Ar žmogus pajėgus pažinti svetimą religiją?

[cs]

Krikščioniškoje kultūroje 50% žmonių natūraliai priimtina reinkarnacija. Iš kur toks mąstymo modelis? Iš prieškrikščioniškos kultūros? Vadinasi, pati krikščioniška kultūra dar yra svetima. Tada kuri religija yra sava, o kuri svetima?

/// Jeigu turima omenyje,kad tai budizmas. Budizmas nėra tikra religija, greičiausiai ekspermentinė. Neturi apibrėžto, konkretaus paaiškinimo: kas ta reinkarnacija, kas astralas. Yra sąmonės galimybių išplėtimas, bet jokios naudos gyvenime iš to negalima uždirbti. Protas ar didelis intelektas naudingas transhumanizmo idėja susižavėjusiems.

// Mąstymo modelis yra atėjęs iš laisvės poreikio. Pasirodo, kad laisvė yra interpretuojama arba atpažįstama įvaldžius žmogaus gilesnius sielos pavidalus. Meditacija, joga padeda susikoncentruoti ir nusiraminti, tačiau neretai po seanso intelektas kinta. Intelekto pokytis, susijęs su įsivaizduojamo pasaulio planais. Intelektas galimas būti prijaukintas atsiminimais (kaip ir šiuo atvėju reinkarnacija pasitekliama kaip priemonė), juo gilinimąsi į praėjusius gyvenimus, juo netenkama dvasinės ramybės. (ištikro tai dar labiau apsunkina ir prideda nereikalingo aiškinimosi). Pats reinkarnacinis aiškinimąsis yra nepagrįstas ir neįrodinėjamas atvirais metodais. "Sukeliama aplinka, kad kam rūpi, tas ir pasidomės asmeniškai."

// Yra surinkimo taškai, žmogaus intelektas kaip išteklis tinkamas plėtoti ar net kurti transhumanistinę idėją. Ateitis siejasi su keliais iš budizmo mokymo ir mokslo mokymo pradmenimis. Apjungus ateitis žvelgiama kaip nepriklausoma, laisva. Laisvė, iš alternatyvios, nepagrįstos ir neišbandytos praktikos nestovi tvirtame stove. Ekspermentinė religija siekia ne pastovių pasekėjų, o vienkartinės naudos. Patalpinama informacija, kuri pagamina jiems reikalingą informaciją.

// Nors dalykai atrodo labai patraukiantys akį, ištikro yra dar viena satanizmo priemonė. Visos konspiracijos, laisvės siekiai, alternatyvos yra priemonė nukreipti žmogų labiau gilintis į transhumanistinį požiūrį. Jeigu nors taip ir neatrodo, ištikro yra, kad reinkarnacija visiškai neįmanoma švariose religijose kaip krikščionybė, judaizmas, islamas. Tokį pažinimą ar žinomą apie reinkarnacijas suteikia vos menkiausias susidomėjimas budizmu, meditacijomis ir jogomis.

Nuo žinojimo niekas nėra apsaugotas, o apie reinkarnaciją visi gali sužinoti iš betko, o krikščionių tarpe tas natūralu, bet netikra. Yra dalykų kuriuos smalsu sužinoti, tačiau matomai visi jie veda klystkeliais.

[paragraf 78]

1. Kažkur girdėta žiniasklaidoje apie 44 proc., kiti rašo taip:

Pagal 2008 metų EVT duomenis, 27 proc. krikščionimis save laikančių Lietuvos
gyventojų tiki reinkarnacija (1990 metais tokių buvo 34 proc., 1999 - 29 proc.)

NA 27 proc. tikrai toli gražu ne 50 ar ne?

2. Gali būti, klausimas kitas: kaip tai prilipo, kas čia per mąstymo struktūra.

Tai kad krikščioniško mentaliteto žmonėse tvyro ne krikščioniškos idėjos, nieko nuostabaus. Didelė dalis žmonių laikančių save krikščionimis apie kirkščionybę išmano mažiau nei devynmetis pirmosios komunijos mokyklėlės lankytojas. Tai normalu, kad nepažįstant savo deklaruoamo tikėjimo su juo gali nešiotis jam priešingą tikėjimą.
Balastas visada liks balastu, nebent stebuklas įvyks

[a.t.sielis]

Didelė dalis žmonių laikančių save krikščionimis apie kirkščionybę išmano mažiau nei devynmetis pirmosios komunijos mokyklėlės lankytojas. Tai normalu, kad nepažįstant savo deklaruoamo tikėjimo su juo gali nešiotis jam priešingą tikėjimą.

Na va, vadinasi į temos klausimą atsakyta. Žmogus visko savyje nešiojasi.

[paragraf 78]

Na va, vadinasi į temos klausimą atsakyta. Žmogus visko savyje nešiojasi.

Na jei klausimas apie tai kad visko nešiojasi tada taip, atsakyta, bet nešiotis savyje makalynę tarpusavyje nederančių pasaulėžiūrų skiaučių toli gražu nereiškia suvokimo, net sakyčiau priešingai, tai rodo visišką nesusigaudymą situacijoje

[cs]

Tam tikros religijos ar pasaulėžiūros yra priverstinai ateinančios. Žmogus susiduria su visokiais mokymais ir mokymas gali pasidaryti nekonkretus. Iš nekonkrečios pasaulėžiūros išgeneruojama sulipdyta kelių ir daugiau mokymų galinga mokymo tiesa. Iš šono, visai neatrodo, jog sulipdyta tiesa, kažkam gali būti tiesa. Iš šono tai atrodo kaip nusišnekėjimas, neretai dar įvertinama kaip konspiracija arba melas.

Vietos, kuriose religijos gali dangstytis po mitologizmais yra kiekvienam vis skirtingai interpretuojamos. Mitologizmas yra būtinybė ir sąvybė būdinga kiekvienai susikūrusiai religijai. Visos religijos turi mitologizuotą atsiradimo pradžią.

Mitologizmas yra ir krikščionybėje (angelai, demonai, dvasios). Visas virsmas nebūtinai teisingai interpretavus bus vistiek inerciškas realiai situacijai. Reali situacija nenaudoja mitologizuotų būtybių arba (gėrio ir blogio suabsoliutinimo) ir negarantuoja pažadėtos kokybės. Nors iš dalies betkoks mokymas yra išeinantis iš pagrindinių tiesų, jog yra dvi priešingos jėgos. (Blogis ir gėris).

Labai mistinis požiūris gali būti nekokybiškas ir nepritaikomas, kol panaudojami efektyviausiai veikiantys materijos ištekliai įrodantys ar net sukeliantys baimę nepasitikėti. Ištekliai išsigeneruojantys žmogaus būtyje, vaizduojami kaip sielos norai ar kūriniai. Svarbiausia jie  turi atitikti su materijos kūriniais. Žmogaus laisvas apsisprendimas yra kokybiškas net tuomet, kai vaizduotė ar sapnas yra materijos kūrinys.

 

[nuorytojaus]

betkoks mokymas yra išeinantis iš pagrindinių tiesų, jog yra dvi priešingos jėgos. (Blogis ir gėris).

Blogis pats savaime be laisvos valios neegzistuoja, tad tai nėra kažkokia tai priešinga jėga.

[Vitus]

Blogis pats savaime be laisvos valios neegzistuoja, tad tai nėra kažkokia tai priešinga jėga.

Pagal mane, tai ir laisva valia neegzistuoja...

[paragraf 78]

Mitologizmas yra ir krikščionybėje (angelai, demonai, dvasios). Visas virsmas nebūtinai teisingai interpretavus bus vistiek inerciškas realiai situacijai. Reali situacija nenaudoja mitologizuotų būtybių

Deja mitologemos egzistuoja visose srityse, net ir pačiose racioanaliausiose. Užtenka, kad tu kokią nors sritį menkiau pažįsti, o apie žmogų kalaba dešimtys kitų asmenų r visa tai apsipina mitais

[cs]

Blogis pats savaime be laisvos valios neegzistuoja, tad tai nėra kažkokia tai priešinga jėga.

Bet yra mokymas, kuris gali išmokyti atpažinti blogį. Priešinga jėga gal ir nėra. Bet kaip atskiras variantas, turintis savo išvedžiojimus blogis tikrai yra atraminis taškas ir turi savo vertes.

Deja mitologemos egzistuoja visose srityse, net ir pačiose racioanaliausiose. Užtenka, kad tu kokią nors sritį menkiau pažįsti, o apie žmogų kalaba dešimtys kitų asmenų r visa tai apsipina mitais

Bet religijose tai labiausiai akcentuojama visos religijų pradžios, paprastai mitologizuotos. Kai pasidaro dar daugiau religijų, mažesnė tikimybė, įvertinti ar nuspręsti teisingą pradžios variantą. Moksle nors ir neatrodo bigbango teorija mitologizuota - ištiesų irgi yra pasakos ir netgi sakyčiau aferos (kilusios iš vienos nuomonės susidarymo apie laukus ir dėsnius). Kad pasitelkia savo pagrindžiamumą ar turi savo susiformavusį požiūrį. Tokia priežastis daug leidžia. Pagrindžiamumas ir racionalumas yra tikėtiniausias informacijos patvirtinimo "kelias", bet tam tikrose vietose - nepanaudojamas. Nepanaudojamas nustatyti tolesnius praeities įvykius.

Užtenka menkiau pažinti sritį, kad visa galutinė, nedidelė informacija galima būti panaudota įvairiais būdais. Mokymo informacija, didžioji dalis yra panaudojama vis kažkam turėti požiūrį. Žmogus visada stovi tarp dviejų suvokimo punktų, kurių atsakymai: (tai buvo blogis, tai buvo gėris). Mitologizmas būtent tokias vertes ir siūlo pamatyti: herojus arba blogas arba geras, dėl savo poelgio. Kiti kaip įvertina<...>

[a.t.sielis]

Bet religijose tai labiausiai akcentuojama visos religijų pradžios, paprastai mitologizuotos.

Ką turite galvoje, sakydami "mitologizuotos". Kas yra mitas? (Bei kas yra tiesa?). Apibrėžkite, paaiškinkite.

makalynę tarpusavyje nederančių pasaulėžiūrų skiaučių toli gražu nereiškia suvokimo, net sakyčiau priešingai, tai rodo visišką nesusigaudymą situacijoje

Greičiausiai viskas sudėtingiau.

Aišku, jeigu žmogus iš tiesų yra krikščionis, ir nukrypsta nuo krikščioniškos mokymo programos, tada jis save pats save sumakaluoja. Jeigu jis mokosi tame kelyje, jis turi sekti ta mokymo programa, ir nesiblaškyti.

Kita vertus, tai gali rodyti tam tikrą žmonių intuityvų susigaudymą realioje situacijoje. Tai yra, reinkarnacija yra reali tikrovės dalis, tiesiog krikščioniškoje mokymo programoje to nemokoma, dėl tam tikrų svarbių priežasčių, kurios žinomos jūsų Mokytojui. Mokoma, kad yra tokie etapai: šis gyvenimas, tada skaistykla, tada amžinybė. Arba šis gyvenimas, tada pragaras.

Tuo atveju, kai mokymas akcentuoja kelią į amžinybę, be grįžimo į Žemę dar pasimokyti, o mokantis aukštesnėse sferose (tokiose kaip skaistykla), iškyla štai tokia situacija: dalis žmonių Vakarų kultūroje intuityviai ir ne tik intuityviai turi vienokių ar kitokių žinių, kad reinkarnacija yra reali, kita vertus, šiuo klausimu egzistuoja radikalus skirtumas tarp religinių sistemų, tokių kaip abraomiškosios religijos ir budizmo bei hinduizmo religijos. Ir ką daryti žmonėms tokiu atveju? Ogi, galbūt gera idėja: "svarbiausia nefanatikuoti. Gerbk skirtumą, suprask, kad jam yra svarbios priežastys, ir nesiblaškyk, bei nepriešink dalykų. Nebandyk ištrinti skirtumo, nebandyk ir ko nors kritikuoti arba neigti to skirtumo pagrindu".

[cs]

Ką turite galvoje, sakydami "mitologizuotos". Kas yra mitas? (Bei kas yra tiesa?). Apibrėžkite, paaiškinkite.

Turėjau omenyje, kad ir islame galima rasti mitologizuotų vietų (pranašai, apsireiškimai). Tada galime tapatį įžvelgti ir judaizme (atpirkimai nuodemių, išvadavimai, laisvės garantijos).

Jeigu sukonkretintume "iki paskutinio lašo", gautume kad neviena religija neturi teisingo pradžios varianto, arba bent tokio į kurį remiantis, nebebūtų bandoma abėjoti. Kartu neiššauktų nepasitikėjimo ir ieškojimo per visus šaltinius informacijos, bandant nusakyti konkretų visatos susikūrimą. Tai yra kiekvienam skirtas uždavinys suvokti, kaip ištiesų galima planuoti pradžias (visatos atsiradimus, konkrečias pradžias).

"Pirmomis akimis" ar religijos gali turėti skirtumą ir nesisieti tarpusavyje (būtų kaip dar papildoma sąlyga, nebereikalinga). Tačiau viskas taip vaizduojama iš nepatyrimo ir turėjimo, bet mažiau informacijos apie tai, kaip skirtumas uždraudžia sužinoti esmines klaidas ir prieš konkrečias religijas nukreiptus veiksmus. Negaliu pasakyti, kas pagal kokius faktorius sau nusprendžia galutinai pasirinkti sau pritinkantį tikėjimą. Bet panašu, kad tikėjimas parenkamas neatsitiktinai ir kažkas už tai (už šono) bando atsakyti. Todėl religijos, iš dalies atsakingas momentas, žmonijos - žmogaus tapsmo - žmogumi etapas.

Kalbėjau apie budizmą. Irgi neatsitiktinai įžvelgiau šiokius tokius trūkumus ir galimus nuokrypius, panaudojant religiją ir žmonių generuojamus išteklius (kaip sutampančius) materialiuosius išteklius skirtus įrodyti technologinį progresą (mažesnį žmogiškumą). Tai labai konkretus momentas, užgimęs iš religijos idėjos. Budizmas, susijęs su didžiąja dalimi visų pasaulio filosofinių išvadų, susijusių su žmogaus lemtimi ir ateitimi. Žmogaus centras yra žmogaus savarankiški apsispręndimai( taip jokios telepatijos, jokio pasitarimo tarpusavyje - neįžvelgiama, viskas absoliučiai savarankiškas, asmeninis pasirinkimas (iliuziškai sutampantis tu minios nuomone)). Suteikiant garantijas ir laisves pamatomos "pirmosios uogos". Ir dažniausia visa tai yra perverčiama kaip "technologinė pažanga", ieškoma momentų, kur telepatija gali atitikti bevielio ryšio technologiją. Kitaip sakant žmogiškieji ištekliai yra technologinis atsikartojimas. Atsikartojimas veda link naujos rasės atradimo, siekiama įgalinti transhumanizmą, pasitelkus efektyviai veikiančias religijos skelbiamas tiesas. Naudojamas atramos taškas.

 

[a.t.sielis]

Turėjau omenyje, kad ir islame galima rasti mitologizuotų vietų (pranašai, apsireiškimai). Tada galime tapatį įžvelgti ir judaizme (atpirkimai nuodemių, išvadavimai, laisvės garantijos).

Jūs jau apie konkretiką kalbate, bet norėčiau, kad apibrėžtumėte, ką laikote mitu, kokia to esmė, ir koks mito skirtumas nuo kitų tiesos pažinimo būdų, t.y. kuo tai, ką vadinate "mitu" yra ne tiesa, ir kas yra tiesa?

O apie konkretiką, tai kas gi mitologizuoto yra tokiuose dalykuose kaip pranašai, apsireiškimai, išvadavimas nuo nuodėmių? Sakytum, esminiai ir realūs religijos dalykai, kur čia mitai?

[cs]

Jūs jau apie konkretiką kalbate, bet norėčiau, kad apibrėžtumėte, ką laikote mitu, kokia to esmė, ir koks mito skirtumas nuo kitų tiesos pažinimo būdų, t.y. kuo tai, ką vadinate "mitu" yra ne tiesa, ir kas yra tiesa?

O apie konkretiką, tai kas gi mitologizuoto yra tokiuose dalykuose kaip pranašai, apsireiškimai, išvadavimas nuo nuodėmių? Sakytum, esminiai ir realūs religijos dalykai, kur čia mitai?

Mitas man nelaikomas (didesne) tiesa, man tai daugiau (mažesnė tiesa). (Jeigu tokio atsakymo tikėjaisi). Visų pirma religija yra "pasibaigęs užduočių sisteminis rinkinys", vis dar sėkmingai taikomas nepakeičiant jokios " tikinčiajam suprantamos tiesos". Mitologizmas yra pradžios aprašas, dažniausiai įvardijjamas per herojus, pasirenkami konkretūs vaidmenys, suteikiamos reikšmės aktoriams, kurie išvaidina pranašo, mesijo, vaidmenis.

Neabejoju, kad tu žinai, kaip neįmanoma vienu mostu atpirkti nuodemes, sukurti rojų ar pragrą ir dar paslėpti tokioje vietoje, kurioje niekas neįstengs sužinoti. Tokias slėptynes netik galima mitologizuoti, bet ir paneigti. Tačiau tikėjimas lieka tikėjimu, jokio grindimo nereikia.

Paprasčiausiai tikintysis, gali nė nebandyti suvokti kokias slėpynes dievas jam paruošęs, nes jam svarbus suplanuotas gyvenimas ir išgyventos vertybės. Būtent pasirenkt tokį atramos tašką, galima smarkiai pulti. Net menkiausiais susikūręs dalykas vertinamas iš tokios pozicijos, kuri teigia apie stebūklingą atsiradimą. Kiekvienas gyvenimo momentas nenusibostamai vertinamas iš priegaidos. Arba kaip pasako emocija.

Ir visa tai man tiesa, bet mažesnė tiesa. Tikri dalykai man kelia susirūpinimą, kad yra įtakojami dirbtinai sukeliamų, valdomų emocijomis. Visas dirbtinis valdymas prasideda nuo suklaidinimo, ar klaidingo istorijos pateikimo varianto. Klaidingo sakau dėl tokios priežasties, nes išėjus į kitus mokymus, istorija dar kita bus pateikiama. Gyvenime galima prisiklausyti 100 skirtingų istorijų sudėtų į mokymus. TAda galima jau ir nebeturėti požiūrio.

[a.t.sielis]

Mitologizmas yra pradžios aprašas, dažniausiai įvardijjamas per herojus, pasirenkami konkretūs vaidmenys, suteikiamos reikšmės aktoriams, kurie išvaidina pranašo, mesijo, vaidmenis.

Kaip čia pasakius, visa tai realu. Kaip pvz. Mahometas buvo pranašas, istorinė asmenybė, paneigti niekaip neišeis. Kad turėjo vizijų ir Korano diktavimų irgi paneigti neišeis. Taigi, čia "mito" nėra. (dedu į kabutes, kol niekas nepaaiškino, ką gi tas žodis reiškia). Toliau, galima kalbėti, o kodėl Korano ir Biblijos istorijos skiriasi kažkokiom detalėm, bet falsifikacija nėra vienintelis paaiškinimas. Falsifikacija - neišmanėlių paaiškinimas.

Neabejoju, kad tu žinai, kaip neįmanoma vienu mostu atpirkti nuodemes, sukurti rojų ar pragrą ir dar paslėpti tokioje vietoje, kurioje niekas neįstengs sužinoti. Tokias slėptynes netik galima mitologizuoti, bet ir paneigti. Tačiau tikėjimas lieka tikėjimu, jokio grindimo nereikia.

Ne tik nežinau, bet priešingai: žinau, kad tai įmanoma. Kūrėjui įmanoma vienu mostu atleisti visas nuodemes ir panaikinti jų pasekmes, sukurti rojų ir pragarą, ir paslėpti tokioje vietoje, kur niekas iš materialistų nepamatys. Bandykite paneigti, pažiūrėsim, kas išeis.

[cs]

Kaip čia pasakius, visa tai realu.

Reali tik dabartis kurią iki šiol gyvenai, to pasakyti apie praeitį - negalima.

Ne tik nežinau, bet priešingai: žinau, kad tai įmanoma. Kūrėjui įmanoma vienu mostu atleisti visas nuodemes ir panaikinti jų pasekmes, sukurti rojų ir pragarą, ir paslėpti tokioje vietoje, kur niekas iš materialistų nepamatys. Bandykite paneigti, pažiūrėsim, kas išeis.

Jeigu religinis mokymas neįrodo vizijų tikroviškumo, nėra galimybės į savo bendruomenę pritraukti daugiau narių, automatiškai visi atbaidomi. Netikroviškumas ir iliuziškumas yra baidantys dalykai.

Tačiau baidymas įrodo daugiau dalykų, per baidymus galima prarasti nuomones ir pradėti nebetikėti. Kažkada viskas vyksta ištikro, kol nepasidaro naudos išgavimu. Siurbinėjimas ir naudos išgavimas yra natūraliai sukeltas egzekucinis aktas per tyrą tikėjimą. Visiškas tikroviškumas yra išreiškiamas užgaulinga forma.