Kūryba

[Markamis]

Kažkada užėjo tai ir parašiau:

Slėpk savo jausmus pasauliui tai nepatinka,
Elkis kaip liepta tik taip išsaugosi žmonijoj vietą,
Neišsišok tam neturi teisės,
Būk ne savim tik taip tebūsi 'laisvas'.
Tokioj politikoj gyvenam nekovojam ir nesusitaikom.

Apie tai šnekam,
Niekais barstom tevynę,
Neatsistojam ir nekovojam
Nes mums tai patinka,
Nes randam bendrą kalbą su (antro aukšto) kaimynais.
Ar ant tiek męs ištižę, kad žiūrim bet kur tik ne vienas į kitą?


Ką manot?

Pesimistinis, bet tai atspindi nūdienos realybę tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Taipogi atspindi "demokratijos" tikrąją pusę...

[vitake]

Nesu labai politiška, bet atsibodo žmonių kalbos: "kaip blogai", "kaip blogai"..

[Asasinas]

"Visi geri dalykai kadanors pasibaigs, bet visi blogi dalykai gali tęstis amžinai".
Ne mano, bet žiauriai gera frazė.

[.L.U.T.H.O.R.]

Dar viena yra gera. Pabaigoje viskas bus gerai, jei negerai, vadinasi dar ne pabaiga. nu kažkas tokio

[rainiukee]

Brūkštelėjau kelis žodžius, apie šiandienos sapną... 

Naktį rinkau širdis,
Pasiklydusių pabaisų.

Vėjas plėšė mano lapus,
Nemiegok! - kažkas draskės viduj.

Bet nedaug liko,
Dar vienas snapas kely -
Prašau vežk namo.

Tamsa šviesą gimdė,
Nemiegok! - suiro sapnas aštrus.

[Phoenix]

Norėjau pabandyti sukurti ką nors krepšinio tema, ką manot? 

Krepšinio kamuolys- į jį sudėtos visos viltys,
Noras žengt pirmyn ir kilti, pasiekt svajonę
Nors ir kliūnama už priešo kojų, tavo akys žiba
Ar regi šį ryškų tikslą?

Tau šypsosi klastingoji Fortūna, bet mes vėlgi griūnam
Kad atsigautumėm ir vėl pakiltumėm į kovą,
Už savo šalį, už gimtinę, kiekvieno sielą nuraminę, bei trapaką įsodinę,
Mes eilinį kartą einam ir dainuojam šitą dainą..

Mes, o ne aš- tiesa ši paprasta, regima ir juntama
Vėl tvyroja ore ši pergalės dvasia
Mūsų širdys kaip erelių, kad ir kokios kliūtys stoja skersai kelio,
Mes nepasiduodam, mumyse įdiegto kurso laikomės
Mūsų venose vėl teka ši spalvų paletė- geltona, žalia ir raudona
Susipažinkite- tai LIETUVA.

[Beelzebub]

Hm, senai kažkaip nerodžiau niekam savo piešinių, tai įmesiu keletą. Čia iš dailės mokyklos kai lankiau, tik deja nepabaigti. (Ir piešti su prastais dažais xD)

[Phoenix]

Vakar vėl užėjo noras kažką parašyt, sukurti 



Ar girdite mane?
Klaidžiojau tamsoj, bet vėlgi sugrįžau,
Kad išsakyčiau jums, kas mano galvoj...
Kiekvienas žmogus turi savo gyvenimą,
Bei atranda savajį sėkmės planetariumą
Tau sako NE, bet tu vis keliesi,
Su tikslu dėt į snukį tiems, kurie nustoja tavim tikėti
Kitų skandinimas vis dar egzistuoja,
Ir kiekvienas sutvėrimas degraduoja
Nes вoобще nesako ką apie tai galvoja

Kur link mes einam, ar ruošiamės gesinti šitą gaisrą
O gal palaukti ir išvysti, kaip Motina Gamta taikosi visus išp***i?!
Aš stoviu prie savo durų, nukreipęs šį minčių kulkosvaidį į jūrą,
Kad vėl išnirtų priimtina žmogaus būties struktūra.
Susinaikinimo mygtukas, tai vienintelė galimybė
Išvengti šios vienodos banalybės
Pamatyti tai, dėl ko gyvenam,
Dėl ko pasenom ir vis dar rusenam.

Ką manot?

[Asasinas]

O gal palaukti ir išvysti, kaip Motina Gamta taikosi visus išp***i?!

Heh, prajuokino. Ko išgėręs buvai, kad taip mintys liejosi?

[Phoenix]

Blaivas rašiau, savaime toks tekstas išėjo, mintys laisvai plaukė, tai užsirašinėjau viską. Jau tie mano tekstai pradeda panašėt į psichinio ligonio užrašus reikia gal baigt tuos rašymus

[vitake]

Vakar vėl užėjo noras kažką parašyt, sukurti 



Ar girdite mane?
Klaidžiojau tamsoj, bet vėlgi sugrįžau,
Kad išsakyčiau jums, kas mano galvoj...
Kiekvienas žmogus turi savo gyvenimą,
Bei atranda savajį sėkmės planetariumą
Tau sako NE, bet tu vis keliesi,
Su tikslu dėt į snukį tiems, kurie nustoja tavim tikėti
Kitų skandinimas vis dar egzistuoja,
Ir kiekvienas sutvėrimas degraduoja
Nes вoобще nesako ką apie tai galvoja

Kur link mes einam, ar ruošiamės gesinti šitą gaisrą
O gal palaukti ir išvysti, kaip Motina Gamta taikosi visus išp***i?!
Aš stoviu prie savo durų, nukreipęs šį minčių kulkosvaidį į jūrą,
Kad vėl išnirtų priimtina žmogaus būties struktūra.
Susinaikinimo mygtukas, tai vienintelė galimybė
Išvengti šios vienodos banalybės
Pamatyti tai, dėl ko gyvenam,
Dėl ko pasenom ir vis dar rusenam.

Ką manot?

Hm... Neblogai, neblogai, gal tie keli žodžiai išmuša iš vėžių, bet talentą tam turi...

[Beelzebub]

Nežinau, ar aš vienintelis toks, bet kažkodėl labai nemėgstu poezijos. Nežinau kodėl, mane tiesiog net erzina kartais

[vitake]

Ryškiai per pamokas neturiu ką veikt

[Benamis]

Grazus tiranozauras

[Phoenix]

Jei kam įdomu, dar vienas mano surimuotas tekstas  ką manot?

Nuo nieko iki kieto, mes perbėgom šį miestą
Nuo nieko iki kieto, visi mes randam savo vietą
Eilinį kartą budinam šį svietą,
Nieko netikėto, vieni išeina, kiti gi pasilieka
Einu gatve ir matau šias suskilusias plytas
Kurios atneša niūrias žinias
Kažkas vėl pasikorė, kažką nužudė,
Tokia šio laifo amplitudė
Mes ją regim, mes ją jaučiam, tik nedrįstam jos palaužti ir į širdį tiesiai šauti

Aplenkiu gatvės žibintą, šešėliai ant asfalto krinta,
Beveidžiai, bekūniai, persekios mane kol teiks tai malonumą
Į kūną skverbiasi pikta jėga, ko ji siekia nežinia,
Tikslas vienas- kuo greičiau išvyti ją..
Apgobia mane tamsa, kur ta išsvajotoji šviesa?
Ar aš per bukas ją matyti ir šias eilutes suvartyti?
Vėl sėdžiu autobuse, mane vien beveidžiai siluetai supa,
Išlipu savoj stotelėj, kad padaryčiau tiems šešėliams galą
Ruošiu savų minčių granatą, tegul visus aplinkui ji ištaško
Ir pakelia šį raimą aukščiau pradinio taško..

Aukščiau pradinio taško, stoviu ant dangoraižio krašto
Skaitau neiššifruojamus raštus, dega mano mintys
Vėl mėginu joms orą gaivų praskinti
Virš galvos sklando ereliai, tai mano širdies danguje dalelė
Ją atiduodu ir vėl savo stiliumi semiu minčių aruodą.