Ne dvasingumo autorius

[cs]

Aš kalbu apie religijas, ankstyvąsias religijas, kaip jos keitėsi, bent tūkstantmečių laiko tempais. Tai neturi naujų dominuojančių formų, bet atkreipiau dėmesį į autorystės su dievais pradžią, kuri svarbi suprasti teologijos bei teosofijos istorijoje pagrindus. Pirma ką atkreipiau dėmesį yra kulminacijos dalis tikėjime, jis susideda iš skaidraus tikėjimo požymių, kai išryškėja gėris vienaip, o blogis visai kitaip. Todėl, sekant religine patirtimi turime sudarytą dominuojantį planą, jame yra kulminacijos planas, su atomazga kreipiančia į religijos: rojų arba pragarą. Taip išaiškėjo, kas yra religija nedvasingumo požiūriu. Tame požiūryje kalbėjau apie visatos kilmės temą, kurią religija irgi nagrinėjo savo žodžiais, pasakojimais. Pagrindinė mano išvada apie visatos kilmę išryškėjo nedvasingumo atradinėjimuose, kurie seka dešimtmetį mano patirties apie visatos koncepciją, o ten yra "visatos nesukūrimo" fenomenas. Fenomenas gali atrodyti keistas, būtent jis yra toks, jis veda prie kito istorinio taško, kur susidūriama ties "visatos sukūrimo" logine prasme, kuri gali būti labai kryptinga, o efektu didesnė nei pasaulio pabaiga. Svarstoma, kas jei visata pasiekusi savo sukūrimą, bus "didžiojo sprogimo" analogija? Ar tai vienintelė visatos ateitis? Tada kur veda visata, jei tai nėra vien paprasta loginė sąmonės projekcija, o dar yra kažkas daugiau? Ji jau senai aprašyta tiek moksle tiek religijoje, o aš kalbėjau apie savo atradinėjimus nedvasingume. Pagal šiuos bendrus faktus išskyriau svarbias nedvasingumo temas, kurios sudėtos į prezentaciją žemiau faile. Tai yra mano teorinė medžiaga, kuri kurta racionaliai ir filosofiškai.

https://drive.google.com/file/d/1N7TrcK-AKTio6XdZ3OzALWfNRk9f_xxV/view

[cs]

2.5d detalės teorijoje yra naujų detalių, iš "dangaus" alchemijos spektro. Kadangi, šį spektrą jau šiek tiek pristačiau anksčiau, dar tikiuosi atrasti susijusių daugiau detalių. Grafiniame lygmenyje rasta to pakankamai, bet, detalių kiekyje mažai atradimų. Detalės teorija yra šiame spektre, kaip žemės ir dangaus vizijos raktas, galintis atverti matymą tiek žemės tiek dangaus grafinėse spektro teorinėse vietose. Dabar turiu paruošęs koncepciją, kuri 2.5d yra dangaus krypties alchemija ir to atvėrimas remiasi nedvasingumu ir minimaliu religiniu patyrimu. Tame tarpe, atrandamas tamsos stebėtojas, kuris koncepcijoje labai svarbus, siekiant sudėlioti ir sustatyti pogrindžio elementus, pagal kuriuos pogrindžio kalboje turimas reikšmes. Todėl mano interpretacija įvairovės pogrindyje neįveda, tik parodo pradines formas į "dangaus" alchemiją iš kurių tolimesnės reikšmės bus irgi svarbios. Tiek, kiek šioje miniatiūroje yra detalių, užtenka identifikuoti mano interpretaciją, kurią vadinu dangaus alchemijos spektru.

https://dl.dropboxusercontent.com/scl/fi/7vurp3w9piutpwklq2qcs/LIGHT1.png?rlkey=ygdbvwtkv4ygcytr4rvs29f2t&st=y2wtw9uo&dl=0

[cs]

Seniau, mano tinklaraštyje buvo idėja, apie "Visatos literatūrą", kurioje būtų:
1. Detalės teorija.
2. Kosmologijos plėtinys.
3. Dirbtinė ištaka.
4. Proobjektyvios veiklos.
5. Pogrindis.

Galiu pasakyti, galimybės tame yra didelės, kaip literatūros žanre. Todėl, kūrimas tokio literatūros žanro su pritaikyta kalba, būtų šiuometiniame informacijos amžiuje didelis atradimas. Dabar taip pat didelis atradimas yra dirbtinis intelektas, kuris analizuoja ir organizuoja informaciją. Mano "Visatos literatūra", idėja yra alchemijos žinių pratęsimas kitais informaciniais būdais. Tai yra technika, bet ne panaši kaip dirbtiniu intelektu sukurta techninė informacija. Kadangi tai yra kūryba, atskira kūryba, o ne informacijos analizė, tai daug skirtinga nei ką atlieka algoritmas turimas dirbtinio intelekto. Todėl mano kūryba artima literatūrai, kurioje yra: visata, žmogus, dirbtinumo poreikis arba natūralumo pasirinkimas. Ką tai duotų - tai būtų alchemijos pratęsimas informaciniame amžiuje, kūryba atskirai nuo algoritmo. Taigi, turiu tik tokią viziją su "Visatos literatūra", neutralią pasirinkimuose.

[cs]

Kaip religija ir filosofija padalyta

Nors planeta žemė tai viena fizinė gyvybės egzistencijos vieta, yra daug skirtingų nuomonių filosofijoje, religijoje, kad jau žinoma antra egzistencijos vieta, antra planeta žemė. Ši nuomonių bendrumoje atsivėrusi nuomonė ir patirtis, pavyzdžiui ji atveria jutimais neturimą "Planetų planą", kurioje pagal tą planą yra užuomazga visatoje, joje patalpinta didelė energija, galinti planetos žemės vietoje atlikti transformaciją dviejose vietose tarp: fizinės ir nefizinės egzistencijos planetoje žemėje. Tai didelė nuomonė pasirodžiusi religijoje iki dabartinių laikų, kurios tiesa svarbi be jokios priežasties, aplinkybės, patirties; taip pat tiesa nėra ta, kuri būtų įmanoma, be mito, mistikos dėsnių pagalbos. Todėl planetų plane, egzistencija atsiranda ne tik fiziniais principais, bet kartu nefiziniais principais dėsnyje. Jie sudaro patirties transformacijas, kuriose yra vienas judantis horizontas, o kitas nejudantis horizontas, jie viename momente, o sąmoninga tai, kas daugiau "juda" arba sutampa su sąmonės būsenomis, patyrimais. Taip yra varijuojama ir svyruojama: tiek fizine, tiek nefizine energija ties sąmoningumo būsenomis, kurios prezentuoja egzistencijos svarbą ir įvairovę asmenybės zonoje.

Be to kas žinoma iš to, tai irgi jau senai žino filosofija, kaip sudėliotą ir surinktą praktiką, jungiančią egzistencinę praktiką su teoriniais klausimais, faktais ar daugiau. Pavyzdžiui, filosofijos metafizinėje erdvėje tai gali būti logika kviečianti kreipti, keisti mąstymą netradicinėmis formomis, tokiomis kaip neturinčiomis patirties formomis, arba anapusinėmis. Iš anapusinių formų yra pereinama prie šiąpusinių, taip pat atveriamas kelias šias formas suprasti. Tiek religija, tiek filosofija atsiranda metafizikoje kaip anapusinėje praktikoje ir logikoje. Šios praktikos sudaro bendrą egzistencijos klausimą, bet atsakymas yra neturintis patirties; yra svetimas kaip šiuo atvėju mano aprašytame "Planetų plano" energijoje, kuri neturima visą laiką, o tik realizuojasi momentiškai keičiant sąmoningumą. Tos tiesos patirtis tiek tikra, tiek apgaulinga, bet turima kaip faktas, tiesa ir aksioma filosofijoje. Taigi, nedvasingumui būdinga tema yra tai kas įmanoma, susiję su tiesa egzistencijos klausime. Tačiau noriu priminti, kad tai gali būti tikra arba apgaulinga tiesa. Tokios tiesos nėra būdų patikrinti; tai pavyzdys kaip atrodo įdėta ne jutimais patiriama patirtis, kuri pastebėta iš religijos ir filosofijos pusės; yra naudojama įvairiai, turi įvairovę ir prezentuoja daug patikslinančių priežastį dalykų, kurie turi tiesos užvadinimą savo veikale.

[cs]

Egzistavimas savęs

Pagal logikos dėsnius yra visata ir pirmas egzistavimo ryšys. Ir ką ta visata daugiau primena, filosofijoje ar religijoje? Šį klausimą, svarstymą atsakyti gali egzistavimas, kaip pirminė patirtis. Patirtis yra patiriama nepriklausomai nuo situacijos tiek filosofijoje, tiek religijoje, ten yra kas įveda į sąmoningumo būsenas,  naujų žinių praktikas. Jų sąmoningumo būsenos, turi rezultatinį santykį padarytą iš tiesos. Todėl tiesa net gali būti primityvus principo faktas sukurtas iš priežasties ar aplinkybės. Šioje temoje kalbama, kaip tiesos atskleidimas atrodo nedvasingumo mąstu, patirtimi.

Ir religija turi atskirą visatos variantą, tikėjimo suvokime ji pilna metafizinių ir neturimų patirtyje dėsnių. Pagal religiją yra planeta žemė, kurioje gyvybės egzistencijos vieta yra tik laikina. Pirma laikina egzistencija, pagal religiją yra svarbi, joje atsispindi nuodėmingas ir gerovės gyvenimas, kurį stebi dievai; ir tai vertina. Tai pagal religiją atgrįžta anapusiniame gyvenime, kurį dievai slepia ir neleidžia patirtimi patirti iš pradžių. Yra faktas, kad religinė sistema žengia kartu su žmonių tikėjimo edukacijos sąmoningumu, kur ten vieniems gerai sekasi atrasti tikėjimą, kitiems blogai. Čia visa aplinkybė tai pastangos, noras tikėjime atrasti tiesą, bet jos patirtis nėra parodoma toje gyvenimo pusėjė; net yra slepiama už gyvenimo pusės, kurioje sąmoningumas neturi ženklų ir negali nieko parodyti tikrovėje.

Tiesoje svarbi sąmoningumo būsena. Filosofija sąmoningumo būseną papildo iš esmės, pridedant daug logikos išimčių ir taisyklių. Tai tampa nauju tiesos modeliu, kuris yra su laiku papildomas naujomis logikos taisyklėmis, tame yra ontologija. Priešingai, religija bando edukuoti žmones, be tikrovės patirties užuomazgų detalių, kurios tikrovėje priskiriamos mistinėmis ir pseudologinėmis formomis. Nedvasingume tai yra atsivėrimas, kartu užsivėrimas savo egzistencijai, kuri nėra tuščios visatos variantas ir turi savo planą pilnumoje; taip pat tai turi daug variacijų nei pradinė egzistencija. Todėl betkuri sąmoningumo būsena yra svarbi tiesai atrasti, bet kartu užsivėrimas religijoje neduoda duotybių, tik metafizines užuomenas į mistiką. Rezultate, religija nepateikia jokios tiesos šioje realybėje.

Nedvasingume, nuo 2013 metų teko nagrinėti daug su filosofija/religija susijusių temų. Panašiai, kaip šioje temoje, yra klausiama kas yra filosofija ir religija visatos atžvilgiu, kaip tiesa. Vienoje temoje, prieš tai, buvo nagrinėjama: "Planetų planas", "Tikėjimo transformacijos", "Nesukurta visata". Visi šie mano pavyzdžiai, turi atvėjį: kaip visata egzistuoja, ar net yra momentiškai išmąstyta, aprašyta viena jų tiesos forma. Galiu pasilikti prie pirmos egzistencijos, bet yra žinoma, kad tai keisis daug kartų. Todėl, nedvasingumas dar tebėra pradininkų lygio kurta metodologija, ribota įvairovės siekiui, bet žinoma bent minimaliai fizinėmis ir bazinėmis formomis.

[cs]

Kiek civilizacijų įmanoma turėti vienoje žemėje?

Praėjusį kartą iškėliau klausimą: ar egzistavimas turi anapusybę ar neturi; atsakymas buvo, kad jei kas nors žinoma tai yra ilgai slepiama, kol nedaeinama (tokį atsakymą turi tiek filosofija, tiek religija). Taip pat kartu nedvasingume paantrinau tokią idėją, kad galima prie tokio atsakymo apsistoti, nes egzistavimas yra surinkta būsena iš patirties arba turi savo mažas patirtis atėjusias nuo istorinių civilizacijų, kurių išnykimas ir pabaiga buvo; o išnykimas iki ilgo laiko nedavė tiesos. Galima klausti, kodėl tiesos niekas nedavė jų "Aukso amžiaus" laike, kodėl civilizacija išnyko; bet atsakymą istorijoje nedavė, tik vėliau kas nors duoda; taip pat iki to nedaėjo istorinės civilizacijos, anksčiau nesužinojo.

Laikui bėgant nuo pirmųjų egzistavusių civilizacijų, dabartinis amžius yra pakankamai daug pasiektas materialiai ir dvasiškai. Kad ir betkoks, dabartinis momentas, jis yra toje realybėje, pirminiame egzistavime. Kalbėjau, kad yra daug gėrio, bet yra bėda, tiek filosofija, tiek religija apie ją kalba, kad žmogus yra priraišus prie savo negatyvo, nemato pozityvo. Kiekviena priraišumo pusė yra paantrinama, tada kodėl negalimas turėti pozityvas, jei jau taip toli nueita ir padaryta?

Civilizacijos idėja yra turima "Nedvasingume", bet neturiu vien negatyvių idėjų; tai pat tai nėra anti-religinis siekis, taip pat suprantu ribotas prasmes, kurias turėjo pirmosios civilizacijos. Tai yra ilgai ieškota tiesa, kuri susijungia į svarbų etapą, svarbų pareiškimą. Turėdamas žodį "Nedvasingumas", sieju tik artimu reikšmynu, kur vienu metu priartėjama prie temos apie žemę, galimus jos pasiekimus dabar ar vėliau. Kalba eina apie dvasingumą. Egzistavimo klausimas nedvasingume yra tokia patirtis, taip pat tokia bazinė išmintis, kuri neturima visu racionu, kai nežinoma tiesa; ir neateina tam laikas. Kai turima tiesa daugeliu aspektų yra ryšys; ir viena žemė turi perspektyvą, tolesnį kelią į egzistenciją; ir sąmonės būsena turi šią patirtį.

[cs]

Ego lobis

Vietoje, kurioje yra žemė, vyksta emocinė stagnacija, vyrauja negatyvus požiūris į emocinę įvairovę, tiek ir panašėjama į negatyvo propagavimą. Su mumis yra filosofija, religija, kurios vistik negydo, nepadeda jokiais bandymais ir eksperimentais. Todėl panašiai žemėje, tame atsirado nauja terpė, kur jos jokia informacija joje nebesuteikia pozityvių minčių; atsirado terpė, nebepažįstame savo pradžios, nutrūksta teisingi ir pozityvūs prisiminimai, einame prisirinkę negatyvių minčių be emocinės tvarkos, pusiausvyros emocinėje gelmėje.

Panašu, kad laikas negydo tokių žaizdų, gyvenimas vistiek vyksta, net po emocinės stagnacijos globa, kuri negydo žaizdų, tik vyrauja manymu, kad tai kaip "gera" globa. Ar galima pereiti prie tiesos visais varikliais, kuri laike toliau nuėjo, kai pradžioje ji nedavė tiesos, bet sugražinant tiesą, ne "gerą" globą?

Egzistavimas yra pradinė patirtis, kuri yra arti visais klausimais apie gerą, blogą emocinę sveikatą ir  pusiausvyrą. Mes to nesuprantame, nedaeiname iki to pasiekimo, įvertiname pozityvų prisiminimą, kaip blogą, negatyvų, piktą, negerą. Taip laike paantrinama problema, kurioje nevyksta puse gyvenimo. Galima klausti ar iš to vyksta, nors maža gera patirtis vidinėje emocinėje gelmėje? Nauja terpė ateina į emocines gelmes ir iš to pamokymas, mes ko nežinome yra realybė, pirminė egzistencija be emocinės tvarkos, harmonijos. Jos mąstymo variklis perspektyvoje atrodo apgaulingas geresniu, net iš to turima išorinė aplinkybė, supanašėjimas vieni kitais, viena banda.

Jeigu atsirado ši terpė, kuri vadinama "žeme" ant tokios vietos, kur vyksta emocinis išsibalansavimas, stagnacija, apatija, visa tai pataisoma nebėra, net linkint gero likimo arba gero gyvenimo iš išorinės pusės. Tos priemonės labai silpnos. Yra žinoma iš pirminės egzistencijos pusės, kad yra galimybė gyventi tiek utopijos tiek distopijos sąlygomis tokiomis priemonėmis ir kaina; bet kai ši terpė žemėje susikūrė kartelę pagal mažą psichologinį indelį ir daugelis iš to pradėjo tikėtis didelės naudos, ji ant žemės patiria stagnaciją, kuri apibrėžiama kaip eksperimentu su vidinėmis psichologinėmis būsenomis ir "gera" globa, apgaulinga. Įvairovė emocinėje sveikatoje, betkokioje supanašėjimo bandoje būtent yra tokia.

[cs]

Paskutines temas, egzistencijos klausimus galima rasti mano tinklaraštyje: www.nedvasingumas.lt
Ten galima rasti ką kūriu paskutiniu metu, apie tai yra nedvasingumas, jis neveda anti-religiniais ir anti-moraliniais siekiais. Visiem verta žinoti.

[cs]

Perfectionizmo rykštės religinėje amžinybėje

Lieka ko nežinojome, tai amžinybė. Kada amžinybėje yra daug detalių, kurias žinoti gali religija, visos detalės po perfectionizmo rykštėmis yra sukurtos, bet tai neturi adresato. Tokią žinutę turi pirminis egzistavimas ir pradinė patirtis, toliau yra ribotumas ir ribota įvairovė, kaip priemonė gyventi utopijoje ar distopijoje, tokia kaina yra įmanoma net dabar. Tačiau, tiems, kurie nori ieškoti daugiau ir patirti amžinybę, neužtenka tokios nuostatos, viskas lieka arba sužinoma, arba nesužinoma. Jau kalbėjau apie tiesą, kuri gali būti šiuo laiku nežinoma, o vėliau gyvenantys žmonės ir civilizacijos ją sužino. Todėl, kam ieškoti to, ko dabar yra neįmanoma žinoti, kaip kad filosofijoje buvo padaryta pradinė išvada iš sąmonės ir mąstymo (ir tada atsirado filosofija, kuri kuria atomazgą iš mąstymo, minčių).

Amžinybės biologijoje nėra. Amžinybė tik gali būti ilgalaikė visuma, paremta aukštesniu tikslu ir surinkta iš dalių, kurios yra aukštesnės nei vien biologija. Tą bandė atkartoti alchemikai, bet susidūrė su problema ir to nesukūrė. Todėl, nedvasingume (ir alchemijoje), religijoje yra bandoma galvoti panašiai, kas leidžia žinoti sukurtas gyvenimo linijas ir jos atitinka pradinį egzistavimą, kurį aprašė skirtingos kultūros ir civilizacijos savo pirmuose raštuose. Tame yra paminėtas amžinybės šaltinis, kuris sekant tiesas ir instrukcijas į tiesas, teisingai vyksta tobulėjimas; yra tų instrukcijų sekimo dermė ir kelio lydėjimas; ir rezultatas.

Betkoks amžinybės faktas, kaip ne vien žodis, reikštų visumos faktą. Tai nėra įmanoma artimoje aplinkoje, bet tai gali būti žinomas kitose rūšinėse įvairovėse, kurios yra aprašytos dvasiniame ir mistiniame veikale.

[cs]

Virš aukštų saulių

Amžinybė, tai ne visumos faktas ir ne rezultatas, kuris įmanomas biologinei rūšei. Pavyzdžiui, religijos arba filosofijos pasekėjas, jis gali būti tik neamžinu ir labai ribotu. Tam tikra egzistencija yra maža dalis, kas pirminiu egzistavimu atrodo yra. Todėl, nėra duota nei debesų nei saulės, viskas kas pagal filosofiją ir religiją yra, tai pirminio egzistavimo stagnacijos pavyzdžiai, atėję iš klaidų filosofijoje, po ribotomis patirtimis pasiliko čia.

Dvasiniame ir mistiniame veikale tai praktikuojama tiesa apie mąstymą ir tikėjimą. Tai turi labai mažą visumos faktą apie biologinę rūšį. Realybėje ir mintyse, tai kaip per maža tiesa su biologine rūšimi.

Tikėjimo modeliai, pirminėje egzistencijoje yra laikini, eksperimentiniai. Todėl, nemanoma, kad turi būti žodis, tada egzistencinėje logikoje atsirasti, kad jame yra anapusinė stipri patirtis, atitikimas. Tai dar turi kitą suvokimą, kaip žodžių praktikos atrodo. Siejimas ir dabartis daug atsilieka nuo to, kaip visumos faktas būna arti pirminio egzistavimo.

Didžioji pastaba yra apie filosofiją, nes prijungus, žodžių kombinacijas ar teoriją, neatsiranda nei nauja civilizacija, nei naujas žmogus. Tame yra padaryta didelė problema, nes tikėjimo modeliai išmainė dabartį, taip pat į tai nekreipė dėmesio ir apleido. Manyti galima, kad filosofija ėjo patogiu sau keliu, jis atjungė pirmines egzistencijas ir prijungė biologinei rūšei nenaudingas ir dirbtines. Sugrąžinti to neįmanoma ir grįžti prie paprastų dalykų neįmanoma.

[cs]

Trumpas laimėtojas

Ilgas laikas parodė, kad tiesos niekas neatnešė. Tiesa gali būti tik viena, visumos dėsnis, be klaidų. Todėl kiekvienas naujas ar klaidingas tiesos variantas nieko neduoda. Iš to galima būtų daryti išvadą, kad tiesa nėra klaida ar klaidingas procesas. Pavyzdžiui, filosofija vis vysto, kuria biologijai išorę, kuri kartais sutampa su vidumi. Nors, tikėtinas filosofijos tikslas nežinomas, dabar tai tik prilygsta bandymais ir eksperimentais pasiekiamą informaciją apie biologiją. Tai dar mažai susiję su tiesa. Todėl pilnai nėra pasitikėjimo tuom, kas dabar yra filosofijoje. Tik galima žinoti, kad tame biologijos išorės vaizde yra palikta neaiškios dalies, kalbančios platesne įvairove apie ateitį, ateities scenarijų, sieties tikslą.

Kai kalbėjau apie "Virš aukštos saulės" perspektyvą, turėjau mintyse, kaip galima egzistencinėje patirtyje pabandyti nematyti klaidų. Ir tas davė aiškų sąryšį, kad klaida yra padaryta. Tokiame pirminiame egzistavime yra tik informacijos kryptys, o jos pažįstamos labai mažai pradinei egzistencijai. Todėl, minimalus supažindinimas, didesnė teorinė analizė apie biologiją, kuri žingsniais įtraukia į bandymus ir eksperimentus. Tokie žingsniai netgi teorine puse būna klaidingi, nes tiesos variantas priklausomas nuo tokios pat biologijos, kaip dabartyje turima tiesa ir biologija.

Kaip tiesos modelis atrodo, mano variante, neparodau, nekuriu tokio. Pradinėje egzistencijoje yra įvairių krypčių, kaip tai keistųsi, kaip tai dėliotųsi pagal bandymą žvelgti per platesnes galimybes. Tiesos modelis, kaip atkreipta yra naujas, tiek pat nedvasingumo kryptimi. Tam vien atvaizdo sukurti nepakanka, nes biologija yra tik biologija, ne įsitraukimas į bandymus ir eksperimentus. Filosofijos pusė, paremia tokią egzistencijos eigą, kuri sudarytą iš bandymų ir eksperimentų, kurie vėliau nusistovės ateityje kaip informacija, teorija arba aksioma. Be to atkreipiamas dėmesys, kad tai ne tiesa, o palikta klaida, kuri atskiruose interesuose yra suplanuota žingsnių seka, kaip bandymas ir eksperimentas - tik trumpai naudingas biologijai.

[cs]

Konstruktyvią ateitį nedvasingume turiu kaip versiją. Ją seniau paminėjau šioje temoje. Šioje temoje tai yra nurodyta, kad dirbtinumo pradžiamokslis yra tolimas ateityje vaizdas, kaip raidoje esantis nedvasingumo suvokimas, kuris neturi išorinių praktikų.

Būtent kodėl nesirinkau išorinių praktikų priežastis yra tai, kad jos gali būti vėliau nebereikalingos. Todėl suaktualinti praktiką yra sunku, o tai atlikti išorėmis yra neįmanoma, bent nedvasingume. Dirbtinumo pradžiamokslyje minėjau, kad tai turi būti atitinkama tvarka, sąlygos, laikas. O tai surasti per uždavinį yra nelengvas uždavinys.

Siūlau, bent šiuo metu, neužiimti nedvasingumo pozicijos, nes dirbtinumo tikslas yra sudėtinis ir tas reikalauja specialių sąlygų, kaip minimume. Taip pat savo fantazijos minimume reikėtų atsisakyti, nes tai nėra laisvas ir spontaniškas nedvasingumas. Tame yra įtrauktos ne vien dirbtinumo žinios, bet kartu procesas apie dvasingumą, kuris yra tik aiškinamas nepaneigimo forma ir nėra pažeidžiamas. Tai liečia tas dvasingumo temas ir informaciją, kurias žvelgiu ne iš vien dirbtinumo požiūrio, bet iš istorinių faktų ir racionalumo faktų.

Taigi, ši tema, yra progresuojanti, kaip versija, sususijusi su dirbtinumu, dvasingumu. Tame turėtų būti aišku, kas yra dirbtinumo, dvasingumo instrukcijos, versija ir sąlygos. Taip pat neužsiimu kopijavimu, nedvasingumas yra autentiška versija iš to ką rašiau ilgą laiką šiame forume, savo tinklaraščiuose. Tai susidėlioja į svarbius dalykus, kuriuose konkrečiai kalbama apie faktinį suvokimą, informaciją.

[cs]

Akcentuoju, kad detalės teorija yra atnaujinta, dar 2025 metų spalį. Ji naujame plane turi galimybių kūryboje perkeltų į 2.5 dimensiją. Su šiomis galimybėmis teks ir vėliau ateityje susidurti. Kartu su šiuo įdirbiu aš ketinu apsistoti ties šia 2.5 dimensija, nes ji yra tinkamas atspindys, dideliame atvaizde surasti detales, kurios dera, yra ikomponuotos tikslingai grafinėje erdvėje. Todėl, atitinkamai, turiu sukūręs kūrybinį atvaizdą-planą, kuris yra grafinis; ir dar tikslingiau vadinasi: kaip miniatiūra-planas. Pagrindinės to reikšmės yra žinomos, ozem-zem-nab. Ši grafinių elementų seka rodo, kad galima iš to kurti, bet taisyklingai ir pagal taisykles. Yra taisyklės, kurias galima rasti reikšmėse, kurios seniau buvo pristatytos. Su tuom galima susipažinti, arba jos jau žinomos ir paprastai taip. Taip pat toji demonstracija yra grafinis atvaizdas, kuris demonstruojamas 2.5d santykiais ir būdu. Ką ši demonstracija reiškia? Ji yra pasakojama pogrindžio kalba, ten reikia ieškoti apibūdinimo.

https://dl.dropboxusercontent.com/s/e4xdnsuokqn6red9embbn/45.png?rlkey=pdtpgpw2q75ywftr6r6epeldm&st=kuw9rhgm

[cs]

Detalės teorija taip pat yra žymima. Žymėjimas, šių metų gruodį pristatomas, kaip nauja detalės teorijos atvaizdavimo, demonstravimo komponento funkcija. Tai yra loginis, teorinis, lokacinis komponentas, žymintis: esmines, vidines, mažas vietas, kuriose yra mažai matomas ar paslėptas detalės teorijos elementas. Manau, to tokių priemonių, aiškinimo užtenka kaip minimaliai. Tą funkciją, įgalinti, galima, kaip pavyzdžiui per pogrindžio kalbą. Tai yra pilnai matoma naujame atvaizde su žymėjimais ir 2.5 dimensija.

Atvaizde yra gav vietovaizdis, kuriame yra paslėptas erdvinis vaizdas turintis vidinę terpę. Ten pagrindiniai sietyje nariai yra tai zem, nab. Jie tai tamsos stebėtojas, stebėtojas, kartu jie žymimi vietovaizdyje. Žymėjimas yra apie vietinį mąstelį, todėl, kur žymima ten yra vieta, kur visa tai patalpinta, nors nėra matoma išoriškai ar didesniu mąsteliu.

[cs]

Šiuo metu žymėjimas detalės teorijoje yra tik vietovaizdžiuose. Tai yra nauja demonstravimo komponento funkcija, kuri turi sąryšį su pogrindžio kalba. Ties ta funkcija kūriami atvaizdai yra kalbiniai, kurie turi mąstelius ir kalbos sąsajas, o sąlygos atitinka vienam atvaizdui kurti per šias pilnas sąlygas. Todėl toliau pristatysiu dar vieną detalės teorijos planą su šia funkcija, kurioje galima kurti:

1. Miestus.
2. Visatą.
3. Planetas.
4. Žemynus.
5. Vandenynus.
6. Interierus, eksterierus.
7. Vietovaizdžius.

Vienas iš detalės teorijos pavyzdžių su vietovaizdžiu yra toks:

https://dl.dropboxusercontent.com/scl/fi/asnx9px7qi33ki4872bfn/atnaujinta2.png?rlkey=y66hbplgxgm6kepcr830usuip&st=1xvkeldy&dl=0