5 keisčiausi mitybos būdai pasaulyje

[Benamis]

Šiandien praktiškai kiekvienoje didelėje įmonėje dirba kolega, besimaitinantis kiek kitaip nei visi. Tuomet, kai visi skubės dienos kepsnio, jis triaukš žalias salotas arba daržovių troškinį. Todėl galima drąsiai teigti, jog vegetarai ar žaliavalgiai - jau nebe sensacija.

Tačiau ar įsivaizduojate gyvenimą, jei negalėtumėte valgyti mėsos, gerti pieno, gaminti bulvinių patiekalų ar vartoti jokių iš grūdų pagamintų produktų? O jeigu galėtumėte valgyti tik jau ant žemės nukritusius vaisius, o geriamą vandenį turėtumėte filtruoti, kad, neduok Dieve, nesužalotumėte jame esančių mikroorganizmų?

Tai - tik keli iš mitybos būdų, kuriuos propaguoja itin keistų ir sudėtingų mitybos taisyklių besilaikantys žmonės. Palyginus, vegetarianizmas ir žaliavalgystė tuomet atrodo lyg vaikų žaidimai.

Paleo dieta

Žmonės propaguojantys šią dietą stengiasi vadovautis tokiais pat mitybos principais kaip ir mūsų protėviai iki įsigalint žemdirbystei prieš maždaug 10 tūkst. metų. Panašiai maitinasi ir kai kuriose Afrikos, Amazonijos ir Papua Naujosios Gvinėjos dalyse tebegyvenančios medžiotojų-rinkėjų gentys. Paleo dietos besilaikantys asmenys gali valgyti visus vaisius ir daržoves, taip pat žole šertų gyvūlių mėsą ir žvėrieną, kiaušinius, laisvėje pagautas žuvis ir kitas jūros gėrybes, riešutus ir sėklas, bei vartoti tam tikrų tipų riebalus ir aliejus (pavyzdžiui, alyvuogių, makadamijų ar avokadų aliejų).

Kava, juoda arbata, šokoladas, alkoholis, džiovinti vaisiai ir natūralūs saldikliai, tokie kaip medus ar klevų sirupas, turėtų būti vartojami saikingai. Didžiausias skirtumas tarp mums įprastos ir paleo dietų - visiškas atsisakymas produktų, savo sudėtyje turinčių grūdų ir pieno.

Ryžiai, rugiai, avižos, grikiai, kukurūzų miltai, net jeigu jie yra be glitimo, yra draudžiami. Tas pats taikoma ir ankštiniams augalams (juose gausu medžiagų, kurios esą iš organizmo pašalina naudingus mineralus, tokius kaip kalcis, cinkas ir geležis), joduotai druskai, akvakultūros ūkiuose užaugintoms žuvims, augaliniams aliejams ir dirbtiniams saldikliams.

Paleo dietos propaguotojų teigimu, dėl šiuolaikinius žmones kamuojančių įvairių širdies ligų, vėžinių ir diabetinių susirgimų yra pirmiausia kalta mūsų mityba, paremta grūdinėmis kultūromis ir pieno produktais, taip pat perkrauta saldiklių. Kita vertus, nemažai dietologų ir antropologų teigia, kad priešistoriniai žmonės galimai nesirgo mūsų ligomis dėl apskritai mažesnio kiekio suvartojamų kalorijų, trumpesnės gyvenimo trukmės ir įvarių kitų priežasčių, visai nesusijusių su maisto įvairove.

Mokslininkai perspėja, kad paleo dieta mažai primena protėvių mitybą ir netgi gali būti kenksminga sveikatai.

Fruitarianizmas, arba vaisiavalgystė

Trumpai tariant, vaisiavalgiais vadinami tie žmonės, kurių bent 75 procentus kasdien suvartojamų kalorijų sudaro vaisiai, daržovės, riešutai ir sėklos (moliūgų, saulėgrąžų ir kitos) ir kurie vengia grūdų ir gyvulinės kilmės produktų.

Vaisiavalgių būna įvairių tipų ir jų mityba gali smarkiai skirtis. Kai kurie valgo tik tokius vaisius ar daržoves, kurių rinkimas nežeidžia augalo, o kiti valgo vien tik nukritusius vaisius. Ekstremaliausia fruitarianizmo išraiška - vien tik vaisių minkštimo valgymas. Tikima, kad sėklų valgymas yra neetiška, nes sunaikinama augalo užuomazga, arba priešingai - valgomi tik tie augalai, kurių sėklos platinamos tik vaisius suvalgius. Dažnai vaisiavalgiais patampama dėl religinių, sveikatos, aplinkosaugos ar politinių priežasčių.

Atrodytų maitinimasis vien tik vaisiais negali būti kenksmingas. Juk nuolat girdime - valgykite vaisius ir daržoves, tai labai sveika! Tačiau iš vaisių gauname daugiausiai angliavandenių, bet labai mažai riebalų ir baltymų, kurie yra būtini normaliam organizmo funkcionavimui. Tokioje dietoje taip pat nėra užtektinai vitamino B-12, kalcio, vitamino D, cinko, jodo, and omega-3 riebiųjų rūgščių.

Džaina dieta

Džaina vegetarizmas yra mitybos principai, kurių laikosi džainizmo pasekėjai. Tai pati griežčiausia religija paremta dieta visame Indijos subkontinente. Pagrindinė džainistų gairė yra gyvenimas be smurto (ahinsa, išvertus pažodžiui - „nežeidžiantis"). „Jokio smurto" principas taikomas visose gyvenimo srityse, o ypač mityboje. Džainistams vegetarizmas yra privalomas, o bet koks maisto produktas, savo sudėtyje turintis mėsos ar kiaušinių yra draudžiamas.

Kai kurie džainistai nevartoja ir pieno produktų, nes šių gamyba yra nedraugiška karvėms. Džainistai atsižvelgia net ir į mažiausius vabzdžius ar mikroorganizmus ir stengiasi, kad šie nebūtų sužeisti maisto gamybos, valgymo ar gėrimo metu. Tradiciškai visas džainistų vartojamas vanduo buvo filtruojamas, o nuosėdos su organizmais paleidžiamos atgal į šaltinį. Šiais laikais, kai vanduo atkeliauja vamzdžiais ar parduodamas buteliuose, toks filtravimas propaguojamas kiek rečiau, bet vis dar yra sutinkamas.

Džainistai taiko „jokio smurto" principą ir augalams. Jie nevalgo šakninių daržovių, pavyzdžiui bulvių, svogūnų, česnakų, kitų šakniagumbių, nes mikroskopinės gyvybės formos yra sužeidžiamos raunant daržoves, jau nekalbant apie viso augalo nužudymą. Jie taip pat mato šaknį kaip gyvą organizmą, nes pasodinus iš jos gali išaugti ūgliai.

Medus yra draudžiamas, nes jo rinkimas žaloja bites. Džainistai taip pat nevartoja per naktį stovėjusių produktų ar tų, kurie buvo pagaminti naudojant bakterijas, pavyzdžiui jogurto.

Vynas, alus ir kiti alkoholiniai gėrimai neleistini, nes jie gaminami fermentacijos būdu, kurio metu žūsta daugybė mikroorganizmų. Džainistai taip pat vadovaujasi griežtomis maisto ruošimo taisyklėmis, pavyzdžui, maisto negalima ruošti apsiovus batus, taip pat nėščioms ir kūdikį maitinančioms moterims.

Fryganizmas

Fryganizmas nėra dieta tikrąja to žodžio prasme. Tai labiau gyvenimo būdas, kai vartojamas daugiausiai iš prekybos centrų konteinerių surinktas maistas, išmestas, nes baigėsi galiojimo data ar produktas prarado savo prekinę išvaizdą. Vakarų šalyse, kur maisto švaistymas yra didelė problema, fryganizmas pastaraisiais metais ypač išpopuliarėjo tarp studentų ir planetos išsaugojimu susirūpinusių žmonių.

Taigi nenuostabu, kad nemažai fryganų taip pat yra vegetarai ar žaliavalgiai. Kadangi išmetamų maisto produktų įvairovė yra milžiniška, nuo vaisių ir daržovių iki šokolado ir duonos, paprastai fryganų dieta yra subalansuota.

Fryganai gali būti laikomi modernių laikų medžiotojai-rinkėjai: retkarčiais visą laimikį sudaro vieno tipo produktai, pavyzdžiui kalnas duonos ar šimtai dėžučių su braškėmis, ir tuomet tenka verstis tik tuo iki kitos, sėkmingesnės „medžioklės".

Be to, kaip ir mūsų protėviai jie turi būti itin atidūs, kad išvengtų nevalgomų, ištiesų sugedusių maisto produktų.

Breatharianizmas, arba tiesiog „kvėpavimas"

Yra žinoma daugybė įvairiausių mitybos sutrikimų, kai žmonės valgo medžiagas, kurių nepriskiriame maistui, pavyzdžiui, molį, smėlį, stiklą ir kita. Paprastai tokios dietos, kad ir kokios keistos bebūtų, gali būti paaiškinamos psichologiniais negalavimais.

Tačiau turbūt viena keisčiausių dietų pasaulyje, neapibrėžiamų kaip psichologinis sutrikimas, yra breatharianizmas (angl. breath - kvėpuoti, įkvėpimas). Šios dietos propaguotojai teigia, jog jų išgyvenimui užtenka saulės energijos, jie tikrąją to žodžio prasme yra gyvi oru.

Breheatarai galėtu sutaupyti daugybę pinigų, vis dėlto, kaip ilgą laiką išbūti nieko nevalgius garsi šio judėjimo atstovė negalėjo pademonstruoti viešai.

Garsi „kvėpuotoja" Jasmuheena teigė, jog pastaruosius 14 metų kasdien suvartoja vos 300 kalorijų. Tačiau vienai Australijos televizijai paprašius gyvai pademonstruoti savo „saulės energijos mitybą", Jasmuheenai jau po 48 valandų prireikė medikų pagalbos: jai smarkiai pakilo kraujospūdis, ji neteko daug vandens.

„Kvėpuotojų" guru pasiteisinimas dėl šio epizodo - užterštas miesto oras. Australijoje bent trys mirtys yra siejamos su šios „dietos" laikymusi.

Taigi linkime išsirinkti jums priimtiniausią mitybos būdą, tačiau šiuos, aprašytus šiame straipsnyje, verčiau palikti išbandyti kitiems.

GRYNAS.lt - Parengta pagal en.wikipedia.org, livestrong.com, jainfoodie.com, forbes.com, health.usnews.com ir paleoplan.com medžiagą

[Vytautas]

Nevalgau mėsos ir kiaušinių,dar negeriu kavos, bet žuvį valgau. Praktiškai visus kitus produktus valgau. Tiesiog jaučiu labai teigiamą fizinį poveikį. Jokių sveikatos problemų. Gan keistas agresijos išnykimas. Palyginu savo būsenas kai valgiau mėsą ir kai nevalgau. Skirtumas milžiniškas ir į teigiamą pusę.

[Marius]

Beabejo nedirbi fizinio darbo ir aplomai mažai judi.Jei būtų kitaip be mėsos greit sunyktum,kaip anoreksikė pauglė.Nepamišk dar nekviepuot,nes oras labai užterštas.

[Domas]

Beabejo nedirbi fizinio darbo ir aplomai mažai judi.Jei būtų kitaip be mėsos greit sunyktum,kaip anoreksikė pauglė.Nepamišk dar nekviepuot,nes oras labai užterštas.

Labiau nusisneket negalejai... Pats pazystu artima zmogu kuris jau metai nevalgo mesos, gyvena uzmiestyje kiekviena diena dviraciu 8km  vaziuoja iki darbo, sportuoja (prisitraukimai, atsispaudimai), ir ne tik, kad nesukudo, o gal netgi priaugo keleta kilogramu...

[Vytautas]

Na mano kasdieninis darbas tikrai nėra fizinis. Bet kadangi savas namas ir žemė kaime tai nori nenori tenka visai normaliai padirbti. Nuo prakaito per diena padirbus su žemės purentuvu arba pjaunant ir skaldant malkas bei kitus ūkinius darbus dirbant dažnai nelieka sausos vietos nuo prakaito. Kadangi tuos pačius darbus dirbau valgydamas ir nevalgydamas mėsą gali pasakyti iš praktikos kad be mėsos žymiai daugiau energijos ir nesijaučia nuovargio, nereikia taip dažnai ilsėtis. O amžius tai ne jaunėju. Teiginys kad sunkiai dirbant reikia mėsos bent mano atžvilgiu tikrai netinka.

[a.t.sielis]

Jo, mėsa sunkiai virškinamas daiktas, o nieko ypatingo joje nėra. Yra šimtai maisto produktų, iš kurių galima rinktis.

[varpainis]

Mesyte skanu. Jokios zoles ir darzoves nepakeis didelio ir sultingo kepsnio ar saslykiuku 

[a.t.sielis]

Taip, ir krepšinis niekada nepakeis futbolo

[varpainis]

Tiesa irgi 

[Marius]

Beabejo nedirbi fizinio darbo ir aplomai mažai judi.Jei būtų kitaip be mėsos greit sunyktum,kaip anoreksikė pauglė.Nepamišk dar nekviepuot,nes oras labai užterštas.

Labiau nusisneket negalejai... Pats pazystu artima zmogu kuris jau metai nevalgo mesos, gyvena uzmiestyje kiekviena diena dviraciu 8km  vaziuoja iki darbo, sportuoja (prisitraukimai, atsispaudimai), ir ne tik, kad nesukudo, o gal netgi priaugo keleta kilogramu...

O mano bobutės bobutė tūrėjo tokią pažystamą kurios anukė pažinojo žmogų,kurio šuo smuiku grojo.

[Benamis]

Pilna gi tu zmoniu visame pasaulyje kurie mesos produktu atsisake, ir kazkaip sugeba jie gyventi visaverti gyvenima: http://en.wikipedia.org/wiki/List_of_vegetarians (izymybiu sarasas).

[Marius]

viena yra dėl ''bangos mados'' skelbt,kad nevalgai,o kita tikrai nevalgyt..yra žmonių kurie teigia jog aplomai nieko nevalgo ir tik saules spinduliais gyvi..bet..

apie vegetarizma buvo milijardai diskusijų,tad plėstis nematau reikalo.

[paragraf 78]

Su visais šiais mitybos būdais žmonės paprastai susigadina sveikatą.

[Benamis]

Mano aplinkoje yra ne vienas zmogus kuris tiesiog nevalgo mesos. Nevalge jau nuo mokyklos laiku, tai pamenu kai budavo klases isvykos su jais didziausios problemos mokytojams budavo Dabar jau ne moksleiviai, o suauge zmones, kai kurie jau ir vaiku turi, tai kai ateina pas mane i svecius visuomet kokiu nors salotu jiems paruosiu Beje, zvelgiant i juos, tikrai negalima pasakyti, kad ju maisto racionas skiriasi nuo "normaliu" zmoniu raciono

Sveikata susigadinti galima ir mesa valgant jeigu neturi jokiu ribu Klausimas kodel kai kurie vegetarai susigadina savo sveikata? Del to, kad atsisake mesos, ar del to, kad nesugebejo "suderinti" alternatyvu?

[a.t.sielis]

aš tai sakyčiau, kad sveikatą labiausiai galima susigadinti su stresais, nejudėjimu, kompiuteriu ir junk food + alkoholis, kava, žolė, nikotinas ir pan.