Apie dvasinį programavimą ir ezoterinius kokteilius

[Vytautas]

Dvasinis programavimas tik visa ko sudedamoji dalis. Pats gyvenimas fiksuoto likimo prasme anksčiau buvo visą apimanti programa. Netinkamai veiki visos programos likimo kontekste esi išjungimas. Bendrai tarp magijos, ezoterikos ir religijų skirtumas kad pirmu atveju bandoma pergudrauti programą likimą, kitu atveju visiškai atsiduodama programai likimui. Bet dėja pergudrauti programą bergždžias reikalas ir neįmanoma. Tuo labiau naudojantis "oficialios" programos religijos elementus. O bendrai kaip nekartą minėjau gyvenimo paskirtis patirti stresą nesvarbu teigiamą ar neigiamą ir energijos pavidale tai atiduoti kažkam. Visas pasaulis kiekviename žingsnyje ant to ir pastatytas. Ferma ir daugiau nieko. Tik triušiai nesupranta savo tikrosios paskirties.   

[a.t.sielis]

Kai kurie vaizduojasi pasaulį kaip objektiškai-subjektyvų, todėl galvoja kad gali būti mažais dievukais, ir stumdyti objektus kaip nori (abra kadabra ir t.t.)

Kiti galvoja, kad tiek objektiški, tiek subjektiški dalykai yra laikini, o galutinė būtis yra beasmenė. Tada jų tikslas yra panaikinti tiek objektiškus, tiek subjektiškus ryšius, ir ištirpti beasmeniškume (kitoks tapimas dievuku).

Treti supranta, kad objektiškumas yra subjektiškumo išvestinė, ir pasaulis galiausiai yra subjektiškas, bet kad jie patys nėra galutiniai subjektai. Atitinkamai, jie nebando tapti dievukais, nemano kad objektus gali stumdyti kaip nori, ir nemano, kad patys yra objektai, kuriuos galima stumdyti.

Kas link programų, be abejo, kad programos fiziniu lygiu ir psichiniu lygiu egzistuoja. Vienos yra grynai gamtinės, kitos socialinės. Blaiviai mąstantis žmogus tą suvokia, kad jo kūne ir prote veikia įvairios programos, kai kurios yra natūraliai reikalingos, kai kurios kenksmingos. Bet svarbu tai, kad siela nėra nei programa, nei paklūstanti programoms, todėl ėjimas link sielos suvokimo yra išvaduojantis iš kenksmingų programų, bei suteikiantis atramą. Jeigu žinau, kad įvairūs suprogramuoti lygmenys nėra tikrasis aš, tada išlaikau ramybę.

[Amadeus]

Skaitant Mekabciel post'us, atrodo, kad viskas jam yra programavimas ir laisva valia neegzistuoja. Suprantu , kad lyg stengiesi įrodyt, kad paragraf'o straipsny trūksta jo pačio propaguojamos religijos.(Tik susidariau tokią nuomonę). Ir tas tiesa, jei visos kitos organizacijos/grupės/sektos/t.t vien programuoja žmones, tai kodėl tik bažnyčia to nedaro? Ar krikščionybė ar katalikybė yra būtent ta tikroji religija, kuri nenuginčijamai ir su visais faktais įrodo Dievo egzistavimą? O taippat iš šono žiūrint, tai paragraf'as bando įrodyt, kad sąmoningai tikint, neperžiangent normų ir suderinus socialų gyvenimą su religija galima gyvent laisva valia, kad tai tik moko būti doru piliečiu ir tikėjimu pereit visus sunkumus, ugdyt save dvasiškai. Tad iš vienos pusės neprogramavimas būtų savais pojūčiais/filosofija/patirtimi susidarytas tikėjimo planas. Iš kitos pusės religija padeda žmogui nepaskęst sudėtingam uždavinį, ieškant atsakymo į gyvenimo prasmę ir jei tu esi sąmoningas tu gali nuspręst, ar tai yra ko tau reikia, ar ta tiesa yra tau priimtina ir kaip tu jautiesi. Vis tik ta tradicija, kurią Mekabciel įvardina, kaip programavimą turi savo istoriją ir priežastis, kodėl žmogus turi atgailaut ir melstis. Tad vis tik kaip į viską pažiūrėsiu, tavo laisva valia yra melstis, jei tau atrodo, kad tai artina tave prie Dievo. Programavimas labiau būtų, kada tave psichologiškai paveikia, apgaule ar pan. ir tu garbini tai. Bet net į tas visas grupes ir sektas žmonės ateina savo valia, nes jiem tai yra priimitina, tai atitinka jų pasaulėžiūrą. O ir šiaip tiesa slypi anapus, tad jei tai netrukdo gyvent ir džiaugtis, tai ko ne..?

O taip pirma reikia nuspręst, ko mes iš tikrųjų siekiam? Nes kai didžiulė dauguma gyvena tik tam kad uždirbt daugiau, gyvent geriau, tai tuoj ir nukankinsim šią planetą tokiais vartojimo tempais. Tad koks skirtumas, kas ten rusy ką garbina, jei nevertinam, ką turim.

[paragraf 78]

@Amadeus dėkui už puikius pastebėjimus.
Kas dėl krikščionybės iškėlimo, tai nesistengiau jos iškelti, tiesiog būtų gal keista jei rašydamas į krikščionišką tinklapį pateikčiau kaip pavyzdį iš kokio budizmo. Ar ne? Šiaip stengiausi kuo mažiau kalbėti per krikščionybės prizmę, todėl daugiau bandžiau naudoti terminą "religija" po juo turėdamas omenyje kiekvieną rimtą pamatą turinčią religiją.
Kas dėl sektų ir žmonių atėjimo į jas savanoriškai... na dabar bandau po truputėlį rengti tokį praktinį vadovėlį apie sektas ir gana nemažai tenka apie jas paskaityti, tai kiek pastebi sektų tyrėjai, labai nedidelis procentas žmonių ateina į sektas savo noru ir laisvai apsisprendę. Didžioji dalis konvertitų į sektas yra tikrąja to žodžio prasme įviliojami. Sektose naudojami labai konkretus indokrinavimo metodai, pvz. vienas iš jų yra vadinamas "bombardavimas meile". Su tikra meile tai ne daug ką bendra turi, tiesiog atėjus potencialiam nariui, visi rodo kaip juo rūpinasi, kaip jis jiems reikalingas, a la kaip mes gyvenome kol tavęs nesutikome? Greta taikomi įvairūs kiti indokrinavimo metodai. Jam įstojus į sektą, jis jau būna gerokai praplautom smegenėlėm, o bombardavimas meile tada ir pasibaigia. Žmogui tikrąja to žodžio prasme įdiegiama programa, kurią jis paklusniai vykdo, o jei bando iš programos ištrūkti, tada irgi yra specialios metodikos kaip to neleisti. Pvz. kad žmogus nepradėtų savarankiškai galvoti, greta jo kiekvieną minutę (kartais net ir tualete) būna labiau pažengęs narys, jam įdigiama kad tokios mintys yra nuodėmė, toks asmuo atskiriamas nuo draugų ir artimųjų rato, pvz. išsiunčiant į misijas arba draudžiant su jais bendrauti ir t.t.

[Amadeus]

Kas dėl sektų ir žmonių atėjimo į jas savanoriškai..

Na su sektom gal kiek ir perdėjau, eit į jas savanoriškai paprastam žmogui tikrai iš lempos netoptelėtų. Tačiau savotiškas artimas tikėjimas, požiūris į tai ką propoguoja tam tikra grupė palengvina tolesnį paklusnumą, tad didelė dalis patys nesuprasdami įsivelia, kur nereikia.

[paragraf 78]

Na su sektom gal kiek ir perdėjau, eit į jas savanoriškai paprastam žmogui tikrai iš lempos netoptelėtų. Tačiau savotiškas artimas tikėjimas, požiūris į tai ką propoguoja tam tikra grupė palengvina tolesnį paklusnumą, tad didelė dalis patys nesuprasdami įsivelia, kur nereikia.

Na taip, nedidelė žmonių dalis dėl kažkokio artimumo patenka. Pvz. koks teosofas gana lengvai į krišnaitus gali patekti.
Bet daug dažniau yra taip, kad žmogui sektos ideologija artima tampa tik po indokrinacijos.

[Melekh]

Kad autorius pats angažuotas. Tiek politiškai tiek teologiškai. Kalba apie programavimus - vartoja panašų per neigimą paremtą argumentavimą(new age religijų bruožas), apskritai, jei tai būtų galima pavadinti argumentais.

Rašoma apie abstrakcijas ir redukcija iki absurdo: kas ne katalikas, tas yra niekalas.

"Ezoterikoje juk negalima kvestionuoti savo guru." Aš ir nuo šiol rašytojas! Žiūrėkite: "Politikoje visi vagys" Toks pats turiningas teiginys.


"Patyrinėję ir savo aplinkoje rastumėte ne vieną, turintį ezoterinio pobūdžio priklausomybių, kurios gali pasireikšti prietarų, kasdienių horoskopų skaitymu, keistų ritualų atlikimu. Keisčiausia tai, kad tokie žmonės nejaučia, jog jau yra iki ausų įklimpę į programos vykdymą, ir negali nė vieno rimtesnio sprendimo priimti, prieš tai nepasikonsultavę su būrėja ar kokiu kitu orakulu."

Norėčiau pamatyti socialoginį tyrimą, kurie paremtu šios žodžius. Turgaus bobučių pletkai.


Ar žmogus skaitantis horoskopus yra ezoterikas? kas iš vis yra ezoterikas? Nes susidarė įspūdis, bet kas, kas ne iš didžiųjų legitimizuotų religijų, tačiau yra tikintis, turintis prietarų, skaitantis Jeleną ar besidomintis, tarkim, Gardnerio raštais.


Na ir gale kaip tradiciškai, viskas suverčiama psichologijai.

Visą straipsnį galėčiau pracituoti, bet prasmės nėra. Vis tiek plauks visos pamazgos toliau.


Tragedija. 0/10, žemiau nei delfio kliedesiai.

[paragraf 78]

@Melekh dėkui už komentarą, bet kaip matau skaitydamas nei velnio nesupratai apie ką kalba eina, tad suprantu kodėl kyla tavo pasipiktinimas. Padarei įžvalgas apie kurias nei kalbėjau, nei galvojau.
Nežinau kas ta socialogija, tai tyrimų negaliu pasiūlyti, o sociologinių galima rasti, kaip ir religijotyrinių ir psichologinių. Pvz. Beresnevičius straipsnyje minimoje knygoje pateikia savo lauko tyrimų rezultatus, psichologo Smito knyga apie pseudomokslus yra kur jis pateikia daugelį tyrimų, bet tu vis tiek turbūt jų neskaitysi


P.S. niekaip nesuprantu to fenomeno, kada pradedama komentuoti ne straipsnis, o autorius kurio skaitytojas nepažįsta, bet susikūręs autoriaus įvaizdį jį puola. Ir kaip taisyklė kiekvienas komentuojantis autoriaus asmenybę komentuoja darydamas gramatines klaidas.

 

[Dvidešimt Trys]

Straipsnis net labai geras, bet tiems, kurie bent kiek nemoka filtruoti informacijos bei naudoti paprasčiausios logikos ar tiesiog pažiūrėti į vieną dalyką bent iš dviejų pusių, tai tas žmogus labai neigiamai žiūrės į tokį straipsnį ir žinoma tokių pilna, kurie mano, kad nėra programuojami, kai iš tikrūjų vos ne kiekviena smulkiausia detalė yra tam tikra programavimo rūšis ar dalis. Galima būti ir giliai įlipus į tą ezoteriką ar dvasiškumą, bet jei sugebi išlikti "pašalietis" tuo pat metu t.y. tiek priimt viską už tiesą, kaip ir viską kritiškai pasverti bei sugebėti logiškai paneigti, taip prasiltravus gali išlikti neutralus ir ne tie programavimai mažiau paveiks, bet žinoma ne kiekvienas taip sugeba ir tas neigimas, kad jis yra programuojamas tai yra tokia juokinga ir akivaizdi forma, kuri jau parodo, kad nesugebi atsirinkti ir esi lengvai programuojamas.

[paragraf 78]

@Dvidešimt Trys puikiai apibrėžei mano mintį