos religijos peza. Išvis nereiktų religijom remtis, nes ten tik žmonių išsigalvojimai ir bandymai paaiškinti vienokius ar kitokius reiškinius. Ir vien kad jos senos, nereikia remtis kaip į autoritetingas tiesas.
Jei ir egzistuoja kažkoks energinis informacinis laukas (arba siela) po mirties, tai dar nėra visiškai 100% patvirtinta. Taip kad nesuabsoliutinkit jos, nes priešingu atveju nukenčia realaus gyvenimo kokybė. Kaip kad pvz pasakymai "Tada pamirštame apie savo tikslą, pridarome klaidų, kurie mus pririša prie šio pasaulio karmos pagalba" arba " Užtenka turėti vaikų ir tu prisirišęs" o kur dar visokie karmos įstatymai..tt  Tai vadinasi reikia nuo visko atsiriboti ir atsiskirti nuo normalaus gyvenimo, nes neva šitaip tobulėja kosminė siela. Viso tokio mastymo pasekoje neretai  ir gimsta visokios sektos.

[Chronos]

Idėja apie dvasinį tobulinimą davė mums dievas/dievai. Man atrodo, kad ne šiaip sau dauguma religijų (kad ir kaip tai skambėtu) rašo apie sielą ir siekį ją tobulint.

Kokie dievai? Maža ką tos religijos peza. Išvis nereiktų religijom remtis, nes ten tik žmonių išsigalvojimai ir bandymai paaiškinti vienokius ar kitokius reiškinius. Ir vien kad jos senos, nereikia remtis kaip į autoritetingas tiesas.
Jei ir egzistuoja kažkoks energinis informacinis laukas (arba siela) po mirties, tai dar nėra visiškai 100% patvirtinta. Taip kad nesuabsoliutinkit jos, nes priešingu atveju nukenčia realaus gyvenimo kokybė. Kaip kad pvz pasakymai "Tada pamirštame apie savo tikslą, pridarome klaidų, kurie mus pririša prie šio pasaulio karmos pagalba" arba " Užtenka turėti vaikų ir tu prisirišęs" o kur dar visokie karmos įstatymai..tt  Tai vadinasi reikia nuo visko atsiriboti ir atsiskirti nuo normalaus gyvenimo, nes neva šitaip tobulėja kosminė siela. Viso tokio mastymo pasekoje neretai  ir gimsta visokios sektos.

Pagal šaltinius dievai - tai nežemiškos būtybės, kurios vaikščiojo tarp mūsų. Yra daug rašytinių tekstų apie tai, jog "dievai nusileido iš dangaus" ir vaikščiojo tarp mūsų - žmonių. Galbūt tie senovės "dievai" surado būdą, kaip pažinti savo sielą ir dvasių pasaulį, todėl ir pasidalino informacija.
Aš nesiremčiau religiniais šaltiniais, jeigu jos visos neturėtų kažko bendro arba būtų visiškai be ryšio. Taip, sutinku su tavo žodžiais, jog dalis tų religinių tekstų galimai yra tiesiog nepaaiškinamų įvykių paaiškinimai, bet tai nereiškia, kad viskas ten melas. Bent jau logiškai nagrinėjant tekstus, ten galima surasti daug įdomių detalių, kurios iš esmės keičia pačią religiją ir pasaulėžiūrą. Taip pat noriu pridurti, kad ne tik religiniais tekstais remiuosi, todėl kad ir ką sakytum, stengiuosi paaiškinti viską objektyviai.

Dėl antros dalies, apie karmą, tai buvo tiesiog viena iš hipotezių, ir tuo tikėti tikrai niekas neverčia. Be to, turbūt ne taip mane supratai (arba perskaitei tą, ką norėjai perskaityti ), nes niekur nebuvau parašęs, kad reikia nuo visko atsiriboti, o tarkim neturint vaikų tu vis tiek gali bendrauti su žmonėm, ar klystu? Buvau prieš tai parašęs, jog čia yra ekspertų lygio pasaulis, todėl mano manymu pakilti (dvasine prasme) turėtu būti ypatingai sudėtinga. O SVARBIAUSIA - kiekvienas iš mūsų turi laisvą valią ir pasirinkimą ir prieš ateidami į šį pasaulį, mes patys nusprendėme kokios patirties mums reikia. Galbūt kažkas jau prieš ateidamas į žemę nusprendė, kad nori ilgesnės patirties, todėl iš anksto suplanavo turėti vaikus, o kiti galimai jau būdami čia persigalvojo dėl savo ankstesnio pasirinkimo. Aišku, negaliu aš visko įrodyti ir galbūt ne viskas yra tiesa, bet aš norėjau tiesiog pasidalinti informacija, kurią suradau ir kuri man pačiam neatrodo visiškas nonsensas. Tai yra diskusija ir kiekvienas sutinka su tuo, su kuo nori.

Man asmeniškai nepatinka idėja, kad po mirties mes tiesiog išnykstame. Nei logiška, nei yra prasmė, nei nieko.

P.S. Ne visa informacija, kurią kada nors parašiau (apskritai), yra grynai mano apmastymai, tiksliau dauguma visų parašytų idėjų remiasi kitų žmonių pasakojimais, tyrimais ir patirtimi.

[crystal]

Pagal šaltinius dievai - tai nežemiškos būtybės, kurios vaikščiojo tarp mūsų. Yra daug rašytinių tekstų apie tai, jog "dievai nusileido iš dangaus" ir vaikščiojo tarp mūsų - žmonių. Galbūt tie senovės "dievai" surado būdą, kaip pažinti savo sielą ir dvasių pasaulį, todėl ir pasidalino informacija.

Hmm...o jei aš tau papasakočiau apie fėjas, kurios barsto miego dulkes ir dar pridurčiau, kad buvo rasti kažkokie be galo seni sunkiai iššifruojami šaltiniai, tu patikėtum? Nemanau, tačiau kodėl? Gal dėl to, kad nelogiška tuo tikėti. O tų dievų egzistavimas negali būti lygiavertis kaip ir fėjų? Šiaip žmonės visada buvo linkę fantazuoti, gal panašumų tarp religijų yra dėl to, kad iš esmės žmonės turi vienodą smegenų struktūrą. Kas dėl dangaus, tai jis žmonėm visgi atrodė mistiškas ir labai menkai pažįstamas, todėl maža ko galėjo primastyt. Gal todėl manęs prie senovės netraukia.

O SVARBIAUSIA - kiekvienas iš mūsų turi laisvą valią ir pasirinkimą ir prieš ateidami į šį pasaulį, mes patys nusprendėme kokios patirties mums reikia.

Na jei taip manyti, kad visi turi laisvą valią, tai kaip tada yra su visokiais blogais žmonėm? Ir išvis kurių galų tom sielom gyventi žemėje? Kam reikia tokių patirčių, jei jos ir taip tobulos? Kaip pats minėjai - "Siela yra Kūrėjo dalis. Pradžioje buvo Kūrėjas. Jis nusprendė, kad nori patirti viską, kas įmanoma, todėl pasidalino į/sukūrė savo "vaikus". Kiekviena siela, tai atskira Kūrėjo dalis, kurios užduotis yra tiesiog būti ir patirti tai, ką nori patirti, daryti tai, ką nori daryti" Kūrėjas norėjo patirti. Na nelabai logiška. Aš suprantu, kad tu čia tik info dalinies, tik kažkaip labai jau miglota tokia info. Primena gražią pasaką labiau.

Man asmeniškai nepatinka idėja, kad po mirties mes tiesiog išnykstame. Nei logiška, nei yra prasmė, nei nieko.

Kodėl nėra prasmės? Pats gyvenimas yra prasmė. Laikina ir tiek. Amžinybė neturi baigtinumo ir prasmės. Mano supratimu kai nėra pradžios ir pabaigos, tai išvis nieko nėra. Ir gyvenant paprastą gyvenimą geriau yra susitaikyt su mirtimi ir egzistencijos pabaiga, nei tikėtis gražių stebuklų po jos. Aišku aš nieko neatmetu, nes nežinau Tačiau toks dvasinis tobulėjimas ir tikėjimas nelabai kur nuves.

[paragraf 78]

Bet kokia religija visų pirma remiasi į empirinę patirtį. Jos dėka pradeda vystytis teologoja, kuri vėliau vedama filosofijos ir logikos. Tuo ir skiriais divybės pažinimas ir tavo idėja apie fėjas.

[TinSoldier]

Bet kokia religija visų pirma remiasi į empirinę patirtį. Jos dėka pradeda vystytis teologoja, kuri vėliau vedama filosofijos ir logikos. Tuo ir skiriais divybės pažinimas ir tavo idėja apie fėjas.

Miego dulkes barstančios fėjos irgi remiasi į empirinę patirį. Tai yra, patiriamu miego reiškiniu ir klaidingu jo interpretavimu. Visai kaip religijos (sun)

[Chronos]

Hmm...o jei aš tau papasakočiau apie fėjas, kurios barsto miego dulkes ir dar pridurčiau, kad buvo rasti kažkokie be galo seni sunkiai iššifruojami šaltiniai, tu patikėtum? Nemanau, tačiau kodėl? Gal dėl to, kad nelogiška tuo tikėti. O tų dievų egzistavimas negali būti lygiavertis kaip ir fėjų? Šiaip žmonės visada buvo linkę fantazuoti, gal panašumų tarp religijų yra dėl to, kad iš esmės žmonės turi vienodą smegenų struktūrą. Kas dėl dangaus, tai jis žmonėm visgi atrodė mistiškas ir labai menkai pažįstamas, todėl maža ko galėjo primastyt. Gal todėl manęs prie senovės netraukia.

Matau kad tu taip sakai tik iš nežinios. Jeigu pasidomėtum tuo, ką kritikuoji, tada tikriausiai rašytum kitaip.
Taip, žmonės linkę fantazuoti ir kažką nepaaiškinamo dažnai užpildo vaizduotės vaisiais, bet tai nereiškia, kad ten nieko nebuvo. Nelygink fėjas su dievais, nes apie fėjas mažai kas žinoma, mažai kas jas matė ir dar mažiau kas aprašė (jeigu jos iš viso egzistuoja). Senovės dievus matė tūkstančiai, yra labai daug rašytinių šaltinių apie žmonių kontaktą su dievais. Senovės šumerai rašė apie dievus, kurie pakeitė žmonių DNR. Hindų tekstai aprašo dievus, nusileidusius iš dangau ant kažkokių transporto priemonių. Egiptiečiai irgi kalbėjo apie dievus iš dangaus. Amerikiečių indėnai irgi tą patį tvirtina. Senovės tekstai aprašo dievų atominį karą dabartinės Indijos teritorijoje, o mokslininkai surado vietas, kur yra pakilęs radiacijos lygis. Nejaugi visoje žemėje buvo masinė haliucinacija tūkstantmečių skirtumu?
Aš netvirtinu, kad tuometiniai dievai buvo realiais Dievais. Mano manymu tuometinis žmogus tiesiog negalėjo sau paaiškinti tokios galios, kokią turėjo atvykėliai iš už Žemės ribų, todėl pavadino juos dievais.

crystal
"Na jei taip manyti, kad visi turi laisvą valią, tai kaip tada yra su visokiais blogais žmonėm? Ir išvis kurių galų tom sielom gyventi žemėje? Kam reikia tokių patirčių, jei jos ir taip tobulos? Kaip pats minėjai - "Siela yra Kūrėjo dalis. Pradžioje buvo Kūrėjas. Jis nusprendė, kad nori patirti viską, kas įmanoma, todėl pasidalino į/sukūrė savo "vaikus". Kiekviena siela, tai atskira Kūrėjo dalis, kurios užduotis yra tiesiog būti ir patirti tai, ką nori patirti, daryti tai, ką nori daryti" Kūrėjas norėjo patirti. Na nelabai logiška. Aš suprantu, kad tu čia tik info dalinies, tik kažkaip labai jau miglota tokia info. Primena gražią pasaką labiau."

O galbūt sielos nėra visiškai tobulos? Galbūt kiekviena siela gimsta kaip vaikas neturinti pažinties su visata, todėl turi surinkti patirtį, kad galėtų eiti naujų patirčių link? Pagalvok...
Dabar pabandyk save įsivaizduoti visagaliu kūrėju. Ką tik supratai savo esybę, supratai, kad tu esi ir jauti savyje jėgą. Ką tu darytum? Įsivaizduok, kad niekada nematei fizinio pasaulio, niekada nebuvai patyręs to, ką iki šiol patyrei. Nuo ko pradėtum? Kaip suprastum ką tu gali? Štai dėl ko reikalinga patirtis.

[crystal]

Matau kad tu taip sakai tik iš nežinios. Jeigu pasidomėtum tuo, ką kritikuoji, tada tikriausiai rašytum kitaip.
Taip, žmonės linkę fantazuoti ir kažką nepaaiškinamo dažnai užpildo vaizduotės vaisiais, bet tai nereiškia, kad ten nieko nebuvo. Nelygink fėjas su dievais, nes apie fėjas mažai kas žinoma <...>

Nežinios? Tai gal tie pseudomokslininkai iš nežinios padarė išvadą? Gi taip lenga viską nurašyt dievam arba ateiviam kai norima nuslėpt savo neišmanymą ir tingėjimą labiau pasidarbuot (ką dažniausiai pseudomokslininkai ir daro). Nėra patvirtinta ar įrodyta, kad ateiviai ar dievai kišosi į žmonių gyvenimą, yra tik įvairios ir neteisingos interpretacijos. Taip kad, nerekomenduočiau labai tuo remtis.

Dabar pabandyk save įsivaizduoti visagaliu kūrėju. <...> Įsivaizduok, kad niekada nematei fizinio pasaulio, niekada nebuvai patyręs to, ką iki šiol patyrei.

Nu jo, visagaliui kūrėjui reikalinga nematyta savo paties sukurta fizinė patirtis.

[.L.U.T.H.O.R.]

kai norima nuslėpt savo neišmanymą ir tingėjimą labiau pasidarbuot (ką dažniausiai pseudomokslininkai ir daro). Nėra patvirtinta ar įrodyta, kad ateiviai ar dievai kišosi į žmonių gyvenimą, yra tik įvairios ir neteisingos interpretacijos. Taip kad, nerekomenduočiau labai tuo remtis.

Pavyzdžiai...

Nu jo, visagaliui kūrėjui reikalinga nematyta savo paties sukurta fizinė patirtis.

Tai įsivaizduok kūrėją, kaip princą, kuris užsimanė pagyventi kaip elgeta.

[astropasaulis]

Grįžtant į kosmosą, galbūt prieš reinkarnuvus į žemės planetą, mes buvome kitoje planetoje, erdvėje kurioje nėra nieko fiziškai apčiuopiamo, kurioje viskas yra tik energija. Būnant tokioje erdvėje siela vien tik kaupia kosminę energiją, prisipildo egzistencijos. Į sielą plūsta begalinės idėjos, įvairiausi projektai, siela prisipildo begalinio kūribingumo. Kai siela visiškai prisipildo nuostabumu, tada ji pasirenka kokią nors planetą ir ten save realizuoja. Žemės planeta, manau, kad yra viena iš sunkesnių stočių, save realizuoti. Visų pirma todėl, kad joje yra ypatingai daug neigiamos energijos, vyrauja žemos vibracijos. Vienos sielos to negalėdamos toleruoti tampa agresyvios, kurių kūrybinė energija išeikvojama niekingiems tikslams.
Atsakant į temos klausimą - ar verta būti žemės planetoje, atsakyčiau, kad verta, nes kitaip čia mūsų nebūtų. Vieni galbūt daugiau turi prisipildę kosminės energijos, kiti mažiau. Vieni atkeliavo į žemę galbūt su kitais tikslais - nukreipti kitas sielas reikiama kryptimi, jeigu jos nebesuvokia savęs, jaučia vidinę disharmoniją dėl neigiamos energijos. Vis dėlto, mes čia esame, kad mus vienytų bendras gėris ir savirealizacija. Mūsų sielose slypi begalinė informacija, kurią galima prisiminti ir panaudoti tinkamiems, visuomeniniams tikslams.

[paragraf 78]

Jau nuklydote į lankas. Nedarykite offtopiko

[Benamis]

Apie archeologus ir pseudoarcheologus sukuriau nauja tema cia: http://anomalija.lt/forum/index.php?topic=1160

[a.t.sielis]

Kodėl neužtenka dvasinio tobulėjimo medituojant pačiame kosmose? Atrodo, kad mes esame tarsi įkalinti žemėje. Man atrodo, kad būdami šioje planetoje dauguma ne dvasiškai tobulėja, o atvirkščiai - žlugdo sielos substanciją

Buvimas žmogaus kūne įveda į balansą tarp širdies ir proto, kančios ir džiaugsmo. Ši pusiausvyra reikalinga meilei ugdyti, tarsi žmogiškų santykių pobūdžio. Auštesnėse egzistencijos sferose per daug žinių ir tobulų malonumų, o žemesnėse - pragariškose - per daug kančios. Nei ten, nei ten nėra tokių sąlygų tobulėjimui, kaip Žemėje. Gimti Žemėje iš aukštesnių sferų yra eilė, daug norinčių.

O dauguma iš tikro supartalina šitą šansą. Gal patys norėjo gimti Žemėje, bet paskui viską pamiršta. Dideli išbandymai.