Darvino evoliucijos kritika

[Lapino šešėlis]

Įrodyta.

Kaip kažkoks mokslininkas, kurio pavardės nebepamenu, teigė:
Iš tiesų, iš absoliučiai visų Visatoje egzistuojančių fenomenų, reiškinių ir pan., biologinės gyvybės atsiradimas, vystimasis ir veikimas - vienas iš geriausiai suprastų ir patikimiausiai įrodytų dalykų.

1900 metai

Viljamas Tomsonas, labiau žinomas lordo Kelvino vardu yra pasakęs:

"Dabar fizikos srityje nėra nieko naujo, ką galėtume atrasti. Viskas, kas liko, tai tik vis tikslesnis matavimas"

Kuo greičiau atsisakysim tos iliuzijos ir puikybės, kad apie Visatą ir gyvybę mes kažką suprantame, tuo manau greičiau atsivers daugiau galimybių atrasti iš tikrųjų kažką vertingo.

Apie gyvybės pradą būtų įdomu mintimis pasidalinti, bet tam jau kitos temos manau reikėtų.

Grįžtu prie evoliucijos.

Nesu aš toks Darvino priešas, jis toks pats mokslininkas kaip ir visi kiti. Ir jis nepavogė Vuoleso idėjos, tik performulavo jo teiginius į jam pačiam priimtinesnius. Nes tiek Vuolesas, tiek Darvinas abu buvo pradininkai to, ką mes vadiname evoliucijos teorija.

Daugiau nedrįstu nieko komentuoti, nes jau prieš tai pasakiau viską ką norėjau.

Matyt situacija susiklostė tokia, jog aš galbūt šneku daugiau filosofuodamas ir dalindamasis kukliais pastebėjimais nūdienos mokslo spragose (kurie galbūt visiems neatrodo tokie akivaizdūs), tuo tarpu jūs ginate senąsias mokslo tiesas.

Galbūt ir nesu daug kur girdėjęs apie visuomenės struktūros aiškinimą grindžiamą gamtos dėsningumais, galbūt nesate ir jūs, bet maniau, kad tai bus pakankamai akivaizdu.

Kažkas iš jūsų ko gero būsite girdėję terminą: "fraktalinė geometrija"

Mažesnėse gyvybinėse struktūrose mes sutinkame tuos pačius egzistavimo principus kaip ir didesnėe. Štai ląstelėje turime mitochondriją - žmoguje - plaučius, ląstelėje turime - branduolį saugantį genetinę informaciją perduodančią ją dukterinėms ląstelėms, žmoguje turime reprodukcinę sistemą, kuri savo ruožtu elgiasi taip pat... Na, ir tokių ir panašių atitikmenų galime surasti daugybėje daugybėje reiškinių.

Kaip jau minėjau anksčiau, gamta, kur kas sumanesnė nei pats žmogus ir ji tikrai į daugelį klausimų mums atsako geriau, nei žmogaus fantazija.

Štai todėl ir bandau aiškinti socialinius dalykus gamtoje veikiančiais procesais. Man tiesiog tai atrodo pakankamai elementaru.

Nes jei sakote, kad šiedu dalykai nesulyginami, galbūt čia jau ne gamtos, o paties žmogaus klaida.

Ar galbūt norite pasakyti, kad žmogus kažkuriame etape pasitraukė iš gamtos ir jo nebeveikia tie patys dėsniai, kad jis kažkuriame civilizacijos ir socialinio gyvenimo formavimosi etape nustojo evoliucionuoti? Viena ką mes turime tai sąmoningą suvokimą to kur einame, tiesiog šis suvokimas dar nesustabdo paties proceso, jis tik leidžia mums pasirinkti kryptį ir aš labai bijau, kad žmogus šiendien šią kryptį pasirinko neteisingai.

[a.t.sielis]

Įdomu tai, kad Darviną sureikšminti beasmenės "gamtinės atrankos" ir "išlieka stipriausias" principų (kurie yra elementarios, banalios tiesos) vaidmenį biosferos formavimęsi paskatino filosofiniai ir teologiniai motyvai.

Pagrindinė Darvino idėja buvo ta, kad jo akimis, "netobula" gamtos įvairovė, kur plėšrūnas gaudo auką, negalėjo būti sukurta geranorio Kūrėjo (Jis esą turėtų sukurti be tokių disharmoningų dalykų), todėl tai turėjo padaryti neutrali ir negyva "natūrali atranka" kovoje už būvį:

Citata iš Darvino gyvenimą aprašančios knygos:

Per vieną dieną Darvinas pagauna 68 rūšių vabalų. Anksčiau kelionėje, Darviną pritrenkė mintis, kad „tokie maži gamtos skalėje padarai yra labiausiai išsiskiriantys formomis ir turtingomis spalvomis. Tai kelia nuostabos jausmą, kad tiek daug grožio atrodytų sukurta tokiam mažam tikslui" Atogražų miškai 22 metų jaunuolyje užgauna dvasinę stygą:

„Jausmai mane vedė... link tvirto tikėjimo Dievo egzistavimu ir sielos nemirtingumu... Neįmanoma nusakyti aukštesniųjų nuostabos, susižavėjimo ir pasišventimo jausmų užpildančių ir pakylėjančių protą stovint viduryje Brazilijos miško didybės. Puikiai prisimenu įsitikinimą, kad žmoguje yra daugiau nei vien tik kūno kvėpavimas.

Darvinas žiūri į mišką kaip į „šventyklą, pripildytą įvairiausių Gamtos  Viešpačio kūrinių". Žmonės čia atrodo esantys maža gyvojo pasaulio dalelė - viena gyvybės rūšis tarp kitų nesuskaičiuojamų.

Vienas padaras - plėšrioji vapsva - sukelia nepraeinantį įspūdį Darvinui, ir vėliau turi įtakos jo religinėms abejonėms. Vapsva įgelia ir paralyžuoja vikšrus, o tada deda vis dar gyvą auką į savo lizdą, maitinti lervoms. Darvinas stebisi, kodėl mylintis Dievas kurtų tokį padarą?

Darvinas nežinojo apie sielos reinkarnaciją, persikūnijimą per gyvybės rūšis, iš žemesnių į aukštesnių galimybių, atskleidžiant sąmonės potencialą, todėl jam atrodė nelogiška, kad jeigu intelektuali jėga pati formuoja gyvybės rūšių "dizainą", buvo suformuoti tokie padarai, kurie nužudo kitus padarus. Iš sielos evoliucijos reikmių taško, mirtis yra progreso dalis - nusimetamas vienas kūnas, gaunamas kitas. Yra ir kitų priežasčių kodėl šiame materialiame pasaulyje vyrauja konkurencijos ir išnaudojimo/žudymo principai. Darvinas irgi savo apmąstymuose padarė mirtį - t.y. kovą už būvį arba kovą dėl išgyvenimo - progreso varikliu, bet būtent išgyvenančių individų progreso, per tai pagal jį kyla naujų gyvų organizmų variacijų įsitvirtinimas. Savo matomus netobulumus gamtoje jis priskyrė atsitiktinumui ir nemąstantiems dėsniams, galvojo, kad intelektuali jėga nedalyvauja ir negali dalyvauti gamtos formavime, kadangi ten yra tų netobulumų.

Tačiau... Tais laikais jo problema buvo ta, kad nebuvo žinių apie tai, kokia iš tikro sudėtinga yra gyvų organizmų sandara - tiek atskiro individo, tiek visos ekosistemos lygiu. Todėl galėjo atrodyti, kad viskas veikia primityviai, ir kad atsitiktinumas bei tie patys fiksuoti dėsniai, kurie tvarko fiziką ir chemiją, gali varyti gyvybės įvairovės susidarymo mechanizmą. Bet vien tik toks dalykas, kaip savybių paveldėjimas ir naujo individo susidarymas (formavimasis nuo gemalo iki išsivysčiusio naujagimio), reikalauja be galo sudėtingo informacinio ir organizacinio (tinkamo ląstelių pasigaminimo ir išsidėliojimo formuojamame kūne realiu laiku, realioje trimatėje sistemoje) proceso. Iš šiandienos žinių taško, Darvino mintys buvo tiesiog naivios ir viduramžiškos, naujų legendų kūrimas, dėl to, kad nerandamas atsakymas į kamuojančius klausimus ir problemas, nors tais laikais atrodė progresyvios dėl susiklosčiusių aplinkybių.

[czech-kuolis]

Bet kad nėra jokio įrodymo. Yra wishful thinking ir biologijos mokslo duomenų visuma, kurią bandoma pavaizduoti kaip vieningą teoriją, evoliucijos teoriją.

Darvinas nežinojo apie sielos reinkarnaciją, persikūnijimą per gyvybės rūšis, iš žemesnių į aukštesnių galimybių, atskleidžiant sąmonės potencialą

be abejo, antram teiginiui įrodymų yra daugiau nei reikia, skirtingai nei evoliucijai...

Bet grįžtant prie temos, malonu, kad autorius po visų, kaip pats sako, filosofavimų (kitas sakytų, po pasiklydimo tarp trijų pušų) pagaliau priėjo prie norimo temos objekto. Kiek suprantu jis yra "Gamtos procesai ir socialinė visuomenės santvarka (karts nuo karto pakeiksnojant ant Darwino) - ar yra ir ar turėtų būti ryšys?". Laisva interpretacija, pataisykit, jei klystu.

Ar galbūt norite pasakyti, kad žmogus kažkuriame etape pasitraukė iš gamtos ir jo nebeveikia tie patys dėsniai, kad jis kažkuriame civilizacijos ir socialinio gyvenimo formavimosi etape nustojo evoliucionuoti?

vėlgi aš būčiau linkęs skirti fizinę evoliuciją nuo socialinių santykių "evoliucijos" (geras žodis, kodėl gi ne). Mano klausimas, iš kurios būtent gamtos dalies siūloma mokytis? Kiek supratau, pozityviausias pasak Lapino šešėlio, yra darbo pasidalijimas ir pagalba silpnesniems. Kita vertus, labai daug rūšių, jei ne dauguma, gyvena kaip atskiri individai (nebent tada, kai ateina laikas reprodukuotis, bet ir to nelabai galime vadinti bendruomene). OK, ne paslaptis, kad mes esame socialinis gyvūnas, todėl reikėtų mokytis iš bendruomeninių rūšių, nors teisybės dėlei, tos rūšys, kokias aš galiu sugalvoti, turi hierarchiją, ir svarbiausias pasiima visus privalumus. Mano klausimas - ar virsmą, kai žmonių bendruomenėje atsirado poreikis keisti nusistovėjusią sistemą (iš bendruomeninės į privačios nuosavybės), galima laikyti nenatūraliu, jeigu jis nebuvo nuleistas iš viršaus, o gimė paties žmogaus galvoje? Ar godumas, niekšybė, pripažinimo trokškimas nėra žmogiškos savybės, ar tai tik netikusios mutacijos, sužlugdžiusios, šiaip jau, puikiai funkcionuojančią sistemą? Vienaip ar kitaip, tai atvedė mus ten kur esam dabar - prie kompiuterių ekranų.

Nepastebėjau nei vieno kuris ką nors pakomentuotų apie Enron kompanijos pavyzdį, kurį įdėjau kaip priedą aukščiau.

nemanau, kad kas matė prasmės, bet jei jau norima, prašom. Enron bėda - kraštutinis fanatizmas.  Kita vertus, nematau, kad jie elgtųsi kitaip, nei sako kapitalizmo ir įvairaus našaus darbo principai - atleisti tuos, kurie neatneša reikiamos naudos. Galima pradėti vardinti visas dar nebankrutavusias kompanijas. Priminsiu, kad kapitalizmas, nelygybė, našumas ir t.t., gyvavo dar prieš Darwino teorijos paskelbimą.

[a.t.sielis]

be abejo, antram teiginiui įrodymų yra daugiau nei reikia, skirtingai nei evoliucijai...

Antro teiginio turinys nėra gamtos mokslų objektas, tai no problem. Filosofinėms-dvasinėms Darvino problemoms spręsti adekvatūs filosofiniai-dvasiniai ieškojimai, o ne gamtamokslinių nepasiteisinusių idėjų artikuliavimas. Darvinas mėgino "iš kirvio išsivirti sriubos", bet pasirodė, kad taip nepavalgysi ir kitų nepavalgydinsi. Taip žmonija tebeverda evoliucijos "sriubą".

[gidas]

Ar galbūt norite pasakyti, kad žmogus kažkuriame etape pasitraukė iš gamtos ir jo nebeveikia tie patys dėsniai, kad jis kažkuriame civilizacijos ir socialinio gyvenimo formavimosi etape nustojo evoliucionuoti?

Atsakymas paprastas.

Deja, Darvino evoliucijos žmonėse nėra, nes nelikę natūralios atrankos, kuri yra varomoji evoliucijos jėga.
Žmogus tikrai „pasitraukė" iš gamtos, ir jo „nebeveikia tie patys" evoliuciniai gamtos dėsniai

Sprendžiant iš labai sklandaus teksto, pats galbūt turi galvoje „dvasinę" evoliuciją, bet ji  irgi svetima Darvinui - Darvino evoliucija yra nesąmoningas, bet lemiantis populiacijos gyvybiškumą veiksnys, o „dvasinė" evoliucija yra sąmoningas individualus procesas, neturintis jokios reikšmingos įtakos populiacijai. Žmonijos istorija tai puikiausiai iliustruoja.
Faktai kalba už save.

Bet nenukabink nosies - nors ir „pasitraukęs" iš gamtos, žmogus „neužmiršo" savo prigimties.
Vienas forume šiek tiek žinomas autorius savo knygą pavadino taip - „Žmogus - keistas gyvūnas.

P.S. Kol kurpiau tau (lapino šešėliui) atsakymą, kur buvęs, kur nebuvęs - a.t.sielis. Jis žengia koja kojon su mokslu (Darvino, ir, automatiškai, mano mintys yra geriausiu atveju viduramžiškos), todėl ir perduodu jam estafetę. Tuo labiau, kad judviejų tekstai yra labai literatūriški - galėsit ir šiuo aspektu pasivaržyti...

P.P.S. O dabar puikus chech-kuolio komentaras, kuriam dedu balą ir pasuoju

[a.t.sielis]

Na, yra ir konkretesnių tekstų, jeigu "literatūriški" nepatinka

Pvz.:

Japonijos mokslininko Makoto Nakamuros misija - priversti įprastą spausdintuvą gaminti žmogaus organus.
Tokiame spausdintuve rašalo lašelius pakeistų gyvos ląstelės, kurias prietaisas sudėliotų į organą.
„Tai būtų panašu į didžiulio dangoraižio statybas mikroskopiniu mąsteliu, vietoje plieno sijų, cemento ir stiklo naudojant skirtingas ląsteles ir kitas medžiagas", - sako M. Nakamura.
Galutinis Toyamos universiteto profesoriaus tikslas - išspausdinti pačią tikriausią žmogaus širdį. Kadangi ji būtų sudaryta iš paciento ląstelių, medikams nebereikėtų baimintis atmetimo reakcijos.

http://www.technologijos.lt/n/mokslas/zmogus_ir_medicina/straipsnis?name=straipsnis-5383

Nors laboratorijoje jau anksčiau buvo sukurtas širdies audinys, sferinis organas, atkuriantis sudėtingą širdies sandarą iki šiol nebuvo sukurtas. D. Taylor pažymi, kad jų grupei pavyko sukurti dirbtinę širdį panaudojus natūralų širdies karkasą. Iš negyvos širdies buvo pašalintos visos ląstelės ir paliktos tik tarpląstelinio matrikso (jungiamojo audinio) ląstelės, palaikančios organo formą. Tuomet karkasas buvo užpildytas ląstelių mišiniu, paimtų iš žiurkių naujagimių širdžių ir paliktas augti steriliomis sąlygomis.

D. Taylor pasakoja, kad rezultatai teikė daug vilčių. Jau po 4 dienų užpildyti širdžių karkasai ėmė skleisti signalus, o po 8 dienų, širdys ėmė plakti. „Jei patikrinsite dirbtinės širdies preparatus, pamatysite, kad visos ląstelės yra daugmaž savo vietose, pagal ląstelinius žymeklius atitinka širdies ląsteles ir „žino", kaip elgtis", - teigė D. Taylor. „Pasinaudojome gamtos sukurtomis struktūromis ir pamatę pirmuosius susitraukimus tiesiog netekome žado", - tvirtino Masačūsetso ligoninės gydytojas ir tyrimo bendraautoris Haraldas C. Ottas.

http://www.technologijos.lt/n/mokslas/zmogus_ir_medicina/straipsnis?name=straipsnis-3925

Kur čia mintis? Kad niekas nevyksta savaime, kad ir kaip to norėtųsi iš naiviojo Darvino stiliaus "wishful thinking" pusės. Nėra taip, kad ląstelė dalijasi ir taip atsiranda visas organizmas. Ne taip paprasta. Reikia informacijos, išsidėliojimo ir t.t.

Taigi, nežinant kokiu būdu iš vieno organizmo reprodukcijos būdu išsivysto kitas organizmas, t.y., kaip išsisprendžia biosferoje vykstantys nepaprasto "vadybinio" ir "logistinio" sudėtingumo uždaviniai, nėra ką kelti platesnes teorijas. Juk be savybių paveldėjimo, tėvų ir palikuonių ryšio, nėra ką šnekėti apie evoliucijos galimybę. Pirma dar tą reikia išsiaiškinti ne 1 proc., o 100 proc. Naivus tas darvinizmas moderniam kontekste.

[Lapino šešėlis]

Matote, kolegos, išsireikšiu kaip suaugęs senolis, esate itin modernūs naujojo pasaulio vaikai. Ogi nereikėtų tokiais būti.

Žmogus pasitraukė iš gamtos? Kada? Tada kai ugnis buvo užkurta? Ar tuomet kai raštas atsirado? Gal kai pirmasis automobilis suburzgė?

Mąstymas, kad žmogus pasitraukė iš gamtos, tik blankus įsivaizdavimas, vangiai atitinkantis tikrovę (vėlgi kalbu apie tikrąją tikrovę). Žmogus niekada nesugebės pasitraukti iš gamtos (nebent taptų mechaniniu tvariniu neturinčiu savarnkiško mąstymo). Štai šiai dienai būdami techninės kultūros dalimi ir darome didžiausią klaidą mąstydami, kad gamtos mumyse nėra. Tai lyg spjūvis Motinai į veidą. MES PATYS ESAME GAMTA

czeck-kuoli, galiu duot ranką nukirsti, tikrai ne godumas ar niekšybė ar savanaudiškumas ar kitos blogosios savybės atvedė mus į šią akimirką. Atvedė mus sugebėjimas nepasiduot ir sugebėjimas laiku ir kokybiškai priimti sprendimus, būtent atsispiriant visoms tavo išvardytoms blogosioms būdo savybėms.

Ir dar šį pasaulį sukurti padėjo tokie keisti ir kitiems nesuprantami "filosofavimai", tas "klaidžiojimas tarp trijų pušų", kaip pats užsiminėte. Jei jo mūsiškuose gyvenimuose niekada nebūtų buvę, ko gero tebegulėtume urvuose. Manau ir šiandien nevertėtų to pamiršti.

Evoliucija ir visuomenės formavimasis - tai beveik identiški reiškiniai. Kurių net nesivarginau išskirti kaip į atskirus, nes mano nuomone tai turėjo atrodyti pakankamai akivaizdu.

Sakyti, kad evoliucija - tai tik tam tikras procesas, kurio metu atsiranda naujos rūšys? Jūs ko gero juokaujate. Evoliucija eina koja kojon su genetiniais atradimais (todėl vis dar laukiu jūsų "genetinio determinizmo" kritikoje), aiškina mūsų genotipą. Evoliucija eina koja kojon su bet kokiais gyvybės pokyčiais. Tas jūsų nuolat dedamas akcentas ant "naujų rūšių" tėra tik kaip priedas po visko (galų gale štai atsiranda nauja rūšis) bet nepastebite, kas vyksta iki tol.

Evoliucija aiškina ne tik filogenezę, bet ir mūsišką ontogenezę, kas savo ruožtu atsako į daugelį fenotipo formavimosi klausimų. Fenotipas savo ruožtu formuoja mūsų charakterį, charakteris - asmenybę, asmenybė - bendruomenę, bendruomenė - civilizaciją.

Taip yra suklostytas mūsų pasaulis ir vietoje, kad laikytis įsikibus techninio mąstymo, mes privalome rauti jį iš pašaknų ir pradėti suvokti pasaulį tokį, koks jis yra iš tikrųjų. Ta mūsiškė išgirtoji civilizacija "kuri nesusijusi su gamta" byra ir jei nesugebėsime laiku to sustabdyti, subyrėsime kartu.

Tik dabar pastebėjau, jog daug šioje temoje išsakytų žodžių buvo iššvaistyta veltui.

Beje, a.t.sieli, dėkoju. Tu pirmasis prabilai žmogaus kalba šioje temoje.

[czech-kuolis]

Tik dabar pastebėjau, jog daug šioje temoje išsakytų žodžių buvo iššvaistyta veltui.

vargu ar "nesuprasto genijaus" pozicija diskusijai duoda kažką daugiau, nei provokuoja negerbti oponento.

Žmogus niekada nesugebės pasitraukti iš gamtos (nebent taptų mechaniniu tvariniu neturinčiu savarnkiško mąstymo)

Klausimas, nes šiuolaikinis mokslas lyg ir teigia, kad gyvūnai ir apskritai gamta vadovaujasi dėsniais, taisyklėmis ir instinktais. Čia aišku prisiliečiam prie temos ar mes tikrai turime laisvą valią - galbūt mes irgi esame biorobotai. Bet jeigu taip, kodėl tada gamta apskritai davė teisę mums spręsti, kuria kryptimi evoliucionuoti?

tikrai ne godumas ar niekšybė ar savanaudiškumas ar kitos blogosios savybės atvedė mus į šią akimirką. Atvedė mus sugebėjimas nepasiduot ir sugebėjimas laiku ir kokybiškai priimti sprendimus, būtent atsispiriant visoms tavo išvardytoms blogosioms būdo savybėms.

Turėjau omenyje, kad mūsų soc. "evoliucija" sparčiausiai vyko kaip tik prie nelygybės sąlygų - buvo karaliai ir buvo pavaldiniai. Nemanau, kad kažkuri komuna "laiku ir kokybiškai" priėmė sprendimą - ei, padarykim taip, kad vieni būtų turtingi ir turėtų galios, kiti būtų vargšai, sunkiai dirbtų ir neturėtų jokių teisių. Bus smagu". Spėju, kad virsmas įvyko ne tokiomis romantiškomis aplinkybėmis, jame dalyvavo ir minėtos savybės.

Evoliucija aiškina ne tik filogenezę, bet ir mūsišką ontogenezę, kas savo ruožtu atsako į daugelį fenotipo formavimosi klausimų. Fenotipas savo ruožtu formuoja mūsų charakterį, charakteris - asmenybę, asmenybė - bendruomenę, bendruomenė - civilizaciją.

Sutinku, bet ar nemanot, kad darvinizmas, kuris dabar jau gražiai nutylimas  , viso to neaprėpia? (kad ir manot, bet šiaip jau jis tikrai neaprėpia). Jis tik duoda pagrindą minėtiems pasiklydimams. Netgi kilo klausimas - tarkime, bičių bendruomenių "soc" ryšiai atsirado kartu su rūšimi, ar jos keletą milijonų metų gyveno kaip atskiri vabzdžiai, o po to nusprendė susimesti? Čia ne retorinis klausimas, tiesiog nežinau atsakymo. Nes jei rūšyse kinta tik fiziologija, bet ne soc. modelis, tai tikrai išskirtų žmogų iš kitų tvarinių.

[Lapino šešėlis]

Na, pamėginsiu sugrįžti į šią temą dar kartelį, bet tiesiog svarbiausius punktus aš jau išdėsčiau ir tolesnė diskusija tik verstų kartoti tai kas jau buvo pasakyta.

Įdomu, kad paklausėte apie bites, nes vis bandydavau apie jas užsiminti.

Aš neprieštarauju evoliucijai, aš tik prieštarauju darvinizmui, todėl ir vengiu jį minėti jei kalba pakrypsta į platesnį evoliucijos sąvokos nagrinėjimą.

Dabar eisiu iš kitos pusės, bandydamas paaiškinti tą patį, bet labiau schematiškai, kad mano mintys būtų lengviau suprastos:

Formuojantis gyvybei mūsų planetoje vis sudėtingesni junginiai, besijungdami tarpusavyje galiausiai suformavo pirmuosius baltyminius junginius, kuriuos jei leisite ir pavadinsiu pirmosiomis gyvybės užuomazgomis.

Pereisiu per visą evoliuciją šuoliais:
1. pirmosios bebranduolės bakterijos,

kurios atsiradus deguoniui atmosferoje ėmė gaminti energiją kvėpavimo reakcijų metu. Anaerobinės ląstelės jungiasi su aerobinėmis - susidaro

2. pirmosios eukariotinės ląstelės. vienaląsčiai organizmai,

jungiasi tarpusavyje

3. pirmieji kolonijiniai organizmai,

jungiasi tarpusavyje,

4. pirmieji daugialąsčiai, susidarę iš vienos ląstelių grupės,

jungiasi tarpusavyje,

5. audinių grupės sudaro pirmuosius sudėtinguosius daugialąsčius iš kelių skirtingų audinių,

jungiasi tarpusavyje,

6. Audinių grupės sudaro organus, organai - tokius daugialąsčius kaip gyvūnai, žmonės...

ir pasak dauguma pasisakiusiųjų evoliucija šitoje vietoje lyg ir sustoja?

Na, gal ne visai sustoja, bet tiesiog žmogaus tai nebeveikia.

Jei remtumėmės šiais evoliucijos dėsningumais, mano kuklia nuomone, norėdami žengti dar vienu laipteliu aukščiau turėtume ieškoti būdų, kaip kurti naujus tarpusavio bendradarbiavimo metodus.

Kadangi esame aukštesnės sąmonės būtybės, tarpusavyje susijungti galėtume per visuotinį sąmonės lauką (kuris pasak Jūsų neegzistuoja), o tą padarysime tuomet kai išugdysime savo individualiąją savastį.

darvinizmas šiuo atveju mums nesufleruoja kokiu būdu mes galėtume tą padaryti, nes darvinizmas nesivadovauja bendradarbiavimo principu, jis vadovaujasi tarpusavio kovos principu.

Pabaigai, galiu pasakyti, kad ši tema buvo užvesta pernelyg anksti. Kadangi šiame dėstyme mes turime keletą punktų kurie prieš tai turėtų būti išnagrinėti kitose temose, štai todėl ir nesusikalbėsime.

Aš labai Jums neprieštarauju czech-kuoli, tik nenorėdamas įžeisti noriu pasakyti, jog mudu kalbamės apie truputį skirtingus dalykus ir nelabai matosi, kad šitas kelias vestų į kažkokį bendrą tikslą.

Nes jei Jūsų atveju šios diskusijos tikslas tėra įrodyti, kad aš neišmanau dalykų apie kuriuos kalbu tai aš jį gerbiu, tačiau nematau prasmės daugiau dalyvauti šiame pokalbyje, nes viskas kas susiję su darvinizmo tematika yra išsakyta aukščiau.

[Kasius]

Nuostabi pasaka,
o ar Darvinas apie naturalias mutacijaas ką norrs rašė...
Už tai apie seksualinę atranką rašė daug

[xsistemax]

Darvinas prapjovė pro šalį....Ne sąlygos kuria būtybę,o intelektas pritaiko unifikuotas detales naujiems poreikiams ir gebėjimams.
Čia mano nuomonė.

[czech-kuolis]

darvinizmas šiuo atveju mums nesufleruoja kokiu būdu mes galėtume tą padaryti, nes darvinizmas nesivadovauja bendradarbiavimo principu, jis vadovaujasi tarpusavio kovos principu.

Kaip čia pasakius - vienintelis dalykas, kas man kliūva šioje iš esmės labai įdomioje temoje, yra būtent darvinizmo minėjimas. Pagrindinė Čarlzo tezė, kiek žinau, kad išgyvena "geriausiai prisitaikęs" (tad stipriausiu galima vadinti sąlyginai) ir jeigu simbiotiniai organizmai kad ir tos pačios kerpės randa būdą išgyventi (yra atsparesnės, tarkime, teršalams), o toje pačioje ekosistemoje gyvenantis organizmas neranda (nėra atsaparus), ar galima sakyti, kad išgyveno stipresnis (pirmine šio žodžio prasme, kurią, kiek suprantu, naudojate norėdamas apibrėžti šiuolaikinius santykius tarp žmonių?)
Ir pasinaudosiu tamstos stiliumi - jau rašyta aukščiau, kodėl darvinizmas vargu ar gali būti laikomas šiuolaikinės visuomenės santykius nulėmusius veiksnius, tad nelabai suprantu, kodėl jis kažką turėtų sufleruoti.

Bet nepaisant visko labai patiko paskutinė žinutė, teorija tikrai įdomi ir sukėlė įdomių minčių.