Kokiai religijai save priskirčiau?

Pradėjo paragraf 78, rugsėjo 21, 2011, 23:08:15

« ankstesnis - sekantis »

Aš esu:

Krikščionis
Judaistas
Musulmonas
Budistas
Pagonis
Ateistas
Agnostikas
Kita
Žemyn

Dark

Man artimiausia yra induizmo, budizmo, pagonybės tam tikri aspektai.Priešingai nei Vakarų religijos, Rytų religijos yra 50% religija ir 50% filosofija, jose nėra Dievo įasmeninimo, tarpininko tarp ternscendencinės būties ir žmogaus, pagonybė artima aspektu, kad jos klestėjimo laikais žmogaus pagrindas dar nebuvo paveikstas iliuzinio pagrindo-simbolių kultūros, žmogus savo pagrindu suvokė gamta, nes gamta yra tikrasis žmogaus pagrindas.

Mane krikštijo, tačiau aš nelaikau savęs krikščioniu, nes manau,kad tai yra žmogaus prievartavimas, jei žmogus nemoka šnekėti, nereiškai ,kad jis pritaria prisijungiąs prie vienos ar kitos religijos, norint kuo nors tikėti, visų pirma reikia suprasti, kas tai yra, o galimybės kai esi mažas padaras nelabai yra.

Čia tas pat,kas ką tik gimus vaikui priskirti jį ,pvz, vargšų luomui ir vien dėl to neleisti jam pasiekti tai, ką jis gali ir nori.

RoxiO

Citata iš: Dark  balandžio 23, 2012, 08:44:48
Man artimiausia yra induizmo, budizmo, pagonybės tam tikri aspektai.Priešingai nei Vakarų religijos, Rytų religijos yra 50% religija ir 50% filosofija, jose nėra Dievo įasmeninimo, tarpininko tarp ternscendencinės būties ir žmogaus, pagonybė artima aspektu, kad jos klestėjimo laikais žmogaus pagrindas dar nebuvo paveikstas iliuzinio pagrindo-simbolių kultūros, žmogus savo pagrindu suvokė gamta, nes gamta yra tikrasis žmogaus pagrindas.

Mane krikštijo, tačiau aš nelaikau savęs krikščioniu, nes manau,kad tai yra žmogaus prievartavimas, jei žmogus nemoka šnekėti, nereiškai ,kad jis pritaria prisijungiąs prie vienos ar kitos religijos, norint kuo nors tikėti, visų pirma reikia suprasti, kas tai yra, o galimybės kai esi mažas padaras nelabai yra.

Čia tas pat,kas ką tik gimus vaikui priskirti jį ,pvz, vargšų luomui ir vien dėl to neleisti jam pasiekti tai, ką jis gali ir nori.


Dark, pastebėjau, kad esate protingas ir išsilavinęs žmogus. Perskaičiau visus dabartinius jūsų post'us ir nepastebėjau nusišnekėjimo ar kvailo savo nuomonės kišimo. Manau turėtumėte parašyti prisistatymą šioje kategorijoje, manau daugeliui būtu įdomu daugiau apie jus sužinoti (na bent jau man įdomu). Tai tiek norėjau pasakyti jums, na o dabar - į temą.
-----------------------------------
Aš pats tikiu į kažkokią aukštesnę jėgą, tai nebūtinai turi būti mąstanti būtybė, tai gali būti tiesiog viską valdanti energija ar pan., bet tai į ką aš tikiu nėra nei viena iš aukščiau pateiktų variantų, tad aš būčiau linkęs rinktis ateizmą arba "kita".

Beelzebub

Citata iš: Dark  balandžio 23, 2012, 08:44:48
Mane krikštijo, tačiau aš nelaikau savęs krikščioniu, nes manau,kad tai yra žmogaus prievartavimas, jei žmogus nemoka šnekėti, nereiškai ,kad jis pritaria prisijungiąs prie vienos ar kitos religijos, norint kuo nors tikėti, visų pirma reikia suprasti, kas tai yra, o galimybės kai esi mažas padaras nelabai yra.

Čia tas pat,kas ką tik gimus vaikui priskirti jį ,pvz, vargšų luomui ir vien dėl to neleisti jam pasiekti tai, ką jis gali ir nori.


Aš manau, kad didesnė prievarta negu krikštijimas yra kai vaikas jau vyresnio amžiaus yra verčiamas kiekvieną savaitgalį eiti į bažnyčią, melstis ir pan., nors nenori. Krikštijant, vaikas dar negali kalbėti, neturi suvokimo, tad negali pareikšti savo norų, tačiau kai vaikas jau ir suvokia ir kalba ir t.t., o jį vistiek verčia tikėti ir daryti tai ko nenori, čia jau manau, negerai. Man pvz vaikystėje močiutė davė pinigų, kad nueičiau išpažinties, nes aš labai nenorėjau. Kur čia prasmė?

RoxiO

Citata iš: Beelzebub  balandžio 23, 2012, 18:45:42
Man pvz vaikystėje močiutė davė pinigų, kad nueičiau išpažinties, nes aš labai nenorėjau. Kur čia prasmė?


Jei dar turi galimybę - paklausk savo močiutės, kodėl ji taip elgėsi. Manau, kad tai buvo labai kvailas požiūris, tai tas pats, kaip liepti mylėti.

paragraf 78

Tėvai, krikšto metu ir santuokos metu, pasižada jog vaikas bus auklėjamas krikščioniškai, tad natūralu jog vaikui bus teikiami sakramentai, jis bus vedamas į bažnyčią ir mokomas tikėti.
jei tėvai leistų vaikui daryti tik tai kas galima, tada vaikai išaugtų lepūnėliais, kuriems viskas galima ir viskas turi būti pagal jų valią.
žinoma, gerai jei tėvai vaiką veda į bažnyčią, nes kur kitur vaikas supras ir susipažins su tikėjimu. Tam kad užaugęs galėtų rinktis jis turi susipažinti su tikėjimu, nes jei nesusipažinęs tai sakyčiau negali objektyviai vertinti situacijos ir tikėjimo atsisako tik todėl kad apie jį nieko nežino.

RoxiO

Citata iš: paragraf 78  balandžio 23, 2012, 18:52:22
Tam kad užaugęs galėtų rinktis jis turi susipažinti su tikėjimu, nes jei nesusipažinęs tai sakyčiau negali objektyviai vertinti situacijos ir tikėjimo atsisako tik todėl kad apie jį nieko nežino.


Tačiau per savo gyvenimą aš tikrai nepabūsiu ir Krikščioniu, ir Induistu, ir Budistu, ir Žydu, ir..., tai kaip man objektyviai išsirinkti?

paragraf 78

aš nekalbu apie konkrečią religiją, tiesiog reikia lavinti "tikėjimo raumenį". Kai žinosi ką reiškia tikėti, tada galėsi lengviau rinktis.
O šiaip tai mes esame krikščioniško mąstymo žmonės, nes visa vakarų kultūra pažįmėta krikščionybės. Su tuo jau teks susitaikyti.

RoxiO

Citata iš: paragraf 78  balandžio 23, 2012, 19:12:28
aš nekalbu apie konkrečią religiją, tiesiog reikia lavinti "tikėjimo raumenį". Kai žinosi ką reiškia tikėti, tada galėsi lengviau rinktis.
O šiaip tai mes esame krikščioniško mąstymo žmonės, nes visa vakarų kultūra pažįmėta krikščionybės. Su tuo jau teks susitaikyti.

...todėl, kad kryžiuočiai mus privertė pasikrikštyti dar žiloje senovėje ;)

paragraf 78

Mitas. Istorikai nesutinka su tuo jog buvo apkrikštyti, greičiausiai apsikrikštijo savo noru. arhcajiniame mąstyme žmonės visada priimdavo savo noru stipresnio dievo pusę.

Dark

Citata iš: Beelzebub  balandžio 23, 2012, 18:45:42
Citata iš: Dark  balandžio 23, 2012, 08:44:48
Mane krikštijo, tačiau aš nelaikau savęs krikščioniu, nes manau,kad tai yra žmogaus prievartavimas, jei žmogus nemoka šnekėti, nereiškai ,kad jis pritaria prisijungiąs prie vienos ar kitos religijos, norint kuo nors tikėti, visų pirma reikia suprasti, kas tai yra, o galimybės kai esi mažas padaras nelabai yra.

Čia tas pat,kas ką tik gimus vaikui priskirti jį ,pvz, vargšų luomui ir vien dėl to neleisti jam pasiekti tai, ką jis gali ir nori.




Aš manau, kad didesnė prievarta negu krikštijimas yra kai vaikas jau vyresnio amžiaus yra verčiamas kiekvieną savaitgalį eiti į bažnyčią, melstis ir pan., nors nenori. Krikštijant, vaikas dar negali kalbėti, neturi suvokimo, tad negali pareikšti savo norų, tačiau kai vaikas jau ir suvokia ir kalba ir t.t., o jį vistiek verčia tikėti ir daryti tai ko nenori, čia jau manau, negerai. Man pvz vaikystėje močiutė davė pinigų, kad nueičiau išpažinties, nes aš labai nenorėjau. Kur čia prasmė?


Mano tėvai mane tąsė po bažnyčias iki 12 metų. Pažįstama situacija.

TinSoldier

#40
balandžio 23, 2012, 19:48:59 Redagavimas: balandžio 23, 2012, 19:50:50 by TinSoldier
Citata iš: paragraf 78  balandžio 23, 2012, 19:27:31
Mitas. Istorikai nesutinka su tuo jog buvo apkrikštyti, greičiausiai apsikrikštijo savo noru. arhcajiniame mąstyme žmonės visada priimdavo savo noru stipresnio dievo pusę.


Na jau, na jau nereikia.. Lietuva į sovietų sąjungą irgi savo noru įstojo? Surask nešališko istoriko darbą, kuris teigtų, jog pagonys savo noru priėmė krikštą. Na surask. Per kryžiaus žygius, matyt, irgi tik lankstinukus apie kristų dalino?

Citata iš: paragraf 78  balandžio 23, 2012, 19:12:28
aš nekalbu apie konkrečią religiją, tiesiog reikia lavinti "tikėjimo raumenį". Kai žinosi ką reiškia tikėti, tada galėsi lengviau rinktis.


Na jau, na jau nereikia lialia.. Tikėjimas savaime nėra tik religijų vertybė. Vaikas "tikėjimo raumenį" lavina ir tikedamas seneliu šalčiu, dantų fėja. Tikėdamas, kad pasaulis yra vienoks, o ne kitoks ir t.t. ir pan. Tačiau visi tie tikėjimai yra išaugami(arba ne), galiausiai pasirenkami, nediegiami į sąmonę. Bažnyčių pompastiškumas, bobučių veidų rimtumas, mokytojų aiškinimai nelavina tikėjimo raumenį, o tiesiog tampa aktyvios antrinės socializacijos šaltiniu. Visuotinai kišamas ir matomas vertybes vaikas perima, o vėliau jų atsikratyti gali būti laaabai sunku. Bažnyčiose ne tikėti išmokstama, o išmokstama tikėti būtent tuo. Ką reiškia tikėti, vaikas gali išmokti stebėdamas aplinką(ką ir daro mokydamasis apie kitas vertybes). Gaudamas nešališką informaciją mokykloje. O ne būdamas verčiamas aktyviai tikėti krikščionybe.

Beelzebub

Citata iš: paragraf 78  balandžio 23, 2012, 18:52:22
Tėvai, krikšto metu ir santuokos metu, pasižada jog vaikas bus auklėjamas krikščioniškai, tad natūralu jog vaikui bus teikiami sakramentai, jis bus vedamas į bažnyčią ir mokomas tikėti.
jei tėvai leistų vaikui daryti tik tai kas galima, tada vaikai išaugtų lepūnėliais, kuriems viskas galima ir viskas turi būti pagal jų valią.
žinoma, gerai jei tėvai vaiką veda į bažnyčią, nes kur kitur vaikas supras ir susipažins su tikėjimu. Tam kad užaugęs galėtų rinktis jis turi susipažinti su tikėjimu, nes jei nesusipažinęs tai sakyčiau negali objektyviai vertinti situacijos ir tikėjimo atsisako tik todėl kad apie jį nieko nežino.


Mane auklėjo krikščioniškai. Pakrikštijo. Tampė po bažnyčias kiekvieną savaitgalį, mokė melstis. Liepė eit pirmos komunijos. Vertė eit išpažinties. Vėliau pradėjo bent jau per šventes versti mane ten eit, ir man tai buvo vos ne kančia. Tai mane tik atbaidė nuo šios religijos, netgi sukėlė neapykantą jai dėl tam tikrų įvykių, aš nenoriu nei jos geriau pažinti nei nieko daugiau, man jau užteko.

Čia tik mano asmeninė nuomonė.

RoxiO

Galėtu bažnyčia protingai pagalvoti ir neleisti krikštyti vaikų pvz iki 14 metų.

Dark

Citata iš: Beelzebub  balandžio 23, 2012, 22:23:04
Citata iš: paragraf 78  balandžio 23, 2012, 18:52:22
Tėvai, krikšto metu ir santuokos metu, pasižada jog vaikas bus auklėjamas krikščioniškai, tad natūralu jog vaikui bus teikiami sakramentai, jis bus vedamas į bažnyčią ir mokomas tikėti.
jei tėvai leistų vaikui daryti tik tai kas galima, tada vaikai išaugtų lepūnėliais, kuriems viskas galima ir viskas turi būti pagal jų valią.
žinoma, gerai jei tėvai vaiką veda į bažnyčią, nes kur kitur vaikas supras ir susipažins su tikėjimu. Tam kad užaugęs galėtų rinktis jis turi susipažinti su tikėjimu, nes jei nesusipažinęs tai sakyčiau negali objektyviai vertinti situacijos ir tikėjimo atsisako tik todėl kad apie jį nieko nežino.




Mane auklėjo krikščioniškai. Pakrikštijo. Tampė po bažnyčias kiekvieną savaitgalį, mokė melstis. Liepė eit pirmos komunijos. Vertė eit išpažinties. Vėliau pradėjo bent jau per šventes versti mane ten eit, ir man tai buvo vos ne kančia. Tai mane tik atbaidė nuo šios religijos, netgi sukėlė neapykantą jai dėl tam tikrų įvykių, aš nenoriu nei jos geriau pažinti nei nieko daugiau, man jau užteko.

Čia tik mano asmeninė nuomonė.


Kaip jau minėjau, mano atvejis bent jau labai panašus,jei ne toks pat, tik aš įveikiau  neapykantą, nes pati religija iš savęs prievartos neturi, svarbu, kaip  ją tau pateikia žmonės, o dažniausiai pateikimas jos nekoks.Man net kyla klausimas kiek iš visų  vaikų tėvų patys suvokia kodėl yra krikščionys ir kas yra toks gyvenimo būdas?

Beelzebub

Citata iš: Dark  balandžio 23, 2012, 23:05:32
Man net kyla klausimas kiek iš visų  vaikų tėvų patys suvokia kodėl yra krikščionys ir kas yra toks gyvenimo būdas?


Aš tai pasakysiu taip: ar normalu, jei 12-13 metų vaikas pasako, kad reikia iššaudyti gėjus ir lesbietes? Ar normalu, kai tas pats vaikas sapnuoja kažkokius nesveikus košmarus ir miega su rožančium? Galų gale, ar normalu, kai tam vaikui tėvai draudžia skaityti tokius dalykus kaip vaikiškus žurnalus, šiek tiek susijusius su magija? Arba draudžia skaityti knygas, kurių pavadinimai galbūt nekaip skamba ("Monstrų cirkas"), nors knyga yra paprasčiausias romanas jaunimui. Ir Pan. Ar čia normalus krikščioniškų tėvų auklėjimas? Aišku, vaikas dar ir verčiamas eiti į bažnyčia kartu ir t.t. Ir po to prisigalvoja visokių nesamonių.

Aukštyn