Ekstrasensorikos moksliniai tyrimai

[a.t.sielis]

Tas pats filmas rusiškai: http://rutube.ru/video/embed/2427142

Pažiūrėjau filmą. Įdomus įspūdis.

Esu matęs kitą filmą, su irgi testuojamu ekstrasensu ir kitais skeptikais: ten buvo testai Anglijoje ir JAV. Jausmas žiūrint ir klausant tų mokslininkų - identiškas. Net keista - kaip du vandens lašai.

Taigi, tokios įžvalgos kyla:

* Ekstrasensų galimybės nėra begalinės. Jos yra ribotos, subtilios ir kintančios.

* Testais neturėtų būti ieškoma nekintančios stabilios savybės, kaip tai daroma su grubiais materialiais objektais. Tai klaidingas traktavimas - esą, jeigu ekstrasensas turi kažkokį sugebėjimą (šiuo atveju "rentgeninį matymą"), tai jis turi būti patikrinimas bet kokiu testu, bet kokiom salygom, ir būti visada pasireiškiantis. Iš tikro, priklausomai nuo sugebėjimo stiprumo ir prigimties, paties ekstrasenso būsenos, vienomis sąlygomis jis pasireikš, kitomis nepasireikš, arba iškreiptai pasireikš.

* Testavimo metodika - sukurti kiek stresuojantį ir nepatogų testą yra neadekvati. Ji būtų adekvati tik ieškant nekintamos, "lyg akmenyje iškaltos" savybės, bet jeigu reiškinio prigimtis kintanti ir nestabili, tokio reiškinio taip nepatvirtinsi (lygiai kaip ir nepaneigsi). Vadinasi, a priori prielaida apie tai, koks turi būti reiškinys, yra iš principo klaidinga. Jeigu nieko nežinai apie reiškinį, tik bandai nustatyti jo egzistavimą, negali kelti prielaidų apie jo prigimtį - prigimtį ir turi tirti, kartu su pačiu egzistavimo faktu. Nežinoma tiksliai, kokie veiksniai nulemia reiškinį, tai testo metodika turėtų būti artima tai, kuria įprastai dirba tas ekstrasensas, kad pasireikštų visi galimi veiksniai, turi būti tiriami/stebimi visi veiksniai - ekstrasensas, pacientas, bendra atmosfera. Jeigu išardai reiškinį, tai ko galima laukti? Tarkim, metafora: kas nors nori stebėti gyvūnų elgesį. Bet jeigu išbaidai gyvūnus arba padarai, kad aplinka jiems pakeista, jų elgesys skirsis nuo normalaus, todėl tyrimas bus nesėkmingas - neištirsi normalaus, natūralaus gyvūnų elgesio.

* Nelogiška dirbti tokiu tyrėju, ir nesuprasti ekstrasensorikos teorinių pagrindų, galimybių, problematikos ir atitinkamai nenagrinėti. Tai tiesiog nerimta ir neatsakinga, ne mokslas. Tai angažuotas "razablačit" užsiėmimas ir tiek.

* Galėjo padaryt labai paprastą ir efektyvų testą. Panašiai kaip mergina dirba, tik be tiek interakcijos. T.y. ateina vienas testinis stebimasis, apie kurio medicininę istoriją niekas nieko nežino, ir kuris pats mažai turi reikalų su medikais, jie kažkiek pakalba, bet ji nesako tam stebimajam, kokios problemos, tik sau užsirašo. Taip praeina kokius 20 žmonių. Jos užrašai apie tuos 20 žmonių fiksuojami. Tada vėl niekam ta informacija neatskleidžiama, ir tie 20 žmonių praeina pilną diagnostiką ligoninėje. Tada fiksuojami rezultatai ligoninės tyrimų. Vėl atidedama į šoną. Dar vienas etapas - pagal tai, ką ji užfiksavus, medikai ieško problemų su savo diagnostika. Ir vėl rezultatai fiksuojami. Ir tada jau daryti išvadas. O toks testas, koks ten buvo - tai juokingas, be logikos.

* Čia man vienam taip atrodo, kad problema yra ne ta, kad mokslininkai-testuotojai negatyvūs, bet kad jie iš viso neturi intelekto susivokti, kas ir kaip, ir kaip prasmingai testuoti tokį reiškinį? Tai, ką jie daro, yra akivaizdžiai beprasmiška nuo pradžių. Jeigu kas turėtų tokio galingumo savybę, kokią jie nori/reikalauja nustatyti, pas juos iš viso neitų - kam? Tada asmuo su tokia savybe eitų tiesiog gatvėj kaip Jėzus Kristus, ir diagnozuotų/gydytų žmones, apie kokius dar testus galėtų eiti kalba? Čia reikalas liečia ne tokios galios/išreikštumo ekstrasensorines savybes.

[exdead]

dauguma ju yra paprasti apsimeteliai