Pragaras zemeje

Pradėjo 2Pacas, birželio 11, 2013, 18:46:23

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

illuminati

Prasukdamas paziurejau didziuma filmo. vaizdai ne is maloniuju.  bet skrandzio turinio susijaukt nepriverte.
pilnai suprantu gyvunu panaudojima maistui ir medicinai. netgi pilnai suprantu sportine medziokle.
tik kas keista, kad kai stirną sudrasko liutas, zalieji sako ,, saunu, padides liutu populiacija, jie medzios daugiau ir savo ruoztu daugiau dauginsis, ir viskas ok" bet kai ta stirna nusauna tuktelejes vokietis ar britas turistas zalieji ima purkst, neva ka jis daro ir pan, nepaisant, kad tarkim kokia Etiopios valstybe pasipelno kelis tukstantelius vien uz leidima medziot,kuriuos gali isleist svietimui ar sveikatos apsaugai, kurios ten nera...(apie korupcija ir tai, kad tos valstybes su uzdirbtais piningais  tinkama nepasielgia, o tik koks negras pulkinkas uz juos nusiperka daugiau AK47 ir 74, kad galetu apginkluot savo 12kameciu nigeriuku armija, nekalbesim, cia jau atskira tema)

taigi, pereikim prie maisto, taip, kiaule slykstus gyvulys, galinti suest ne tik viena kita, ykast zmogui, bet ir gebanti tvarte pagaut ziurke...
ir visgi, kodel as tureciau atsisakyt tos kiaulienos ar jautienos, jeigu as GALIU sau ta leist, tiek moraliskai, tiek materialiskai? Aplamai mesa valgyti sveika, aisku saikingai, joje dauk gelezies, naudingu mikroelementu, ji puikus energijos saltinis. velniam, man pirkt vitaminus su gelezim, jei galiu valgyt jautiena? Juk taip skaniau.
paciam yra teke dalyvaut kiaules skerdime ( anksciau nemazai vasaru praleisdavau kaime) - galiu pasakyt, jog tai nera malonus dalykas, zinoma kalbu ne apie save, apie zmogu kuris pjauna( na mano minetu atveju duria) ta kiaule, kuria augino nuo.maziuko parsiuko ir kuri yejus y tvarta lyzteli ranka tarsi suniukas....
visgi, nematau prasmes smulkei pasakot proceso, tiesiog darrbas ne is maloniuju. bet viskas priklauso nuo nusistatymo, jei y ta kiaule ziuresi kaip y augintiny tai paskui valgant kasnis strigs burnoj, bet jei pjaudamas ir svilindamas apseisi be emociju, tai tau veliau bus tik skanus kepsnys arba saslyka, kiek vienam pagal skony :)

pereikim prie medicinos - pagalvokit, ar geriau isbandyt ta medikamenta ant ( lituanistas tikriai pataisytu - su) bezdzioneles, ar iskart varyt y prekyba isbandzius ant ,,savanoriu" zmoniu...? Velgi, man atrodo juokingi tie zalieji kurie ten tiek rekauja... jei toki gudrus, tai gal geriau tegul patys atsiduoda y mokslo ir medicinos rankas, kad galima butu eksperimentuot su jeis ?

Velgi cia tik logika ir sausi pamastymai, neesu sadistas ir tikrai sirdy suspaude kazkada ziurint reportaza apie nuo tilto numesta suniuka...
 
va kazka lyg ir prikurpiau, ir dar dauk ka noreciau pasakyt, bet tikriausiai likciau nesuprastas kai kuriu ,, gamotos sunu ir dukteru" .... saukianciu, kad uzmuses muse keliausiu y pragara...

Tikiuosi visko visai pazodziui nesuprasit, nes buvo cia ir sarkazmo ir ironijos, nes priesingu atveju, man baisu, ka jus apie mane pagalvotumet ;)

a.t.sielis

Citatapaciam yra teke dalyvaut kiaules skerdime ( anksciau nemazai vasaru praleisdavau kaime) - galiu pasakyt, jog tai nera malonus dalykas, zinoma kalbu ne apie save, apie zmogu kuris pjauna( na mano minetu atveju duria) ta kiaule, kuria augino nuo.maziuko parsiuko ir kuri yejus y tvarta lyzteli ranka tarsi suniukas....
visgi, nematau prasmes smulkei pasakot proceso, tiesiog darrbas ne is maloniuju. bet viskas priklauso nuo nusistatymo, jei y ta kiaule ziuresi kaip y augintiny tai paskui valgant kasnis strigs burnoj, bet jei pjaudamas ir svilindamas apseisi be emociju, tai tau veliau bus tik skanus kepsnys arba saslyka, kiek vienam pagal skony


Žmogus - tokia esybė, kuriai būdinga ugdytis aukštesnio pobūdžio emocijas. Žmogus siekia tobulumo, gėrio, harmonijos, amžinybės.

Todėl ir nėra priekaišto liūtui, nes liūtas nėra labai humaniškas padaras; liūtas - plėšrūnas, kitokio maisto gavimo būdo jis negali taikyti, jo kūnas atitinkamai pritaikytas. Žmogus turi protą ir aukštesniuosius jausmus, kas leidžia žmonių visuomenei funkcionuoti kitaip negu plėšrūnų populiacijai. Žmogaus, kaip protingiausio padaro Žemės planetoje, pašaukimas - kurti Žemėje harmoniją, o liūto - tiesiog medžioti džiunglėse. Žmogaus galimybės didesnės, todėl ir doroviniai reikalavimai, kurie keliami žmogui, didesni. Kitaip žmogus gali paversti Žemę pragaru.

paragraf 78

Va zombiai tai tikrai paverstų pragaru žemėje :)
O žmogus visų pirma turi pradėti nuo savęs. Kalbu apie kiekvieną asmeniškai. Tik tada kažkas keisis. O šnekėti skambiomis frazėmis, kaip turėtų elgtis žmogus, pačiam to nedarant yra beprasmiška

a.t.sielis

http://grynas.delfi.lt/gyvenimas/gyvunu-teisiu-dienos-proga-aktyvistai-ragino-atsisakyti-mesos-ir-odos-gaminiu.d?id=63500720

CitataGRYNAS.lt primena, kad siekiant atkreipti dėmesį į gyvūnų teises, nuo 1998-ųjų gruodžio 10 d. minima Tarptautinė gyvūnų teisių diena. Kasmet šią dieną visame pasaulyje vykdomos akcijos, kuriose dėmesys skiriamas gyvūnų teisėms į gyvybę, laisvę ir gerovę. Lietuvoje Tarptautinė gyvūnų teisių diena minima nuo 2005 metų.

Per metus pasaulyje maistui nužudoma daugiau nei 58 milijardai sausumos gyvūnų. Kailių pramonės aukomis kasmet tampa apie 40 milijonų kailinių žvėrelių. Daugybė gyvūnų visame pasaulyje naudojami laboratoriniams tyrimams. Gyvūnai taip pat išnaudojami ir pramogoms - cirkuose, delfinariumuose, žirgų ar šunų lenktynėse, koridose, rodeo bei daug kur nelegaliose gyvūnų kautynės.

Žmonių mitybai, aprangai ar pramogoms išnaudojami gyvūnai neturi laisvės patenkinti esminius savo poreikius ir dažnai kenčia dėl jiems netinkamų, nenatūralių laikymo ir veisimo sąlygų.


CitataPasidomėjus, ar Lietuva gali prisidėti prie globalių problemų sprendimo, ji aiškino, kad kiekvienas žmogus pirmiausia turėtų pradėti nuo savęs. Ir čia pat mergina priminė, kad atsisakius mėsos, žmogus per gyvenimą išsaugo gan daug gyvybių.


Šaunus jaunimas :)

paragraf 78

Man tai keista formuluotė "gyvūnų teisės". Suprantu kai koks asilas bolotiruojasi į prezidentus, bet tai jis ne keturkojis.
Šiaip teises turi tik žmogus, o tas spekuliavimas gyvūnų teisėmis yra neteisingas pačia savo esme.
Reikia kito termino.

TinSoldier

Citata iš: paragraf 78  gruodžio 11, 2013, 10:53:46
Man tai keista formuluotė "gyvūnų teisės". Suprantu kai koks asilas bolotiruojasi į prezidentus, bet tai jis ne keturkojis.
Šiaip teises turi tik žmogus, o tas spekuliavimas gyvūnų teisėmis yra neteisingas pačia savo esme.
Reikia kito termino.


Narbekovas, jei neklystu, savo paskaitoj siūlė "gyvūno gerovė".
Aš galbūt tam pritarčiau. Galbūt.
Nors manau, kad čia tik žodžių žaismas - abiejų sąvokų prasmė turėtų būti panaši.

a.t.sielis

#51
gruodžio 11, 2013, 13:06:20 Redagavimas: gruodžio 11, 2013, 13:11:28 by a.t.sielis
Citata iš: paragraf 78  gruodžio 11, 2013, 10:53:46
Šiaip teises turi tik žmogus, o tas spekuliavimas gyvūnų teisėmis yra neteisingas pačia savo esme.
Reikia kito termino.


Gal galėtum plačiau pagrįsti, kodėl kalbėjimas apie "gyvūnų teises" yra iš esmės neteisingas?

Sakyčiau, terminai "žmogaus teisės", kaip ir "gyvūnų teisės" turi du skirtingus vartojimo aspektus: bendrąjį ir specifiškai teisinį/įstatymų.

Bendrasis vartojimas apima kuo plačiausias ir įvairiausias reikšmes, kurios dažnai susiję su prigimtinėmis galimybėmis, laisvėmis, gebėjimais; moraliniais, etiniais, socialiniais, biologiniais vaidmenimis.

Terminų vartojimas įstatymuose ir atitinkamoje loginėje sistemoje yra kas kita.

Taigi, kalbant apie "gyvūnų teises", reikia suprasti, kad kalbama ir svarstoma bendruoju aspektu, ypač liečiant moralinę/etinę dalyko pusę.

Aišku, "gyvūnų teisės" gali būti apibrėžtos ir specifinėje įstatymų sistemoje, ir būti išnagrinėtos su atitinkama logika.

Čia kai kurie pasvarstymai, kuriuos kadaise buvau užrašęs, liečiantys tiek bendruosius "gyvūnų teisių" apibrėžties aspektus, tiek iš dalies ir specifiškai įstatyminius.

CitataDėl "teisės į nekentėjimą" - iš esmės, tai žmogaus moralinė pareiga nekelti kančių kitiems. Gyvūnai kelia kančias vieni kitiems, bet ne žmogus. Žmogus yra morali esybė. Toks dalykas kaip Žmogaus Teisės apibrėžia žmonių pareigas vieni kitiems, ko jie negali vieni kitiems daryti - apriboti laisvės, laisvo žodžio, atimti nuosavybės, atimti gyvybės, nekelti skausmo ir t.t. ir t.t. (tą ir reiškia tas pasakymas, kad yra teisės ir pareigos, vieno teisės reiškia visų kitų pareigas jam), o toks dalykas kaip Gyvūnų Teisės turėtų apibrėžti žmonių pareigas gyvūnams - nekelti skausmo, atimti gyvybės ir kt. kurias jūs ten priskirsit, kaip pareigas žmonėms gyvūnų atžvilgiu. Kad gyvūnas nori gyventi - tai savaime aišku, visi nori gyventi. Ir kad gyvūnas nenori kentėti - tai savaime aišku. Apie žmogžudystes sakoma: "ne tu davei gyvybę, ne tu ir atimsi" Tą patį galima pritaikyti gyvūnų atžvilgiu.

Ir dėl gyvūnų pareigų geras tas argumentas, kad jeigu asmuo teisiškai neveiksnus, pagrindinės kitų žmonių pareigos prieš tą asmenį, kitaip sakant, jo teisės yra toliau galiojančios nepriklausomai, o jis pats pareigų neturi, nes yra neveiksnus. Pvz. beprotis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, pamišėliai yra kontroliuojami, bet ne žudomi ar kankinami. Gyvūnai žmogaus požiūriu yra teisiškai neveiksnūs, bet tai nereiškia, kad žmogaus elgesys gyvūnų atžvilgiu yra nereguliuojamas teisės, kad žmogus neturi pareigų, susijusių su gyvūnais. Jau dabar įstatymai tas pareigas nustato, o GT siekia tas pareigas išplėsti į nežudymą ir kt. Kitaip sakant, GT yra ne kas kitas, kaip į teisinę ar paplitusią kalbą įvilktas žmogaus pareigų įvardijimas.


CitataKas yra žmogaus teisės visuomenėje? Valstybės palaikomos santykių tarp žmonių ribos. Pvz. mano teisė į gyvybę kitų atžvilgiu reiškia, kad jie privalo laikytis pareigos/taisyklės/draudimo manęs nežudyti. T.y., tai kas įvardinama mano teise automatiškai reiškia kitų pareigas, ir vice versa - mano pareiga yra nežudyti kitų, kitų teisė mano atžvilgiu yra teisė į gyvybę. Kas palaiko šitą sistemą? Valstybė, nustatydama draudimą žudyti ir linčo teismo bei savavaliavimo draudimus.

Valstybė reguliuoja ne tik santykius tarp žmonių, bet ir žmogaus veiksmus aplinkos ir gyvų bei negyvų objektų atžvilgiu. Pvz. kad ir LR Gyvūnų globos įstatymas, draudžia daug ką moraliniais etiniais pagrindais. Taigi, žmogaus pareigos yra reguliuojamos ne tik tarp žmonių, bet ir kitų objektų atžvilgiu. Kadangi gyvūnai yra gyvi, jaučiantys ir iš esmės panašūs į žmogų (irgi gyvūną), tai įvardijimas "gyvūno teisės" yra logiškas apibrėžiant žmogaus pareigas jų atžvilgiu, taip kaip ir įvardijamas "žmogaus teisės" apibrėžiant žmogaus pareigas žmonių atžvilgiu. Pvz. žmogus nori ir siekia gyventi, išgyventi, todėl sakoma, "žmogus turi prigimtinę teisę į gyvybę" - kito pagrindo nėra (amerikonai pasirašė savo teisėje "self evident", "savaime pagrįsta", nereikalinga išorinio įrodymo ir suteikimo), analogiškai, gyvūnas nori ir siekia gyventi, todėl gyvūnas turi teisę į gyvybę, irgi self evident, savaime pagrįstą. Taigi, draudimas žudyti yra nuoseklus (tiek kiek valstybės teisės sistema jį gali palaikyti pagal teisės logiką ir realybę). Gyvūno protinis-socialinis neveiksnumas žmonių visuomenėje nenaikina jam prigimtinių teisių, nors iš valstybinės teisės pozicijos, tų teisių apibrėžimas gali būti skirtingas, nes kai žmonės šneka apie teises-pareigas vieni kitų atžvilgiu, jie tai daro abipusio laimėjimo, lygiavertiškumo ir sugebėjimo laisvai rinktis pagrindu - t.y. "susitarkim, aš tavęs nepulsiu, tu manęs nepulsi, ir tą susitarimą - mes, visuomenė - užfiksuokim, abu (visi) išlošiam". (Bet realiai nėra taip - iš tikro, valstybę sukuria lyderystė, ne tokie loginiai susitarimai. Būna lyderiai, ką jie daro, tokia visuomenė ir susikuria, su atitinkama teise. JAV turėjo gerus lyderius, kurie iškėlė žmogaus teisių idėją) Su gyvūnu taip nesusitarsi, bet iš kitos pusės, būtent dėl to, kad neturintis tokio lygio laisvo pasirinkimo sugebėjimo, kaip žmogus, konkrečios rūšies gyvūnas yra neagresyvus, nekaltas padaras, jo prigimtinė teisė į gyvybę sustiprėja, ir žmogiškoje teisėje gali pradėti figūruoti ne dėl to, kad gyvūnas yra toks abipusiškai veiksnus teisių turėtojas, kaip žmogus žmogui, bet dėl to, kad žmogus teisę grindžia ta gilia prigimtinių teisių self evident samprata ir principu, kad žmogų riboja visuomenės jam uždedamos pareigos, iš kurių kai kurios susijusios grynai su etika ir morale. Šiuo etiniu moraliniu aspektu svarbi nauda, kurią naminis gyvūnas teikia žmogui. Pvz. būtent dėl to, kad "šuo yra žmogaus draugas" netoleruojamas žiaurus elgesys su šunimis ir šunų žudymas taip pat. Tie naminiai gyvūnai, kurie yra ne mažesni žmogaus draugai, padėjėjai ir produktų tiekėjai - nežinau, kodėl jų traktavimas turėtų skirtis nuo šuns. O kad žmogui elgiantis pozityviai, jie ne mažiau draugiški ir elgiasi su panašiu prieraišumu kaip šunys - matoma iš faktinių pavyzdžių. Dabartinis skirtumas, didesnis šunų teisių gynimas, nei kitų gyvūnų, egzistuoja tik dėl tradicijos, kuri yra etiniu-moraliniu požiūriu nesubalansuota ir iškreipta. O tradicijos keičiasi - senos paliekamos, atsiranda naujos. Štai ir reiktų ugdyti naują tradiciją ir kalbėti apie senų tradicijų neteisingumą ir atmetimą. Nes senas tradicijas žmonės atmeta dažnai su įkarščiu (na, aišku, daugiausiai kai tai liečia egoistinius reikalus), jeigu tik mano, kad jos yra neprogresyvios. ir neteisingos.



Citata
CitataMan niekaip nera suprantama, kaip ir kokiu budu, mes galim primesti teises kitom gyvunu rusim.


Tuo pačiu būdu, kuriuo primetam joms visišką beteisiškumą.

"Teisė" yra žmogaus sąvoka, "gyvūnų teisės" apibrėžia žmonių elgesį su gyvūnais, o ne kažką abstraktaus kabančio ore, ką esą turi gyvūnai ar ką sugalvojo žmonės. Iš kitos pusės, kaip ir visos gyvos esybės, Aukščiausios Esybės vaikai, jie turi suteiktus realius dalykus (gyvenimo trukmę, gyvenimo aplinką), kurių žmogus neturi teisės pažeidinėti.

Aukštyn