Kas mūsų laukia po mirties?

[Bildukas]

 :)Alfabeta (Bearded dragon ir Geco)
:)Reja - nebuk tokia jautri ir sudirgusi . Tiesiog draugiskai patraukiau per danti budamas geros nuotaikos , nieko asmenisko.
  Zinoma , visko buna . Tos duseles suranda ivairiausiu budu , kaip apie save pranesti.Vienos bilda , kitos girgzdinasi , kitos su elektros prietaisais isdykauja , laikrodzius sustabdo ir taip toliau ir panasiai.

[OKULTISTE]

Manau, kad didžioji dali tų "dūšelių kalbėjimų" yra pritempinėjimai. Patys, žinoma tik juokais, sakydavome, kad mirus močiutė vaikšto namie, nes jos kambario durys darinėdavosi taip, kaip kai ji būdavo gyva: po vakaro orų prognozės, kai ji eidavo ten miegoti...

[Bildukas]

 :(Okultiste- Kadangi pats turiu siokios tokios patirties tame duseliu bandyme atkreipti i save demesi gana ivairiais budais , pasiliksiu prie savo nuomones , kad ,vis tik , kazkoks pomirtinis gyvenimas egzistuoja.Stai kiek ilgai jis tesiasi - jau kitas klausimas , i kuri gyvieji , ko gero , niekada neras atsakymo. Zinoma , be abejones, yra isdykusiu zmoniu , kurie bando visa sita "reikaliuka" , kaip Jus sakote , "pritempti".Gal but ieskodami populiarumo , demesio , ar siaip sau linksmumo delei, prisigalvoja nebutu istoriju... Taciau remdamasis kai kuriais ne visai maloniais savo paties klinikines mirties isgyvenimais , vis tik , lieku prie savo nuomones - pomirtinis gyvenimas galimas ,nes tie ispudziai kuriuos teko patirti , buvo labai jau realus ir nepanasus i haliucinacijas. Tiesiog galiu dabar padalinti savo gyvenimo supratima ir poziuri  i dvi dalis  - PRIES ir PO. Gyvenimo kely man pasiseke sutikti dar kelis zmones su panasiomis patirtimis. Kiekvienas is ju , butent , visada akcentuodavo neapsakomai stipru ir savaime suprantama ,visu vertybiu perkainojima - butent PRIES ir PO klinikines mirties .

[Benamis]

Gali papasakot apie savo klinikine mirti truputeli issamiau?

[OKULTISTE]

Tai gi tikiu, kad yra pomirtinis gyvenimas.
Bilduko pasakojimas ir man būtų įdomus...

[Bildukas]

Apie ta keista patirti jau pasakojau sioje pacioje temoje siek tiek anksciau.

[2012]

Taigi, kas Jūsų manymu laukia mūsų po mirties? Dangus, pragaras? O gal mes reinkarnuosimes? O gal tiesiog tai mūsų egzistencijos pabaiga ir tiesiog užgesime?

Jeigu kazkas zinotu atsakyma, turbut butu isrinktas "metu zmogum". As manau kad mes pateksim i roju, ar pragara. Kaip atrodys rojus ar pragaras? As neisivaizduoju, turbut kiekvienam skirtingai.

[Vytautas]

Manau prieš temos klausimą turėtų būti klausimas "dėl ko mes gimėme šioje žemėje?". Kadangi man jau virš 50m tai kaip ir daugelis jaunystėje buvau ateistas. Po 30m pradėjau krypti link tikėjimo, nors fanatiku niekad nebuvau. O dabar kažkaip visiškai kitaip pradedu suvokti.  Tą suvokimą formuoja asmeninė patirtis ir įvairi išorinė informacija. Asmeninė patirtis būtų tokia. Prieš daugelį metų paskendo 7m amžiaus pusbrolis. Narai ieškojo Nevėžyje nerado. Po poros dienų dėdės žmona susapnavo sūnų. Jis pasakė kur randasi upėje užkibęs už šakos. Buvo pasakyta narams. Ten ir surado. Kitas atvejas. Kaune vakare, grįždamas iš darbo,  žuvo pusseserės tėvas. Po to jis 40 dienų vis "grįždavo" namo ir švelniai suskambėdavo skambutis. Paskutinis atvejas prieš pora mėnesių nutikęs mano tėvams. Apie pirmą val. nakties skambutis į duris. Atidaro nieko nėra. Ryte skambina giminaičiai mirė mamos pusbrolis būtent tuo laiku. Visą gyvenimą jie puikiai sutarė. Atėjo atsisveikint. Yra ir daugiau tokios artimų žmonių patirties. Nori nenori peršasi praktinė išvada, kad mirties nėra. Tik būsenos pakeitimas. Dabar klausimas kodėl mes čia. Vėl praktinė patirtis. Savo laiku turėjau problemų su reketu. Galimi sprendimo būdai mano galvoje buvo trys: susitarti, priduoti policijai, susinaikinti kartu su jais. Bandžiau realizuoti visus bet "likimo" buvau nukreiptas pridavimo policijai keliu. Toliau beliko būti tik stebėtoju ir žiūrėt kaip nerealiai viskas klostosi. Teisme aš jiems nuoširdžiai atleidau ir nereikalavau jokios bausmės. Rezultatas tėvas su sūnumi sėdo 6m kalėjimo. Sūnus kalėjime pasikorė. Košmaras. Bet sužinojus jų praeitį viskas paklūsta visatos dėsniams. Savo laiku tėvas nužudė kitą žmogų. Už jį kaltę prisiėmė kitas žmogus, kuris grįžęs iš kalėjimo netrukus mirė. Kur veda mano ilgas pasakojimas? Mes į šį pasaulį atėjom mokytis, susitvarkyti savo karmines problemas, tobulėti nors ir esant labai ekstremalioms situacijos.
Nežinau kaip sutverta visata anapus. Įvairiausių modelių yra daug. Bet jei egzistuoja mūsų protas kodėl negali egzistuoti visatos protas, kurio garbinimas yra visiška beprasmybė. Paprasčiausiai paleistos žaidimo taisyklės ir mokomės. Aišku tikėjimai niekaip nedera su šia sistema. Jie mus bando prie kažko pririšti, prisegti kad būtume nuolankūs tarnai. Matyt tas kažkas tik savanaudė imitacija.
Ir dar vienas esminis momentas su mirtimi. Praktiškai visos problemos pasaulyje kyla dėl mirties baimės, nors vistiek visi mirštame. Jei žmogus nebijotų mirties jo neįmanoma valdyti. Jei aš nebijau mirti tai man nereikalinga visa medicina. Kai bus laikas tai ir paliksiu šį pasaulį be jokio prisirišimo. Tiesio įdomu kas toliau. Supranta "drožti" šito kūno kaip transporto priemonės taip pat nereikia, nes tai puiki mokymo priemonė. Asmeniškai nevartoju jokios mėsos, tabako bei visokių svaigalų.

[paragraf 78]

Netikiu kad kūnas yra tik transporto priemonė, nes tada kyla atskyrimas: kūnas ne aš

[Vytautas]

Logiškai negyvas kūnas negali skleisti jokios informacijos, bet mano patirtis rodo priešingai, tai ir gaunasi kad kūnas tik viena iš mano laikinų dalių. Iš tikro viskas gaunasi aukštyn kojom. Atrodo kas materialu amžina bet raliai laikina. Bet nuo to gyvenimas įgauna dar didesnę prasmę. Vertybė tai kas ne materialu. mūsų supratimu. Aišku kiekvieno laisva valia rinktis. 

[paragraf 78]

Aš tikiu jog kūnas ir dvasia yra nedaloma žmogaus dalis. Mes gyvename tik kartą. Laikų pabaigoje mes turėsime tokį pat kūną kaip dabar, tik dvasiškai perkeistą.

Miręs kūnas beje skleidžia daug informacijos apie žmogų. Net prieš milijonus metų mirę kūnai daug pasako informacijos, nuo to kuo maitintasi ir kuo sirgta, iki amžiaus ir gebėjimo kalbėti.

[Benamis]

Vytautai, labai idomi zinute tavo Perskaiciau su malonumu, nes matosi ir norisi tiketi, kad nemeluoji.

Beje:

Apie pirmą val. nakties skambutis į duris. Atidaro nieko nėra.

Kazkur girdejau, kad jeigu pasigirsta skambutis o uz duru nieko nera, nevalia juos atidarineti, nes isileidi bloga energija i savo namus ar kazkas panasaus. Cia siaip pastebejimas

[2012]

O tu zinok kad nera, mes taip vaikai kaimynus erzindavom. Paskambinam ir pabegam

Vytautai, labai idomi zinute tavo Perskaiciau su malonumu, nes matosi ir norisi tiketi, kad nemeluoji.

Beje:

Apie pirmą val. nakties skambutis į duris. Atidaro nieko nėra.

Kazkur girdejau, kad jeigu pasigirsta skambutis o uz duru nieko nera, nevalia juos atidarineti, nes isileidi bloga energija i savo namus ar kazkas panasaus. Cia siaip pastebejimas

[2012]

Aš tikiu jog kūnas ir dvasia yra nedaloma žmogaus dalis. Mes gyvename tik kartą. Laikų pabaigoje mes turėsime tokį pat kūną kaip dabar, tik dvasiškai perkeistą.

Miręs kūnas beje skleidžia daug informacijos apie žmogų. Net prieš milijonus metų mirę kūnai daug pasako informacijos, nuo to kuo maitintasi ir kuo sirgta, iki amžiaus ir gebėjimo kalbėti.

Nesutinku, visai. Bet tikek kuom nori, as tau savo nuomones nepriimetinesiu

[Bildukas]

Isomnia .Kazkodel nelabai tikiu , kad mes gyvename tik karta.Mano vienas is paciu ankstyviausiu prisiminimu buvo saves VEL gyvo suvokimas.Nezinau kokio as buvau amziaus , bet labai gerai prisimenu , kad apziurineju savo rankas , ciupineju veida ir galvoje su dideliu dziaugsmu ir susijaudinimu iskilusia minti - cia VEL as .AS - VEL . Tas prisiminimas lydi mane is labai ankstyvos vaikystes. O kaip paaiskinti gana daugelio zmoniu pojucius , kad jie jau buvo kazkokioje visiskai nepazistamoje vietoje , kad ta pati veiksma jau veike kazkada , kad atsidure kazkokioje tai jau kazkada patirtoje situacijoje. Arba kai sutinki , atrodo , visiskai anksciau nepazinota zmogu ir tik prakalbus , atrodo , kad tu ji pazinojai visa gyvenima , nes zinai - kokia minti jis pasakys ir net kokiais zodziais ir frazemis ja isreiks uz keliu minuciu. as galvoju , kad musu sielos ateina i sia asaru pakalne mokytis .Ir atgimsta vel ir vel - tol , kol ismoksta savo "pamokas" - baigia sielu universiteta , taip sakant