Lietuvių reikalai su Norvegijos vaikų teisių įstaigomis

[a.t.sielis]

Kas gali paaiškinti, kas čia vyksta?

[paragraf 78]

Kur vyksta?
Gal gali suformuluoti temą?

[a.t.sielis]

O kas čia neaišku? Žiniasklaidoje pasikartojanti tema apie iš lietuvių tėvų atiminėjamus vaikus Norvegijoje.

Ką galima būtų nagrinėti:

- tai sąlygoja kultūriniai skirtumai
- stipresnė ir tvarkingesnė valstybė
- tai sąlygoja piktybiniai motyvai (erdvė sąmokslo teorijoms)
- lietuviai patys kalti, nežino kaip elgtis su vaikais
- kt.

[.L.U.T.H.O.R.]

Ten veikia toks dalykas kaip juvenilinė justicija. Ir Lietuvoj įteisint norėjo, bet lyg ir nepavyko, nežinau. Jos dėka, už bet ką gali vaiką atimt.

[nereikalinga]

Tiesa, bet  niekas vaikų neatima  šiaip sau.
Bet ten , jei vaiko paprašysi išnešti šiukšles, reiškiasi vaikas yra išnaudojamas. Vaikui negali pasakyti kažko griežčiau, ar auklėti griežčiau kaip Lietuvoje. Mažytis matytas pavyzdys, šeima sėdi kavinėje, o vienas vaikas, kiek aktyvesnis už kitą, vaikšto po visą kavinės patalpą, šokinėja, laksto, stumdo , varto, guldo kėdes. Lipa prie baro, atsisėda ant baro ir t.t , bet vaiko niekas nedraudžia. Kai būna atnešami užsakymai, vaikas pats grįžta prie tėvų.
Žodžiu girdėjau tokį dalyką. Ten yra per didelis Dauno sindromu gimstančių. Jiems reikia sveikos kartos.

[a.t.sielis]

Tiesa kažkur per vidurį, bet, manau, ne lietuvių pusėje. Žinau emigrantus, dalis jų girtauja ir smurtauja, nieko geresnio gyvenime neišmokę.

Primena mokyklą - kas nors nesimoko, gauna blogus pažymius, tada pradeda kalbėti kad mokytojas "užsisėdęs" ant jo, "sodina" žemyn. Kartais verkia, rypuoja. Taip ir neatsakingi žmonės - susikonfliktuoja su užsienio šalies biurokratais, nesugeba išsispręsti kilusių problemų, paskui grįžta namo ir kelia isteriją žiniasklaidoje, lieja ašaras.

Kita pusė - pakankamai žymūs mentaliteto skirtumai ir kitokia tvarka, visuomenės ir valstybės pasaulėžiūra. Bet vien dėl to vaiko nepraras, turi būti realių problemų.

Jei tėvai neatlieka savo pareigų, jei nustatoma sistemiška priežiūros stoka, vaiko poreikių ignoravimas - sprendžiamas vaiko paėmimo iš šeimos klausimas.
Pagal statistiką lietuviai (iš kitų imigravusių į Norvegiją tautų) VTAT suvestinėse yra paskutinėje vietoje, t.y., iš lietuvių šeimų paimtų vaikų skaičius yra pats mažiausias. Tik 25 lietuvių šeimų vaikų turėjo reikalą su VTAT, tai sudaro tik 1,3 proc. visų atvejų skaičiaus (2009 m. duomenys).

http://www.delfi.lt/news/daily/emigrants/vaiku-atiminejimas-norvegijoje-ka-sako-kita-puse.d?id=62950328

Nevykėliai lietuviai, geriantys ir smurtaujantys:

Laisvalaikis ir atsipalaidavimas su alkoholiu šiai migrantų grupei įaugęs į kraują. Dieną vyrai sunkiai dirba, dažnai nelabai lengvą ar patrauklų darbą, aukojasi šeimai. <... > Susikaupia nuoskaudos. Kur jos išsilieja, ypač išgėrus vieną kitą butelį degtinės - puikiai žinoma. Atpirkimo ožiais tampa šeimos nariai.

<...>

Lietuvis vyras gali gerti, keiktis ir daužytis namie. Jam daug leidžiama ir atleidžiama. Supratimo apie vaiko psichologiją ir jo auklėjimą jis paprastai neturi. Motinos tėvu gąsdina vaikus, nes jis atlieka baudėjo funkciją.

<...>

Lietuvoje fizinės bausmės vaikams nedraudžiamos, apie mušamas moteris čia rimčiau prabilta tik prieš kelerius metus. <...> Kai kurie migrantai nežino, kad Norvegijoje smurtas draudžiamas. Štai tokie piliečiai ir užkliūva vaikų teisių apsaugai. Manau, klystume sakydami, jog tokios šeimos augina labai laimingus vaikus. Jei vaikai eina į darželius ar mokyklas, labai lengvai pamatoma, kad šeimoje dedasi Norvegijoje nepriimtini dalykai. Tuomet kyla susidomėjimas neįprasta norvegams šeima.

http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/d-bogdaniene-naujas-lietuviu-baubas-norvegijos-vaiku-teisiu-apsaugos-tarnyba.d?id=61731263

„Tai, kas įprasta Lietuvoje, Norvegijoje gali būti griežtai draudžiama. Tai ne ta šalis, kurioje galėtum mažametį vaiką palikti vieną namuose, kol grįši iš darbo. Alkoholio vartojimas vaikų akivaizdoje - irgi netoleruojamas. Gali kieme kepdamas šašlykus išgerti butelį alaus ar taurę vyno, bet apie kai ką stipresnio - nė negalvok."
http://www.grokiskis.lt/temos/aktualijos/2015/03/09/kitokia-patirtis-norvegija--salis-kur-gera-ir-saugu-gyventi

Norvegai reikalauja žymių pozityvių pokyčių ir bendradarbiavimo su institucijom:

Bendraujant su tėvais aš galiu padaryti išvadą, jog po vaiko globos teisių atėmimo jie nelabai pakeitė savo požiūrį į Viliaus būklę ir poreikius. Jie tvirtina, kad perkėlimo metu jo raida buvo normali. Jie taip pat laikosi savo nuomonės apie berniuko sveikatos būklę (kad jis netoleruoja laktozės ir pan.) nepaisant to, kad jiems suteikta priešinga informacija.

Neseniai atliktas pakartotinis bendravimo įgūdžių vertinimas parodė, kad po globos teisių atėmimo neįvyko ryškių pozityvių pokyčių.

http://www.propatria.lt/2014/05/ekspertu-isvados-kaip-ir-uz-ka.html

Aukšti reikalavimai grąžinant vaiką į šeimą:

Būtina nepamiršti, kad tikėtina, jog grąžinus vaiką, Viliui pasireikš krizė ir ryški reakcija ir būtent šiuo momentu jam reikia tėvų, kurių kompetencija išskirtinai puiki. Berniukas neturi laiko laukti, kol pagalbinės priemonės duos reikiamą efektą. Jei tėvai neturi pakankamai įgūdžių pasirūpinti Viliaus poreikiais iš karto po perkėlimo, išlieka pavojus, kad jo raida smarkiai sutriks ir pasireikš simptomai, su kuriais vėliau kovoti ir jam padėti bus sudėtinga.

http://www.propatria.lt/2014/05/ekspertu-isvados-kaip-ir-uz-ka.html

Lietuvių agresyvumas:

Moteris įgimto sumanumo dėka bando geranoriškai komunikuoti su tarnybomis, tuo tarpu vyras, vedamas „tikro vyro" komplekso, būtinai turi „apginti" šeimą. Ginama dažniausiai iš Lietuvos atsivežta elgsena - biurokratus reikia išgąsdinti su jais grubiai elgiantis. Todėl vyras, jei bendraujama su pareigūnais ar paskiriamas šeimos stebėjimas (pareigūnai stebi namuose, kaip vaikas bendrauja su tėvais), elgiasi nesantūriai, piktai. Užsienietiškai kalbėti nesugeba, bet, demonstruodamas autoritetą, leidžia sau piktai urgzti ant žmonos. Visa savo povyza jis demonstruoja šventą pasipiktinimą, kad kažkokie nelabieji įsibrovė į jo namų valdas. Tai įvertinama kaip nenoras bendradarbiauti, keistis.

http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/d-bogdaniene-naujas-lietuviu-baubas-norvegijos-vaiku-teisiu-apsaugos-tarnyba.d?id=61731263

Silpnumas gyvenime vertinamas neigiamai:

Dažnai niekur nedirbanti moteris patenka į krizių centrą, jai taikoma socializavimo, kalbos mokymo programa. Jei moteris per pusmetį ar metus neišmoksta kalbos ir nesusiranda pragyvenimo šaltinio, nusprendžiama, kad socialiai nebrandi motina negali tinkami auklėti ir aprūpinti vaiko. Dar blogiau, jei moteris tarnyboms nuoširdžiai pasipasakoja apie savo sunkų, bet tokį mums pažįstamą lietuvišką gyvenimą. Apie tai, kad žiaurus smurtas šeimoje tęsėsi nuo beveik pirmosios vedybinės dienos, bet, nepaisant to, ji gyveno su smurtautoju keliolika metų, didvyriškai kentėjo ir net kelis vaikus pagimdė. Tuomet norvegai suabejoja moters psichika, nes kentėjimas ir nieko nedarymas kelia grėsmę ne tik jai pačiai, bet ir vaikams. Norvegų požiūriu, psichiškai sužalota motina nesugebės užauginti visaverčių asmenybių. Vaikai atimami. <...>  Nors pradžioje paprastai leidžiama matytis su vaiku, tačiau motinos elgesys susitikimų metu dažniausiai būna nepriimtinas norvegams. Ji verkia, isterikuoja, kaltina vaikų teisių tarnybą, kad neprižiūri vaiko („Va atėjo nepraustas, su suplyšusiu drabužėliu!"). Jai rodos, kad svarbiausia yra pademonstruoti, kaip ji pati kenčia, kokia siaubinga jai padaryta žala. „Pasakyk jiems, kad nori būti su mamyte!", - reikalauja ji. Vaikas irgi susijaudina, ima verkti. Apie vaiko psichiką motina paprastai negalvoja. Tarnyba padaro išvadą, kad toks elgesys kenkia vaikui, ir pasimatymai uždraudžiami.

http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/d-bogdaniene-naujas-lietuviu-baubas-norvegijos-vaiku-teisiu-apsaugos-tarnyba.d?id=61731263

Reikalaujama pačių tėvų pastangų:

Kiek esu su pačiais norvegais kalbėjęs apie šią problemą, su kuria susiduria mūsų piliečiai, jie pasakė man labai paprastai. Kai vaikas specialių tarnybų jau yra paimamas iš tėvų, jie palieka patiems tėvams kastis ir ieškoti išeičių, kaip galima pasiimti vaiką atgal. Pati sistema jau nebesistengia. Jų logika yra tokia - aš stengiuosi iki tos vietos, kol tu darai veiksmus, kurie reikalingi.

http://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/91847/l._slusnys_lietuviai_norvegijoje_praranda_vaikus_nes_nesusivokia_kur_atvaziavo

Subjektyvių vertinimų vaidmuo:

Norvegijos vaikų apsaugos įstatymas paremtas tuo, kad vaikų inspekcijos darbuotojai, vertindami šeimas ir priimdami sprendimus, remiasi tuo, kas įstatyme vadinama „profesionaliu vertinimu". Problema yra ta, kad šie darbuotojai turi vos trejų metų išsilavinimą aukštojoje mokykloje, į kurią galima lengvai įstoti ir su silpnais rezultatais.

Šiame įstatyme numatytasis „profesionalus vertinimas" daugeliu atvejų yra labiau darbuotojo subjektyvus vertinimas, į kurį jis/ji sudeda savo simpatijas ir antipatijas, savus įsitikinimus ir panašiai. Apie kiekvieną šeimą galime rasti ir pozityvių, ir negatyvių argumentų, priklauso nuo to, kuris ir kaip tai vertina.
http://www.ekspertai.eu/advokateapie-vaiku-atemima-norvegijoje83116

Kultūriniai skirtumai:

Norvegijos vaikų inspekcija turi mažai žinių ir supratimo apie Latviją, o įprastinis požiūris yra toks, kad reikia daryti, kaip daroma Norvegijoje, nes tai yra geriau. Latvijoje, pavyzdžiui, mamos dažniau vaikus gražiai rengia ir puošia, ypač mergaites. Norvegijoje vaikai mokyklose ir vaikų darželiuose vaikšto aprengti kombinezonais, kad galėtų laisvai žaisti smėlyje, ant žemės, sniege, nepaisant kokios oro sąlygos būtų. Jei vaikas į vaikų darželį nuvežamas aprengtas gražia, šviesia suknute, su kuria nepageidautina žaisti purvyne, tai gali būti įvertinta negatyviai.
http://www.ekspertai.eu/advokateapie-vaiku-atemima-norvegijoje83116

Finansinis aspektas:

Pagal įstatymą šeimoms priklauso pagalba, nes vaikų atėmimas yra numatytas kaip paskutinė priemonė. Deja, praktika yra tokia, kad pagalba šeimoms turi būti apmokėta iš savivaldybės biudžeto, o šis yra taupomas. Jeigu vaikas iš šeimos atimamas, tai pinigai, kurie keliauja paskui vaiką, jau yra iš kito biudžeto. Norvegijoje labai daug lėšų skiriama vaikų apsaugos sistemai, įskaitant įvaikintojų išlaikymą ir panašiai.

http://www.ekspertai.eu/advokateapie-vaiku-atemima-norvegijoje83116

Sistema:

Vaiko teisių apsaugos Įstatymas ( Child Protection Act), jo išmanymas bei pritaikymas gydytojo darbe yra kiekvieno svečioje šalyje dirbančio gydytojo kasdienybė. Nė vienas gydytojas , nesvarbu kokios specializacijos jis būtų, neįgyja licencijos verstis gydytojo praktika, prieš tai neišlaikęs Vaiko teisių apsaugos Įstatymo egzamino.

<...>

Gydytojai turi išmanyti ir numatyti, bei tinkamai organizuoti savo pacientu šeimos narių , ypač vaikų, sklandų ir nepažeistą gyvenimą bei pilnavertį socialinį funkcionavimą, kai vaiką auginančioje šeimoje yra ligonių.

Nesvarbu, kokių ligonių. Todėl iš gydytojų reikalaujama sugebėti identifikuoti visus įmanomus rizikos veiksnius, dėl kurių vaikas galėtų nesijausti gerai. Iš gydytojo reikalaujama žinoti, kokius klausimus ir kieno paklausti, kaip analizuoti atsakymus, kokia pagalba organizuoti, kaip instruktuoti socialinius darbuotojus, kaip psichologus, ką pranešti teisėsaugai, ką žiniasklaidai, ką parlamentarams, ką pedagogams, ar kitiems. Ko negalima sakyti. Ir tai liečia ne tik smurto, patyčių ar seksualinės prievartos atvejus.

http://www.lrytas.lt/komentarai/gabrieliaus-sugrizimas-ir-kitos-iliuzijos.htm

Daug dėmesio norvegų pedagogai skiria bendravimui tarpusavyje. Nė vienas vaikas negali jaustis vienišas, dažnai klausiama, kaip jis jaučiasi mokykloje, ar turi draugų, ar niekas neskriaudžia. Tų klausimų daugybė ir apima jie ne tik tai, kas susiję su mokykla. Klausinėjama ir apie tai, kaip vaikui sekasi namuose, kaip jis jaučiasi šeimoje. Žinoma, pirmąjį kartą dukrai papasakojus, ko buvo klausinėjama, ne juokais sunerimome. Prie viso to nerimo prisidėjo nesiliaujantys straipsniai ir reportažai apie iš lietuvių šeimų atimtus vaikus. Mokykloje susirinkimo metu buvo paaiškinta, kad taip stebimas kiekvienas vaikas, kad pedagogai stengiasi užtikrinti, jog vaikas nesijaučia vienišas, kad nebūtų patyčių, įvairių nuoskaudų, nenoro eiti į mokyklą. Ir iš tiesų iš vyresniosios dukros niekada neesame girdėję, kad ji nenorėtų eiti į mokyklą, greičiau sulaukiame klausimo, kada baigsis atostogos, ir ji vėl galės susitikti su klasės draugais bei mokytojais.

http://mamoszurnalas.lt/norvegija-rojus-ar-pragaras/

Problema Lietuvoje ar Norvegijoje?:

Tik matau viena tragikomišką paradoksą.   Vaikų teisių apsaugos  lygis Norvegijoje, kaip jį bevertinsi, yra  daug  kartų geresnis už vaikų teisių apsaugą  Rusijoje ar Lietuvoje. Ir staiga  prasideda kampanija, kad  mūsų vaikus, nuvykusius į Šiaurės šalis, ten skriaudžia.  Būtų juokinga, jei nebūtų liūdna.

Laikas būtų vis tik atsigręžti į save ir visiems kartu pasigilinti, kodėl būtent tokiose valstybėse kaip Lietuva  ar Rusija  tiek vaikai, tiek suaugusieji jaučiais nelaimingi,  kodėl tose valstybėse tiek daug vaikų gyvena globos įstaigose.


http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/kodel-lietuviu-norvegijoje-atimami-vaikai-specialistu-komentarai#ixzz3eQoDMoRz

Apie 20 tūkst. Lietuvos vaikų au­ga vadinamosiose socialinės rizikos šeimose. Net 55 proc. vaikų savose šeimose yra patyrę fizi­nę bausmę, o 5 proc. jų tokiomis bausmėmis baudžiami nuolat. Daugiau nei pusė vaikų mo­kyklose patiria patyčias. Jungtinių Tautų vaikų fondo UNICEF tyrimo duomenimis, Lietuvos vaikai yra veikiami daugiausia rizikos faktorių tarp tirtų 29 išsivysčiusių valstybių.

Užuot piktinusis svetimos šalies praktika, kurios niekaip nepaveiksi, derėtų nukreipti žvilgsnį į savą kiemą, kuriame, akivaizdu, ne viskas yra gerai. Nelaimingų vaikų karta nieko gero neža­da šalies ateičiai. Niekam nereikia įrodinėti, kad neprižiūrėtų, apleistų, skriaudžiamų vaikų perspektyva jiems užaugus yra niūri. Jų gyvenimas nebus nusisekęs, jau nekalbant apie di­džiulę naštą, kuri užguls visą visuomenę dėl didelio skaičiaus žmonių, linkusių nusikalsti, tu­rinčių sveikatos problemų ir gyvenančių iš pašalpų.

http://sauliusspurga.lt/komentarai/vaiku-problema-norvegijoje-lietuvoje.html

Emigracijos sunkumai:

Pasak psichologų, visi emigrantų vaikai, atvykę gyventi į svetimą šalį, turi vienokių ar kitokių adaptacinių sunkumų. Tik ne visi yra linkę apie juos kalbėti. Todėl tėvai turėtų laiku pastebėti vaiko elgesio pakitimus ir atitinkamai į tai reaguoti.

<...>

Norėjau pirma apsidairyti, įsikurti, o tik paskui atsivežti sūnų. Daugelis mane smerkė, kaip galiu palikti vaiką ir išvažiuoti, tačiau man atrodė geriau metus pakentėti, bet paskui gyventi geriau. Juo labiau, dėl mano darbo grafiko vaikas ir taip retai mane matydavo, o jei ir grįždavau iš darbo anksčiau, būdavau tokia pavargusi, kad neturėdavau jėgų net kalbėti. Deja, atsivežus Beną į Norvegiją viskas nebuvo labai paprasta. Berniukas buvo atpratęs nuo manęs, kiekvieną vakarą verkdavo ir prašydavo vežti jį atgal pas močiutę į Lietuvą. Jis liūdėjo be draugų, likusių Lietuvoje, bijojo eiti į mokyklą, nes nesuprasdavo kalbos, netgi pradėjo naktimis šlapintis į lovą. Aš ir pati kartais dėl to jausdavausi beviltiškai. Bijojau, kad jei sūnus nepritaps Norvegijoje, reikės grįžti į Lietuvą. Ačiū dievui, palaipsniui viskas susitvarkė. Dabar Benas turi naujų draugų, laisvai kalba norvegiškai, o vasaras mielai leidžia Lietuvoje pas močiutę. Tačiau aš kartais vis dar jaučiu kaltę, kad atėmiau iš savo vaiko dalį vaikystės, kad vardan geresnio gyvenimo jį traumavau.

http://www.lietuvis.no/index.php?option=com_content&view=article&id=159:emigrantuvaiaki&catid=32:naujinos&Itemid=28

Norvegijos lietuvio vertinimai:

„Kiek žinau, be rimtos priežasties vaikų ten niekas iš nieko neatiminėja. Bendrauju su vietos lietuviais, susidūrimo su „Barnevernet" tarnyba atvejų būta ir ten, kur gyvenu, tačiau visais atvejais viskas baigėsi gerai. Norvegija - vaikų gerove besirūpinanti šalis, todėl gavus nors mažiausią signalą apie galimai neleistiną elgesį su vaiku - pradedamas tyrimas, tėvams siūlomos specialistų konsultacijos, mokymai, aiškinamasi priežastys ir t. t. Lietuvių šeimoje yra pasitaikęs atvejis, kai paauglys sūnus, supykęs ant tėvų, kad šie nenuperka naujausio kompiuterinio žaidimo, pagrasino mokykloje pasiskųsti, kad jį muša. Pasiskundė ir... jau kitą dieną jis tiesiai iš mokyklos buvo išvežtas pas laikinus globėjus. Pamatęs situacijos rimtumą, paauglys prisipažino melavęs ir iš karto buvo grąžintas į šeimą. Žinau ir kitą atvejį, kai dukrą iš mokyklos namo vežusi mama, šiai paprašius nakvoti pas bendraklasę norvegę, iškėlė sąlygą visų pirma paruošti pamokas ir susitvarkyti kambarį. Draugei mergaitė persakė, kad mama jos niekur neišleidžia, o jos tėvai iš karto informavo vaikų teisių apsaugos tarnybas apie galimai neleistiną elgesį. Tačiau tėvams bendradarbiaujant, situacija buvo išnarpliota ir jokių nesklandumų nekilo. Yra tekę girdėti daugybė nutikimų, kurių pagrindinė priežastis - vaiko fantazija. Visais atvejais, išsiaiškinus situaciją, nebuvo imtasi jokių drastiškų priemonių.

Progresyvios nuostatos, "spartietiškas" požiūris į vaikus visuomenėje:

Norvegijoje laikomasi pozicijos, kad vaikai visų pirma auginami visuomenei. Visuomenei reikia vaikų, nepatyrusių smurto, nepripratintų prie žalingų įpročių, savarankiškai ir objektyviai mąstančių. Pagalvokime: gal iš tiesų būtume laimingesni, paslaugesni kitam, bendruomeniškesni, daugiau šypsotumėmės, mums labiau rūpėtų kiti ir valstybė, jeigu nebūtume patyrę smurto?..

Žinia iš Norvegijos aiški: norvegai pasirinko. Jie stengiasi prie vaikų neprisirišti ir jų nesisavinti. Galbūt tai leidžia Norvegijai būti vienai iš pilietiškiausių valstybių pasaulyje, nes taip užauginami tikri piliečiai: žinantys, ko nori, žinantys, kur eina ir, aišku, žinantys, ką daryti su vaikais. Ar mes išdrįsime būti piliečiais?..

http://www.laisvavisuomene.lt/zinia-is-norvegijos/

Norvegija problemas, susijusias su vaikų priežiūra, išsprendė itin radikaliai. Viską lėmė pragmatizmas, orientacija į perspektyvą ir visuomenės gerovę, o to pagrindas - tradicija, pagal kurią itin pasitikima valstybe ir jos institucijomis. Norvegija yra klestinti gerovės valstybė, ku­rioje itin ryškus egalitarizmas. Visuomenė šioje šalyje stebėtinai vienalytė, beveik nėra atskir­ties. Dėl to ji ir patraukli daugeliui emigruojančių lietuvių. Be jokios abejonės, šiam valstybės modeliui yra tinkama ir minėta vaikų paėmimo praktika, kurią tie patys emigruojantys lietu­viai norėtų panaikinti.

Lietuvių akimis vaikų paėmimo iš šeimų praktika atrodo keista, netgi žiauri. Kita vertus, nėra abejonių, kad norvegus šokiruotų vaikų padėtis Lietuvoje.

http://sauliusspurga.lt/komentarai/vaiku-problema-norvegijoje-lietuvoje.html

Dar kartą aukšti "šeimos kokybės" reikalavimai ir kitoks požiūris į biologinio ryšio svorį:

Norvegijoje už biologinį principą svarbesnis yra vaiko gerovės principas. Čia vadovaujamasi vaikų teisių apsaugos įstatymu, pagal kurį vaikas paimamas tuomet, kai kyla grėsmė, jog vaikui bus padaryta žala (turint galvoje ne tik fizinę žalą). Šis apibūdinimas platus, ir gali būti taikomas daugeliu atveju. Norvegų įsitikinimu, vaikas privalo būti paimtas iš neigiamos aplinkos, kol nepakenkta jo psichikai ir vystymuisi. Tyrimai rodo, kad patyrę smurtą vaikai vėliau patys tampa smurtautojais, nusikaltėliais, arba smurto aukomis. Nepaisant to, kai kuriose šalyse (taip pat ir Lietuvoje) vaikas paimamas iš smurtinės, asocialios šeimos jau leisgyvis, nukankintas, dažnai tuomet, kai yra nepataisomai sužalotas.

http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/d-bogdaniene-naujas-lietuviu-baubas-norvegijos-vaiku-teisiu-apsaugos-tarnyba.d?id=61731263

"Atvirkštinis" požiūris į biologinį ryšį esant smurtui šeimoje:

Indra Gintalienė dalijasi savo darbo su paaugliais patirtimi ir pasakoja, kad Norvegijos pedagogai ir vaikų psichologijos specialistai puikiai žino, jog kiekvienas žmogus, o taip pat ir vaikas, turi didžiulį poreikį prisirišti, kažką mylėti. Ypač mažamečio vaiko tas poreikis toks stiprus, kad jis linkęs prisirišti prie bet ko - net prie jį skriaudžiančių tėvų. Jis myli tėvus besąlygiška meile. Jei vaikas gyvena smurte, jis nepažįsta kitokio bendravimo, todėl gali veržtis atgal į šeimą, pas smurtaujančius tėvus. Įrodyta, kad kai vaiką skriaudžia artimiausi žmonės, kurie turėtų juo rūpintis ir jį ginti, jam daroma ypač didelė žala. Tai didesnė žala, nei atsitiktiniai, net ir žiauriausi vienkartinai nusikaltimai.

http://www.lboh.no/index.php?option=com_content&view=article&id=38:norvegijoje-ginamos-vaiko-teis%C4%97s,-o-ne-teis%C4%97-%C4%AF-vaik%C4%85&catid=14&Itemid=165&lang=lt