GMO prakeiksmas? Prancūzai tvirtina atskleidę pragaištingą GMO poveikį sveikatai

[Beelzebub]

Na jei padaugės tokių tyrimų, gal tada labiau pradės kreipti dėmesį.

[unco]

Jau ne pirmąsyk daromi toki tyrimai ir deja beveik visi jų turi neigiamus rezultatus. Kiti su žiurkėmis  daryti tyrimai parodė, jog antros kartos jaunikliai tampa nevaisingi arba susilaukia išsigimusių palikuonių.

Apskritai GMO nuėjo per toli. Su pretekstu sumažinti badaujančių žmonių sk. pasauluje, dabar sėkmingai šeria nutukusias šalis. 

[Hekate]

Apskritai GMO nuėjo per toli. Su pretekstu sumažinti badaujančių žmonių sk. pasauluje, dabar sėkmingai šeria nutukusias šalis. 

Gerais norais ir pragaras grįstas 

[JZZ]

Šių prancūzų atliktą eksperimentą sukritikavę mokslininkai teigia, kad buvo paimta per maža imtis.
Atliekant eksperimentus su gyvūnais, norint rezultatus publikuoti, tenka spręsti kompromisą tarp rezultatų tikslumo ir bioetinių problemų: jei paimsi didelę imtį, statistinė galia bus didelė, rezultatai bus tikslūs, tačiau gyvūnų teisių gynėjai bus labai nepatenkinti. Paėmus mažą imtį gyvūnų teisių gyvėjai būna šiek tiek mažiau nepatenkinti, tačiau rezultatų patikimumas ir pačios išvados tampa abejotinomis. Jeigu jie atliko rezultatus su 5-10 žiurkių, tai rezultatų nereiktų sureikšminti. Jeigu tirtų žiurkių buvo keli tūkstančiai - tai reiktų išties sunerimti dėl jų maisto vartojimo. Tada jau geriau nevartoti tų kukurūzų, purkštų Roundupu, kuris jau tikriausiai kelis dešimtmečius yra uždraustas.

Nemažai pesticidų, insekticidų, fungicidų daugiau ar mažiau pasižymi jeigu ne kancerogeninėmis, tai toksinėmis savybėmis. Tai reiškia, kad juos vartojant ar turint su jais kontaktą padidėja rizika susirgti arba apsinuodyti (ir tada susirgti). Skirtingos augalų rūšys ir skirtingos augalo dalys skirtingai kaupia chemines medžiagas: nuo artimų nuliui iki didelių koncentracijų; augalai kaupia trąšas (pertekliaus ar nesubalansuotos mitybos atveju), medžiagas nuo kenkėjų, parazitų ar konkuruojančių augalų (įvairius "-cidus") ir kitas chemines medžiagas. Jeigu augalai bus subalansuotai tręšiami natūraliomis trąšomis (pvz raugintu šūdu), prižiūrimi, kad nereiktų papildomų cheminių medžiagų, tai mažai ką negero ir tesukaups. Tokių augalų arba jų produktų yra - tai ekologiniai produktai, jie labai brangūs. Jei to negali sau leisti - pirk pigesnius nesistebėdamas "kodėl už tą patį moki pigiau". Jei pirksi ir vartosi vien ekologiškus produktus, tikimybė susirgti vėžiu ir kitomis ligomis statistiškai taps mažesnė.
Žiurkei reikia mažesnės dozės (masės vienetų per kūno svorio kilogramą), kad pasireikštų atitinkamas toksinis poveikis.

Jeigu į augalą įterpiama virusų su norimą pernešti geną koduojančia RNR (arba DNR) atkarpa, tai gali būti, kad tie virusai, išlikę augalo audinyje, tą geną perneš ir valgytojo ląstelėms. Priklausomai nuo to, kur genas įsiterps, gali būti teigiamas arba neigiamas (realiau - neigiamas) poveikis, bei kokią funkciją atliekantį baltymą tas genas kodavo. Jei tyrimo tikslas - pakeisti augalą, kad atliktų konkrečią funkciją, tai metodų tam pasiekti gali būti daug, bet jeigu dar norima ir tą augalą išlaikyti "valgomą", tai sudėtingumas kiek padidėja, turint galvoj, kad teoriškai kiekvienas metodas reikalautų atskiro tyrimo, nustatančio ar tokiu modifikacijos metodu sukurtą organizmą galima vartoti.
Gal tyrėjai gavo augalą, kuriame DNR buvo įterpta į gametą su papildoma dirbtine chromosoma. Tada augalo ląstelė dalintųsi, išaugtų naujas augalas su papildoma chromosoma kiekvienoj ląstelėj, ir su papildomomis funkcijom (pvz. daugiau maisto medžiagų (didesnė augalo biomasė)). Toks augalas būtų nekenksmingas vartojimui. Jei tyrėjai gavę tokį augalą pasirašytų, kad visi tos kompanijos sukurti produktai arba visi modifikuoti tos rūšies augalai tinkami vartojimui - būtų negerai, nes kai kurie metodai nėra tokie geri.

Taip pat reikia paminėti, kad nors ir individas (augalas/gyvūnas), iš kurio pagaminamas patiekalas yra modifikuotas, dar reikia žinoti kas jame pakeista, nepaisant net jei jis buvo pakeistas naudojant saugius metodus. Jei į pupelę įterpsi geną, koduojantį baltymą, kaupiantį fruktozę (cukraus sudedamąją dalį), tai pupelės vaisiai taps labai saldūs - tarkim saldesni=skanesni. Jeigu vietoj to geno bus įterptas genas, koduojantis baltymų kompleksą, atsakingą už silicio kaupimą, tai poveikis bus kitoks. Silicį kaupia smėlyje (prie jūros) augantys aštrūs, smailūs ir dygliuoti augalai. Tokios pupelės suvalgymas duotų ne saldumo jausmą, o supjaustytą burnos gleivinę (jeigu pakramčius ir pajutus negerumą tai būtų išspjaunama, o ne praryjama). Abi pupelės - tos pačios rūšies, abidvi GMO. Vienu atveju GMO gerai, o kitu atveju negerai.
Kad ir kaip bebūtų, tačiau išties negerai yra tai, kad žmonės dažnai nepasigilina į tai kas pakeista tame GMO.

Apibendrinant, kalbant apie GMO reikia atkreipti dėmesį ne tik į patį modifikacijos faktą, bet ir į tai kokiomis sąlygomis augintas (tas augalas), kokiais metodais atlikta modifikacija ir galiausiai - kokią funkciją naujas genas atlieka.
Į žinduolio embrioną įterpus medūzų švytėjimą sukeliantį geną individas pradėjo fluoroscensuoti (apšvietus tam tikro ilgio bangų šviesa). Tačiau jeigu koks kvailys paimtų tą švytintį gyvūną (pvz katę), susikištų į gerklę, užspringtų ir numirtų, tai spaudoj niekas nediskutuotų, kad tas asmuo numirė dėl GMO kaltės, ar ne?

[Prieblanda]

Žmonės bijo GMO, nes yra per mažai informuoti/susipažinę su šita technologija. Baidosi lyg didžiausio nuodo, tačiau nekreipia dėmesio į visokius su maistu gaunamus priedus ar ryja visokiuose ''makuose'', ''čilekuose'' užmerkom akim. Dėl pirmame psl aprašyto eksperimento galima pasakyti tik tiek, kad nereiktų aklai tikėti viskuo, kas rašoma. Ir, sakyčiau, netgi reikėtų privengti šališkų straipsnių, atskleidžiančių tik vieną pusę bei su ypatingai skambiais pavadinimais, kaip kad ''PRAŽŪTINGI GMO''.  Visų pirma turbūt reikėtų išsiaiškinti, kokiu tikslu buvo modifikuoti kukurūzai. Tikrai nėra atskleista visa detali eksperimento ataista + už visų šių ''rezultatų'' gali slėptis ir kokia nors sąmokslo teorija, kas yra visai tikėtina. Kaip jau minėjau, visada reikia atkreipti dėmesį į tikslą. Teko girdėti ir apie tokius eksperimentus (gaila, negaliu nurodyti tikslaus šaltinio šiuo metu, bet jeigu gausiu nuorodą, būtinai pasidalinsiu), kur neva pelės, maitintos tam tikru modifikuotu maistu masiškai dvėsdavo. Pasikapsčius giliau paaiškėjo, kad modifikacija buvo tokia, kad maiste vietoje tam tikrus baltymus koduojančio geno buvo įterptas už angliavandenius atsakingas genas. O, kaip žinia, be baltymų bet kuris organizmas normaliai nefunkcionuotų. Štai čia ir vsas šuo pakastas - žmogai, pamatę rezultatą, suskuba iškart nusiteikti prieš tam tikrus dalykus, šiuo atveju GMO, ir net nebesigilina į viso šito prasmę. Pati manau, kad tikslingai naudojamas GMO gali atnešti milžiniškos naudos, jeigu tik sugebėsime pakeisti požiūrį į tai ir šiek tiek labiau pasidomėti šiuo dalyku.