Ne dvasingumo autorius

[cs]

Pirma dvasios pusė - tikrovinis pažinimas;
Antra dvasios pusė - nedvasingumas;

Man pavyko į dvasingumą įvesti dvasios papildytą prasmę, tai "nedvasią", kuri ne apie "dvasią". Nedvasia yra tikrovės centre atsiradęs momentinis esinys, kuris turi savo logiką ir struktūrą, kurią dvasingumo projekcijose galima ieškoti nuo antikos laikų. Todėl tai turime ir žinome, ne kaip vienintelį dvasios įsivaizdavimą, bet turime atskaitos tašką nedvasingume. Todėl nedvasingumo atskaitos taško gelmė yra; ir gali būti sukurta dirbtinėmis priemonėmis, kur ji kaip dvasia nėra natūraliai atsiradusi. Visos dvasios struktūros ir trajektorijos, kurios atrodo kaip dvasia, tokių nėra nedvasingume; net priešingai - dvasingumas naudoja kitą praktiką iš religijos ir tai yra tiesioginė religinė praktika, kuri skirta tikrovės darbiniam tikėjimui. Tikėjimo ribose yra įvardyta kad apie dvasią religijoje reikia žinoti daug; ir daugiau nei antikos laikais. Tikėjimas priverčia domėtis dvasingumu, kuris yra pasiekęs daugiau nei antikoje. Tai pagal tikėjimo pusę kalbama apie dvasią, kuri sukūrė iš savęs ir įrašė kas svarbu religiniuose raštuose. Dabar galima sakyti dvasia yra pasiekusi daug tikėjime ir dvasingume. Nors nedvasios aprašymo nėra išsamaus, nedvasingumas yra arti minties ribos ir taško, kur nauja perspektyva, o aiškina per alternatyvą, kuri leidžia naujai atrasti nedvasią iš atskaitos taško gelmės, kaip parodyta antikos kartoje ir naujoje kartoje. Apibrėžiant antiką yra būtina suprasti, modelį, kurį pavaizdavau schemoje žemiau. Antika kaip pati išsiskiria kaip amžius, turintis daug papildymų įvairiose srityse, filosofijoje, religijoje, istorijoje. Šia tema kalbėjau ir seniau, apibrėžiant ką paliko antika dabartiniais laikais. Dabartyje tai kas žinoma dvasios praktikos yra pradžia, kuri atėjo iki dabar ir yra finalinė. Taigi, papildytą atvaizdą apie antikos tikėjimą, galima rasti žemiau, jis apie nedvasios esinį, kuris yra minimalus, o to šaka svarbiame procese su tikėjimu.

[cs]

Mano eksperimentiniame teologiniame modelyje yra analizuojami trys teologijos krypties centrai, kurių yra tokios galimybės, kurios neįvardyjamos vienu bendru pavadinimu, bet turi išskirtines kryptis vedančias link tikslo. Viena iš krypčių yra atrasta mano įdirbiu - tai nedvasingumas. Mano eksperimentinė teologija, nedvasingumo principu, yra irgi kryptis, kuri tai apie biologiją ir nedvasią, jų elementų balansą. Biologija ir nedvasia kartu nėra nei teologinės sistemos teizmas, nei ateizmas tai bendu balansu yra nedvasingumas. Kadangi tai prieina prie tiesos, kuri tiesioginė modelio kryptis, ji todėl papildo teologijos modelį nedvasios idėja, kuris žinomas iki dabar nebuvo. Tai atvaizdavau žemiau schemoje, kurioje yra sudėta artimiausias atvaizdas, atitinkantis, apie ką kalbu teologijos kontekste, tai yra kaip atsiranda struktūra, panaši į mano papildytą teologinį modelį ir kurioje vietoje yra eksperimentas arba atradinėjimas "nedvasingumo". Dabar ši teologinė analizė nesukelia žinojimo ir artimos tiesos pagrindo, bet ateizmas ir teizmas yra mano manymu pagrindinės (tikėjimo, netikėjimo) dalys, kaip atsirastų nedvasingumas, kuris būtų to balansas, o dar toliau ir loginis to įvadas į tam tikras minimalias filosofines ir logines žinias.  Dar neketinu atskleisti, kas yra nedvasingumas labai išsamiai, nes neturiu daug ir atitinkančios informacijos apie tai. Aišku toje vietoje tik galiu pasidalyti istorinėmis ir teologinėmis įžvalgomis, kurios analizuoja ir turi žinomas detales, kurios įsisieja į progreso su paieška rezultatu. Kodėl būtent pasirinkau teizmą ir ateizmą, jų balansą? Nes nedvasingumas nėra apie dvasingumo paneigimą, tai tolesnė raida ir progresas, kuris toliau vyksta su jau žinomomis detalėmis iš pradžios dvasingumo turimų duomenų. Mums dvasingumas yra pirminė sisteminė sandara, kuri daugiau turi ir daugiau parodo, kur svarbi yra dvasia, mano manymu tai atmesti nebūtų neįmanoma. Taip pat, kartu manau, kad (nedvasingumas) balansas gali sukurti aiškią logiką ir gali vėliau  tapti suprantamas kaip fenomenas, kaip logikos pirmapradiškumas ir originalus atsiradimas turintis daug principų ir išskirtinumų. Tai sudėjau į schemą.

[cs]

Nedvasia yra apibrėžiama kaip biologijos klasifikacijos išimtis, racionalumo išimtis. Tokia išimtis yra kilusi iš biologinio intergravimosi proceso, arba nenumatyto proceso racionalume pagal išdalintus istorinius biologijos duomenis. Tada biologijos faktai ir duomenys yra tam tikros padarytos racionalumo išvados, kurios teisingos arba neteisingos nedvasingumo atžvilgiu apie nedvasios paskirtį tame. Atsižvelgus kas yra nedvasia (mano manyme), ji dabartinėje biologijoje nėra sutinkama, nes visas bandymas artėti link nedvasingumo yra artėjimas prie kitos sąvokos, tai apie dvasią, kuri toliau kreipia į: sąmonės ir gyvybės terminus. Kol nedvasingumas neįprasmintas jokiais biologiniais terminais tai yra iki galo neįmanomas fenomenas ir nieko nesiejantis su žinomais fenomenais. Būtent kas turima biologijos klasifikacijoje yra ir racionalumo išvados, kurios terminai yra naudojami ne paprarastais tikslais, bet norint integruoti ar plėsti turimus duomenis. Todėl, biologija artėja link sudėtingesnio klasifikacijos etapo, tokio kuriame bus atrasta didesnių ir sudėtingesnių struktūrų ir jos nebus iki galo pažįstamos vien racionalumu. Mano tokia dabartinė įžvalga apie biologiją, ji kaip pasaulio kilmės aiškinimo bazė, bet tame nėra galutinai viskas dar atrasta, biologija turi klasifikacijos išimčių, kurios kalbant apie "nedvasingumą" yra realios. Grįžtant prie nedvasios nėra daug sąvokų, kurios tai apibūdina, todėl tai tampa: nei teisingas, nei neteisingas suvokimo terminas praktikos procese. Apie ką nedvasia (terminas) bando pasakyti, gali būti: arba labai platu arba labai mažai. Linkstu link paskutinių nedvasios įžvalgų, kurias panaudojau anksčiau, jos yra sietis, bet ne galutinis teisingas atsakymas. Ties ta paieška biologijoje neturiu šiuo momentu klausimo į atsakymą. Remiuosi dviejų pusių arba dualumo perspektyva, kaip pradžios nedvasios sietimi ir natūraliu-dirbtiniu šaltiniu.

Paralelės tokios:
1) Apdorota.
2) Pirmapradė.

Mano kryžminė antologijoje yra:
1) Etapas - pirmapradis.
2) Etapas - apdorotas.
3) Etapas - pirmapradis.
4) Etapas - apdorotas.

Mano nedvasingumo logikos apibendrintas darbas ir paaiškinimas toks:
1) Pirma dvasios pusė - tikrovinis pažinimas.
2) Antra dvasios pusė - nedvasingumas.
1) Nedvasinė pusė - natūralumas.
2) Nedvasinė pusė - dirbtinumas.
1) Dvasia - 2) nežinomybė.

[cs]

Apversto 11 disciplina (nauja ir viena žymesnių nedvasingumo disciplinų ir plėtinių), ji sudėtyje yra dirbtinumo pusės logika (dalinai, o kitur ir pilnai prilyginta su objektyvumu) ir svarbia logine išimtimi, kurioje atsiduria 11 dalių brandus reikšmynas, papildytas oficialiomis ir neoficialiomis struktūromis, jos (formato) visos oficialios. Formatas panašus į nuomonės poziciją, kuri (buvo pradinis nedvasingumo fragmentų raiškoje objektas), kuris vėliau pasirodys apverstame 11, taip pat daugiau yra priskirtas (nedvasios) pusei, kuri grindžia: nedvasingumo vienos pusės prieigą dvasingume ir nedvasiningume. Dar apverstas 11 nėra oficialus nedvasingume, bet tolesnis procesas yra ruošiamas objektyvesniame formate, kokį daugelis atras pažįstamą. Primenu, kad tai apie nedvasios aiškinimą ir nuomonės būdą, kuris objektyvume taip pat (kur nors kitoje vietoje ir laike) dėliotas dirbtinai, bet šis dėliojimas nebuvo analogiškas, kol neatėjo iki mano varianto su šia disciplina ir su šia informacija, kurią akcentavau. Šio rudens pradžioje ir viduryje bus pristatyta pirmoji informacija apie "apverstajį 11". Kas tai? Apie tai ruošiamasi pristatyti kituose įrašuose.

[cs]

Skaitmenys kaip logikos subjektas ir pagrindas jau yra pilnai adaptuotas matematikoje ir moksle. Tai momentas su skaičiais, kuris nebuvo išdalytas ir pakeistas kitaip ilgą laiką. Skaičius buvo matematinis ir mokslo pamatas: ar tai išliko pamatu? Kas būtent yra skaičius - jis atsakymas į daug atvėjų, taip pat jis keitėsi mano atvėjyje, kurį įvardyjau: apverstaisiais skaičiais. Pirmą ką siekiu panagrinėti yra skaičius 11, nes jis arti logikos subjekto, kaip numerologijoje, sąmokslo teorijose - tai reiškinių fizikoje irgi turi atrakcijos reikšmę ir ne vieną. Ar gali skaičiai kažkur sukurti laike progresą; ir ar gali apversti skaičiai jau yra žinoma, tokia informacija yra. Skaičiai ir informacija yra svarbūs veiksniai tarp kurių atsiduria mano nuomonė apie apverstuosius skaičius ir apverstajį 11. Iš to nesiekiu padaryti teorijos, nebent tik plėtinį, kuris būtų integracinis į kitą skaitmens proceso atvėjį, neturiu mintyje naudojamo plačiai moksle atvėjo ir neketinu užteršti jau plačiai žinomą skaičiavimą, mokslo skaičiavimą. Apversto skaitmens atvėjo yra kitokia struktūra, kuri irgi turi bent vieną principą, kurio nėra kitame skaitmens logikos subjekte. Tokį pastebėjimą senai aprašė numerologija dar antikoje, kuri pastebėjo kad skaičiai kažkur veda arba keičia procesą iš žinomų detalių, detalių sudėliojimo į vieną eigą. Mano apverstų skaičių logika yra tokia: jie nėra apie būtent apie ezoteriką, pseudomokslą, bet apie kitą pusę, kurią turi ne skaičius, bet skaičių analogas. Apverstieji skaičiai, kaip ir 11, jie turi informacines prasmes ir veiksmą procese, bet manyti kad tai galutinis atvėjis neskubama. Norint suprasti pirmiau skaičius, nebūtina juos lyginti su kitais, kokie tiesiogiai yra matematikoje ir kaip jie išreiškiami matematikoje ir kitur moksle. Todėl, mano siekis keičia ne skaičius, bet pradeda kitą susidomėjimo atvėjį, kurio nėra prie skaičių.

Atvirkštieji skaitmenys rodo ne skaičiaus esmę, jie toli nuo skaičiaus rodomo subjekto, jie apie fiziškumą, kurioje yra įdėta kas sukurta ir kas yra įdėta tas įdėta informaciškai arti esmės. Tai kas nežinoma, negali būti esmėje, todėl viskas kuriasi aplink žinomybę ir sukuria nekintamybę ir kintamybę kaip užslėptas duotybes ir funkcijas. Jų faktas yra tiek žinomas ir informaciškai, net tai artima numerologijai, nors ir tai ne numerologija. Tokia apverstųjų skaičių demonstracija yra ne paskutinė, nes dar bus toliau daugiau informacijos apie tai. Pavyzdžiui esmę jau pavyko aptikti ir rasti gan senai, tik dar trūksta teisingo apverstųjų skaičių atvėjų, kurie veiktų ir nesidubliuotų su turimais prasmę skaitmenimis. Atvėju, kaip galima suprasti įvardyjau apverstuoju 11. Taip pat tokį atvėjį padaryti atradimu nėra būtina, nes tai yra pastebėjimo išvada, kuri išplėsta plėtiniu rodo ką apverstasis 11 turi tiesiogiai, be bandymo lygintis su kitokiomis skaitmenų pusėmis ir fiziškumu ir formomis. Apverstieji skaičiai todėl nėra fiziški, jie yra kitame logikos subjekte, jie kitokios dėsnių sąvybės ir reikšmės pagal atvėjus ir funkcijas. Taigi, apverstasis 11 sutinkamas plėtinyje ir teorija nėra kilusi iš vienos atkarpos su skaitmenimis, jis - apverstas skaičius kitoks, aprašytas kita informacija, kita funkcija ir algoritmu. Toks dėsnis primena, ką bandžiau įprasminti nedvasingume, nedvasioje.

[cs]

Biologijos užduotyje (Nedvasingume) nesenai padaryta atradimų, jie atsiranda kaip nauji nedvasingumo srities aiškinimai apie:
A. Nedvasią (Teologiją, Biologiją).
B. Apverstuosius skaičius (Numerologiją).
C. Detalės teoriją (Grafiką, Kalbą).

A. - Teologijos išimtis, arba ta kuri daugiau biologinė ir ne apie dvasios būtį ir ne apie egzistenciją.
B. - Pirmas nedvasingumo dėmenų, ne skaičių plėtinys, pažymintis kitokią dėmenų eigą, nepripildytą skaičiais.
C. - Detalės teorija apjungia grafiką ir kalbą, logikos pusėje išgaunama svarbi loginė išvada.

[cs]

Kiti žino apie nedvasingumą, bet tai neprimena teisingo nedvasingumo varianto. Variantų yra visokių. Tačiau, teisingame variante yra tik vienas teisingas žinojimas apie nedvasią; ir nedvasios linkmė nėra civilizacijos raida, civilizacijos sistemingumas, kuris yra dabartyje propaguojamas vien subjektyviu pagrindu dvasingume, dvasingumo variante.

Pirma, civilizacijos raida neatitinka nedvasingumo raidos propagacijoje. Pagal vietines ir artimas dvasines žinias ir palyginus rezultatą iš nedvasingumo tada turime distopinį civilizacijos variantą visame nedvasios žinojime. Iš vienos pusės civilizacijos žinios yra žinojimo tikslas (net ir dvasingume), tačiau jis neturi būti sugadinamas netobulomis priemonėmis, aukštinančiomis netobulus sąmonės nuomonės principus ir perspektyvas. Todėl, nedvasia turi savo procesu susidėlioti į linkmes, kurios yra pradžiai kaip logikos-minties forma vedanti į nedvasingumą; o toliau nedvasingumas į atitinkamą paskirstymą tikslingomis informacijomis apie nedvasią. Kaip žinios apie nedvasią, jos apie tai kas yra nedvasia savo pirmoje temoje iš šaltinio, ji buvo kitokio šaltinio nei buvo dvasingume. Iš to žinoma, kad nedvasia nėra dėliojama iš subjektyvių nieko neduodančių dėmenų kaip: projekcijų, duomenų apie dvasingumą, technikų, trečiųjų teorijų. Taip pat, ieškoti apie nedvasią niekada nėra siekiama iš artimų dvasios principų, nes rezultatas yra svarbus savo reikšme vėliau; ir ten vėliau nėra reikiamų atsakymų, kurių reikia tiesos atvėju. Todėl nedvasingumas, jis nėra žmogaus logikos ir nuomonės pagrindas, jis daugiau kita logika ir atvėjis, būdingas ne žmogui, ne sąmonei ir ne nuomonei. Apie tai nedvasingumo pradžioje kalbėjau 2025 metais. Nedvasingumas yra kryptis į visumą savo teisingu būdu, teisinga informacija, šaltiniu, autoriais, reikmenimis; atkreipiantis žmogų.

Antra, nedvasia yra link tęstinumo, bet atitinkamomis ir saugiomis priemonėmis, kurios saugios informacijoje, logikoje, visumoje kas įeina į nedvasingumą pagal padarytas išvadas. Dabar šiame raidos etape, kuris yra nedvasingumo procesas tai ypatingai lemtingas žinojimas. Taip pat civilizacijos raida nedvasios tęstinume gali parodyti kas yra: neteisinga, nenaudinga nedvasingumui. Visumoje tai nieko bendro su žmogumi neturi, kartu neturi sistemingumo civilizacijos raidoje, bet turi sisteminį ryšį, kuris nedvasios puse tiesiogiai parodo ženklus (iš ir į) dvasios praktikas; ir tai ką dvasios praktikos identifikuoja yra tam neigiama pusė. Todėl verta žinoti, kad tai nedvasingumo tęstinumas, kuris yra laikinas žmogui ir klaidingas savo pažanga dvasingumui. Tokia linkmė, nėra vien žmogaus subjektyvus noras, tai kita logikos forma, kurioje atsirado nedvasingumas ir nedvasingumo informacija lemtinga žinojimui nuo tos ribos kai nedvasia atsirado informaciškai. Toks loginės informacijos srautas, nedvasios ribos tęstinumas būtinas suprasti nedvasingumą, koks yra etape prie civilizacijos raidos, kartu žinoti nedvasios saugą, saugią šaltinio informaciją. Taigi, civilizacija turėjo per nustatytą laiką parodyti galutinę reikšmę arba aukštumas, kurios atėjo iš dvasingumo pusės; taip pat, su dabarties laiku  dvasia ir nedvasia padarė savo išvadas, prie kurių civilizacija yra bandanti prieiti tiesos atvėju: išsprendžiant kas reiškia daugiau (dvasia ar nedvasia) su siekiu propaguoti.

[cs]

https://dl.dropboxusercontent.com/scl/fi/7txzzf4c1yvrudb2o4gq8/tiesos-medis.jpg?rlkey=ck1a6r7socruu6qsrvh993aqo&st=z0lcz3sg&dl=0

Apžvelgsiu "Tiesos medį", kadangi tiesa yra; arba jos tokios nėra: tiek dvasingumo, tiek nedvasingumo atvėjyje. Mano tiesos medžio modelyje žemiau yra dvasios ir aukščiau nedvasios pusės, kuri viena pasižymi daugiau iš vienos, kita daugiau iš kitos pusės. Nedvasios pusėje matyti, kad tiesa nedvasiai yra objektas, kur matoma: fiziškumas, faktai, konkretumas, detalumas. Dvasios pusėje matyti, kad tiesa yra subjektas, kur matoma: nefiziškumas, spontaniškumas, nekonkretumas, atsitiktinumas. Iš to kilo idėja, kurią ir įvardyjau "Tiesos medžiu", ji gali būti, nedvasingumo požiūrio tolimensis procesas ir propagavimas tiesos požiūrio, skirto apžvelgti dvasingumo konktekstą ir nedvasingumo kontekstą. Tai bus tolimas manoo praktikos modelis, galimas kaip biologijos pusės, būtent iš nedvasios pusės. O priešingai iš religijos galima iš dvasios pusės. Tada šiame modelyje nėra priešinama nei dvasia nei nedvasia, tokia linkmė yra eksperimentinė, tai reiškia, kad tai eksperimentas, taip pat kartu modelis, kuris požiūris ir nuomonė, nėra oficialūs. Iš šio konkeksto tik siekiu artimiau suprasti ryšio, kurio nėra tarp dvasios ir nedvasios, dvasingumo požiūryje. Tokį požiūrį jau senai atskleidžiau, dar 2025 metais, taip pat dar pilnai nepropagavau. Toks modelis yra pirmas modelis, jis primena simetriškus ryšius.

[cs]

Nedvasingumo tiesos medyje tiesa yra: objektas arba subjektas. Biologijoje tai yra analogiška, taip pat ir sudarius apžvalgą paremtą modeliu iš mano meta informacijos apie nedvasią. Tokia tiesos forma, yra aukštesnės informacijos išvada ir etapas, kurio pozicija prilygsta aksiomai ir aksiomų raciono  logikai. Nėra vienos pusės, ši tiesa yra modelyje ir medyje, kurį demonstravau prieš tai. Dabar, sukūriau kitą situaciją, kurios atvėjis yra padaryti aprašymą apie "Nedvasios erdvės" tiesos formą, kurioje dar aptartina tema yra apie stebėtojų puses - tai ką galima stebėti yra sudaryta iš dviejų stebėtojų, jie tai: tamsos stebėtojo ir stebėtojo. Stebėjimas dviejų stebėtojų atitinka ir senesnes žinias nedvasingume; ir apie tamsos tankmyno modelio pradžią, kuriame atsiskleidė tamsos stebėtojas. Toks stebėtojų būtinas atvėjis neprasideda vien stebėtoju, tam reikalingas tamsos stebėtojas, o tai yra efektyvumu išsidėstyta pagal polius. Viso detalumo funkcija yra tiesos medžio linija, kuriame yra "Nedvasios erdvė", galima logikų centrų sąlyga nedvasingume. Pirmasis polius sudaro tamsos-stebėtojo generaciją, antrasis polius nedvasios-stebėtojo generaciją. Poliai pažymi, kad yra detalumas ir įvairovė, kurią turi ne logika, bet nedvasios kilmė (kuri tai atneša iš istorijos), taip pat ji su laiku atsiskleidžia viena tiesos forma: objektu arba subjektu, bet daugiausiai objektu, kuris reiškia nedvasios pagrindinę formą. Taigi, visa tai matyti schemoje kurią sukūriau įkeltą žemiau įraše. Tiesa šiuo atvėju ir schemoje yra objektas.


https://dl.dropboxusercontent.com/scl/fi/f31zas67lgmkjilws0u06/nedvasios-erdve.jpg?rlkey=h3v6v76f7dz3ptgfp2rc3hp2w&st=h61r1m8x&dl=0

[cs]

Mano metodas, tai ne suvienytos sritys, pati metodo logika yra kategorizuota, tai reiškia kad nedvasingumas ieško patirties iš kitų sričių, bet jų nesuvienyja ir neieško suvienyjimo panašumų; taip pat paneigia suvienyjimo galimybės faktą kaip teisingą. Primenu, kad mano tinklaraštis yra (www.nedvasingumas.lt); ir jame sukūriau mini biblioteką iš šių metų įrašų, pagal: savo ir kitų sričių kategorijas. Šiuo metu turiu 8 surinktas kategorijas ir jose turiu minimaliai po kelias temas. Mini bibliotekos įrašai yra paiimti iš šių metų ir praėjusių metų pabaigos. Taip pat, statistiškai daugiausia dėmesio nuo sausio mėnesio skyriau detalės teorijai, mažiausiai kosmologijai. Pagal vienų metų intervalą, daugiausiai kūriau savo krypties kategorijas, kurios tai: nedvasingumas, nedvasia, pogrindis, pogrindžio kalba ir detalės teorija. Toks intervalas ir tokia statistika yra šių metų nedvasingumo pirmasis etapas.

[cs]

Dabar prasideda kitas šių metų etapas. Savo nedvasingumo interpretacijoje siekiu parodyti, ne konfliktą tarp dvasios ir nedvasios, bet atskirą praktiką susijusią su tolesnėmis nedvasios paieškomis. Atliktos paieškos tik dabar leidžia suprasti daug dalykų, kurie yra slapti ir tolimi nuo kiekvieno; ir tai anksčiau nepasiekė kiekvieno esamu laiku, nes to ilgai nebuvo surasta, nedvasia nebuvo žinoma kaip praktinė detalė ilgą laiką, tarp to taip pat dvasingumo opozicinėje reikšmėje ji nebuvo įtraukta. Iš to ką aš radau dabar ir per ilgus metus nedvasingume, praktinės detalės tame yra labai slaptos, ir greičiausiai tolimos savo tapatumu nuo žmogiško artimo  suvokimo: tiek erdvėje, tiek laike, tiek greityje; nes nedvasia mano terminologiniame pasiūlyme atsirado kaip nauja loginė prasmė ir terminas, jis vėliau atsirado platesniame aiškinime per daugiau surastų detalių apie tai; taip pat, nedvasingumas ir nedvasios atradimas lieka slapti ir tolimi žmonėms suvokimai. Tuom siekiu pasakyti, kad visi konfliktuojantys procesai atsiradę dvasios praktikose nėra teisinga nuoroda kas yra nedvasia. Aš jau kalbėjau ir aiškinau, kad nedvasia nėra opozicijos su dvasia, nes abu jie neskirtingi fizinėmis tiesomis; ir turi šiek tiek bendrų įtakų ir reikšmingų signalų, kuriuos priima kiekvienas žmogus. Apribotas mąstymas tai įtakoja būti opozicijomis, o toks mąstymo būdas trugdo įvertinti nedvasingumo ir nedvasios teisingą situaciją, tiesos eigos atvėjį koks yra teisingas.

Verta žinoti, kas reiškia po nedvasingumo terminologiniu paaiškinimu, nes tai nėra paskutinis ir galutinis rezultatas - jis signalizuoja, kad yra plėtojama speciali praktika pasižymėjusi viena imtimi iš daug galimų kitų atvėjų, ir daug nežinomų atvėjų nėra išspręsti. Kartu nedvasingumas nėra paliktas mąstyme tik turėti opoziciją, taip pat tam ieškomas terminologinis sprendimas, kuris nebūtų apribotas vien būti paremtas opozicija; vengiama, kad visada kartotųsi konfliktas tarp dvasios ir nedvasios. Iš to galima suprasti, kad mano terminologinis pasiūlymas šiek tiek neįprastas, nes tiesa yra vienareikšmė ir įtakojama kitokių žinių ir informacijos paaiškinimų. Mano informacija primenu, kad reikšmę įgaus tik su laiku, dabar tai tolimos metodinės žinios, kurios procese yra išgrynintos detalės lygmenyje apie nedvasingumo ir nedvasios paaiškinimą.

[cs]

Tiesa pagal nedvasingumą, tai neįmanomos, įmanomos: nefiziškos, fiziškos erdvės, objektai, subjektai. Ką vadiname tiesą - galima suprasti įvairiai, bet tame nėra didelės įvairovės, tame yra tik informacija, kuri iškelia tam tikras tiesos modelio struktūras padarydamos įmanomą ir nesuklaidintą sensorinį vertinimą pas žmogų. Nedvasingumas yra kaip tik ta sritis, kuri apibrėžia nežinomą lygtį, ir išsprendžia lygtį pridedant naujų tiesos dėmenų. Tai galėtų būti tiesos modeliu, kuris pagal atliekamą loginę  funkciją nėra sudarytas iš labai priešiškų struktūrų. Būtent, ką apibrėžime naudoju yra paiimta iš: naujosios tiesos modelio, kurį nagrinėjau pagal mažas detales ir ankstesnio konteksto. Žemiau yra naujosios tiesos modelio schema, kuri apie tai, ką kalbu, ji prideda dar daugiau informacijos, ji apie tai kas ir kaip atsiranda, kokie informaciniai židiniai, kokios išeinančios ar įeinančios struktūros į tiesą. Informacinius židinius suskirsčiau į tris nedvasingumo židinius, kurie tai: tamsos stebėtojas, stebėtojas, (dvasia, nedvasia). Juos sieja vienas dalykas, skaičiai ir apversti skaičiai, apie kuriuos nesenai užsiminiau ir planavau daugiau papasakoti, užvedant naują temą. Apverstų skaičių numerologija yra logikos esmė, kas sudaro naują tiesos logikos pagrindą, o apverstų skaičių logika yra analogiška kaip ir aritmetinių skaičių sutapimo loginė esmė racione, skalėje ir rezultate. Apversti skaičiai, yra teisingi ne nuo mažų pavyzdžių, bet nuo logikos tiesos pusės, kurią galima atrasti schemoje ir lygtyje tarp tamsos stebėtojo, stebėtojo. Todėl, apverstų skaičių negalima keisti, kaip ir aritmetinių, nes tiesa būtų iškreipta ir neteisinga. Esmė, kaip surasti tiesą slypi lygtyje ir modelyje, arba procese, kurį galima stebėti kaip  galutinį informacinį židinį. Pagal informacinį teisingumą, apversti skaičiai tai numerologija, kuri lygties formas tapatina su išsprendžiami lygties procesais, kurie yra ištyriami ir tampa logikoje žinomais, kaip tiesa. Tokia išsprendimo lygtis yra mano pavyzdyje, kuri schemoje, ji pagrįsta mažomis formomis, kurias gali turėti stebėtojas, tai nedvasingume vadinama pagrindinėmis to formomis (dvasia, nedvasia), jos yra pagrindinės apdapcinės, minimaliosios fiziškumo priemonės. Taigi, naujoje temoje ir anksčiau minėjau apie tamsos stebėtoją, nedvasią, apverstus skaičius, dabar jie yra lygties formos, kurios turi mažas taisykles, bet tai didelės galimybės, kurios apie nedvasingumo tiesą: įmanomą, neįmanomą žmogui surasti savarankiškai.


https://dl.dropboxusercontent.com/scl/fi/4pu4ks9qvjraz2xrshii5/naujosios-tiesos-modelis.jpg?rlkey=x1knep2r0asigm63icp4m9k1n&st=ih8eeglc&dl=0

[cs]

Mano interesas ir prioritetas, tai laiko kryptingumas ir istorinis atitikmuo, kurį jau žinome iš: kryptingumo ir dekryptingumo, taip pat paminėtą mano nedvasingumo metode. Dalį kryptingumo modelio pristačiau prieš dešimtmetį, o tai papildžiau 2018-2020 metais. Iš dalies ten nieko nėra ko keisti, nes tai yra pilnas modelis, kuris atitinka istorinį amžių atvaizdavimą, turint omenyje laiko artimuosius ir tolesnius dėmenis, kurie kryptingumo laike įgyja specialią prasmę. Žemiau pateikiau nedvasingume žinomą specialų modelį kuris skaidosi į du laiko prioritetus, kurie yra istoriniai-naujieji. Prieš tai, daug specialios informacijos tarp senųjų amžių ir naujųjų amžių, kartu jų modelių; kaip ir: kryptingumo, dekryptingumo atvėjų. Turimas atvėjis integravo visą laiko visumą, kuri sudaryta iš: Z - laikmės, T - daltmės, N - turo, M - antituro. Kada didesnis akcentavimas senųjų laikų, tai virsta atvėju, kuriame praeitis yra kodas į giliuosius sąmonės ir atminties procesus, taip pat jie sudaryti iš jungčių, kuriuose aukščiau yra "laikmės" loginis procesas, jis apie saugą ir saugomą fragmentą atmintyje. Taip pat, šis nedvasingumo loginis procesas tinka aprašyti "turu", taip apie tai ką laikas praeityje neturi dabar. Apie senuosius amžius galima apibendrinus pasakyti, kad tai yra laiko fizika, kuri dėliojama būtent vienu principu, kurį parodžiau žemiau schemoje. Tolesniame procese nuo senųjų amžių turime naujuosius amžius, kurie yra dabartiniai ir tolimesni laikai, jie mano modelyje yra pavaizduoti kitaip nei senieji laikai. Naujieji laikai turi persikeitusius dėmenis, kurie yra prijungti kaip daltmės, antituro, o tai ką turėjo senieji laikai prieš tai buvo laikmė ir turas. Šie visi dėmenys yra išsiskaidę, bet sudaro laiko visumą, kuri laike yra vienas sisteminis vienetas, jame yra tik vienas žinomas laiko variantas. Savo modelyje šias dvi kategorijas atskyriau, nes tai tyrinėjimas, kuris objektyvia visuma turi sutapimą, žinant dvi laiko atramas su dėmenimis ir jungtimis. Taigi, senieji amžiai tai (A-ZN-D), naujieji amžiai (A-TM-D). Kaip modelyje aiškinau, taip pat turiu pritaikymą atėjusį į nedvasingumą, kuri dešimtmečio eigoje įgavo objektyvią prasmę.

[cs]

Ateiga tai viena pirmųjų bachemijos dirbtinių technikų, kuri galima ir nedvasingumo atvėju aiškinant apie pradinę nedvasios genezę. Ką ateiga reiškia: ji tai pirminė struktūra, taip pat kuri gali būti sudėliota naudojantis kitais komponetais, kurie vedami šalia esančių formų ir derinių sukuria sutapimus tarp jungčių sistemingumo ir įrodymų. Bachemijoje šis parodomasis padavimas, tai neeilinė struktūra, ji gilina suvokimą tarp gilesnių atminties procesų ir atminties jungčių, jos padeda giliau įstebėti aplinkinį pasaulį ir dar daugiau. Nedvasioje ir pasaulyje, pagal mano schemą žemiau tai atstoja santykį tarp kismo ir kišmo, jie ateina iš gilesnių klodų: turo ir antituro, taip pat jie apibendrinta išraiška būna: (K) kartofonija arba (S) sentarakcija. Šiek tiek apie mano sąvokas, kurias naudoju, pačiau:

Sentrakcija yra grupinis modelis, kuris turi struktūrinį sąryšį su mažomis struktūromis, kaip: pešanas, sata, palenga, ateiga.
Kartofonija yra profiliai susiekiantys du segmentus.
Antituras yra ribinės atoveikos atvaizdas prie neigiamos aibės.
Turas yra ribinės atoveikos atvaizdas prie teigiamos aibės.
Kismas yra dinaminis reiškinys.
Kišmas yra statinis (stagnacijos) reiškinys.

Pagal mano metodologiją ir padarytą įžvalgą nedvasia yra artima suprasti tik metodo technikomis, nedvasingume tai dabar yra prieita, kad yra loginė gelmė, loginis centras, kuris šias išverčia savo kalba intelektiniui vartojimui, kaip ir daroma objektyvume, aukštesniame lygyje. Visas technikas ir ateigos schemą galima rasti nuorodoje žemiau:

https://drive.google.com/file/d/12YwDD_Q6RenAjAgQbp77-K0PJr6EJaX5/view?usp=sharing
https://dl.dropboxusercontent.com/scl/fi/e7bhpff0zuvaxlr52wyqg/ateiga.jpg?rlkey=bngul8qfvfcxh8t8o7e62hy9d&st=a7zaqw36&dl=0

[cs]

Jau keleta kartų minėjau apie detalės teoriją, tai, kad ji nebūtina nedvasingumui, neminėjau. Ką ketinau, atgaminti, tai yra tapati detalės teorija, skirtume, tarp trejų kodinių programų, kurios viešai buvo demonstruotos ir rodomos miniatiūromis, analizuojant miniatiūromis. Mintis tokia buvo, kuri gali praplėsti grafinių miniatiūrų spektrą, bet, ši mintis ir paieška nebėra mano nedvasios perspektyvos dalis. Tai yra tik mano grafinės pusės prezentacija, kuri galėtų turėti didelį atradimą grafikoje ir kalboje, bet tapati viešai demonstruota medžiaga, nėra gerai pritaikyta ir išgryninta, o tai turi apiimti gaug laiko ir daug darbo, kad būtų sudėliota detalės teorija nuo pradžios iki pabaigos. Todėl detalės teorijos nebeketinu plėtoti, taip tolimesniam laikui. Tai lieka uždaryta tema, ilgesniam terminui.

Kita, iš savo konteksto galiu pasakyti, kad ryškiausia perskyra tarp dvasios ir nedvasios yra mano metode, ką galima joje rasti yra apie dvasią ir nedvasią. Tai nėra trumpas ir stereotipinis mąstymo galas, bet bandymas geriau suprasti nedvasios galimą atvėjį, skiriant kas yra dvasia ir tai permąstant. Tokiai perspektyvai susikurti būtinos priemonės yra skirtingos, bet esmė yra mąstyme apie biologiją, kurios biologija yra pagrindas, kur toliau nebebūna tam skirto kelio suprasti apie dvasią. Todėl būtina suprasti mano priemones, kurios yra pateisinamos ir teisingos suprasti perskyrą tarp dvasios ir nedvasios, per nedvasingumą. Šiuo metu šios priemonės ateina iš didelio ryžto ir entuziazmo, kuris siekia didelius ir loginius pamąstymus, apie ryšius su dvasia ir biologija. Tai būtent turi poveikį, kuris nebūtinai turi būti matomas, jis turi būti žinomas. Biologija ne tolima realybė.