Filosofinių įžvalgų reikšmė

[a.t.sielis]

Manyčiau, jeigu kas laiko filosofines įžvalgas niekinėmis (ne argumentais ir ne įrodymais), tai to nuosekli išdava, kad taip bus nueita į vieną iš trijų:

1. Loginių abstrakcijų labirintus (kas padaro mus tuštumos įkaitais)
2. Sentimentus arba fanatizmą (komentarai nereikalingi)
3. Mechanišką materialistinę koncepciją (kas redukuoja mus į biochemijos gniužulus; everything goes tuo atveju - Hitleris ir Stalinas niekuo nesiskiria nuo motinos Teresės, nes tai tiesiog tas pats beprasmiškas materijos funkcionavimas, vertybiškai neutralūs kosmoso reiškiniai)

Sakyčiau, mąstyti, bandyti suvokti realybę - žmogaus prigimtis. Nemąstant, kas lieka?

---

Hm, komunistinė sistema nenorėjo laisvo mąstymo. Žiū, tas nuolatinis mąstymo nurašymas primena ideologines diktatūras. Atsisakai mąstymo, autentiško suvokimo - atsisakai laisvės, autentiško gyvenimo. Galbūt tas impulsas neigti filosofiją, tai impulsas naikinti laisvę ir gyvenimą?

[TinSoldier]

Oi, tikiuosi, kad ne man čia buvo taikyta, kad filosofines įžvalgas laikau niekinėmis. Tikiuosi, kad mano žinutės neprisidėjo prie tokio įspūdžio..

Aš filosofiją laikau puikiausiu įrankiu, ieškant ir užduodant klausimus. Kvestionuojant, mąstant, analizuojant, kuriant ir t.t. Be filosofinio mąstymo, manau, nei visuomenės negalėtume taip suprasti, kaip suprantame, nei organizuoti tinkamai, nei mokslas negalėtų būti toks, koks yra.

Jau nekalbant apie estetinį filosofijos teikiamą pasitenkinimą.

Aš tiesiog manau, kad filosofija, viena pati, negali būti tvirta. Pati viena iš savęs ji ne visada yra pajėgi tinkamai atsakyti į savo pačios užduotus klausimus (kurių kėlimas yra labai svarbus).

Jos teiginiams, ypač susijusiems su fiziniu pasauliu, reikalingi empiriniai patvirtinimai. Jei tvirtų patvirtinimų nėra, filosofija turi atitinkamai laviruoti, išlaikant pusiausvyrą tarp materialaus pažinimo, ir savęs paties.

Vien filosofinis teiginys toli gražu nevisada gali būti įrodymas. Ir tikrai ne visada patikimas. Per daug subjektyvumo įtakos. Remtis vien filosofija, tai kaip aitvarą paleisti, nevaldomą žmogaus. Nulėks tikrai nebūtinai į geriausią ir tinkamiausią vietą. Reikia kažkokios virvės, pririšimo prie žemės, kontrolės.

Tačiau pats teiginio/klausimo/atsakymo kėlimas yra žūtbūtinis pažinimui, tiesai ir mąstymui.

Panašiai kaip:



Tačiau jokiu jokiu būdu nedrįsčiau teigti, kad filosofiją reiktų, apskritai, nurašyti.
Su paskutine tavo pastraipa galiu beveik totaliai sutikti.

[a.t.sielis]

Kaip menininkas kuria iš to, ką susintetina iš aplinkos, taip ir aš savo post'ų niekam konkrečiai netaikau, bet kalbu apie bendrą įspūdį, kažkokias jaučiamas tendencijas.

Gerai, TinSoldieri, bent ties šitu nesiginčysim

Be filosofijos liekam be nieko. Tų pačių anomalinių reiškinių taip pat, be filosofinio nagrinėjimo tinkamai įvertinti nesugebėsim.

[TinSoldier]

Smagu surasti bent daugmaž panašią, bendrą nuomonę kažkokiu klausimu