Link biologinio nemirtingumo

Pradėjo Ezekiel, vasario 23, 2019, 14:18:25

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

Ayudame

Labai įdomi tema.
Nieko bendra neturiu su medicina, tai turiu klausimų @San IL . Nes negaliu susidaryti pilno vaizdo kai yra neaiškumų.
Citata iš: San IL  gegužės 29, 2019, 18:35:03Mokslo patvirtina, kad sportas telomerus (free space) - pailgina (padidina).
* kokiu principu telomerai prailginami, kaip minėjai- padidindami sportu? Ar tai tikrai įmanoma?
* Kokie stipraus imuniteto kriterijai? Kaip jis skiriasi nuo vidutiniškai stipraus imuniteto? Ir kokios priežastys tokio imuniteto, kaip minėjai, susiformavimui?
* kaip visgi yra su didelio tankio lipoproteinais ir trombozės sąsajomis?
* Gal žinai koks yra KD10 tankis ore? Ir kokio kiekio jų reikia žmogui, kad ląstelėse susidarytų oksidacijos stresas? Per kiek jie nureaktyvinami organizme?
*Kalbant apie papildus ką galvoji apie natūralius augalinius koncentratus miltelių forma?

San IL

#16
gruodžio 04, 2019, 10:22:00 Redagavimas: gruodžio 04, 2019, 12:18:52 by San IL
@Ayudame

* kokiu principu telomerai prailginami, kaip minėjai- padidindami sportu? Ar tai tikrai įmanoma?

Aš nesu mokslininkas, reikėtų klausti tų tyrėjų, kurie atliko šiuos tyrimus. Tačiau neįsikabinkite į telomerų teoriją - tai tik viena iš senėjimo hipotezių. Sveikas fizinis aktyvumas yra naudingas sveikatai nepaisant tų telomerų. O štai sportas - nėra sveikata. Judėkite, bet sporto klubų ar intensyvių kardiotreniruočių rekomenduočiau privengti. Vienu atveju susigadinsite laikyseną, kitų atveju - sąnarius ir širdį. Pirmoji judėjimo taisyklė - nustokite sedėti.

* Kokie stipraus imuniteto kriterijai? Kaip jis skiriasi nuo vidutiniškai stipraus imuniteto? Ir kokios priežastys tokio imuniteto, kaip minėjai, susiformavimui?

Imlumas infekcinėms ligoms nusako imunitetą. Autoimuninių ligų nebuvimas rodo darniai dirbantį imunitetą. Bet čia viskas tik sąlygiška, nes gyvenant miestuose, kur aibė žmonių, neišvengiamai infekcinės (ypač virusinės - peršalimai, gripai) ligos plinta nestabdomos.

 Vienareikšmiško tyrimo "imuniteto stiprumui" nustatyti deja nėra. Reikia gerai maitintis, kad užtektų visų statybinių medžiagų ir vitaminų (maitintis, o ne ryti papildus), vesti savo gyvenimą taip, kad ir psichologiškai turėtumėte motyvaciją ir aktyviai, bet neperdėtai daug judėtumėte. Vengti gyvenimo mieste ir streso.

Skiepytis kaip priklauso. Tai kol kas vienintelis sugalvotas imuniteto "stiprinimo" metodas. Gal ir neveikia 100% žmonių, bet veikia pakankamai daug kam ir gerai. (Zaporožietis irgi nebuvo visiems tinkama mašina, bet nuveždavo - dažniausiai :) )

Iš ties vien persikėlus iš miesto iškart susinormalizuoja daug sąlygų sveikam gyvenimui - švaresnis oras, mažiau streso (nes išeisite iš darbo), aktyvus fizinis judėjimas (gyvenamosios aplinkos priežiūra), bent dalis savo auginamo maisto.

Aišku visi užduos klausimą - "o kur dirbti, iš ko gyventi". Klausimas geras. Atsakymo į jį deja neturiu - reikia būti kūrybingiems. O tema apie sveikatą.

Geras imunitetas neleidžia ir vėžiams vystytis. Štai kodėl imunoterapija yra naujas ir labai sėkmingas būdas gydyti vėžiui.

Dabar neseniai išėjo naujas tyrimas, kur kalbama, jog basomis kojomis vaikštant ant žemės pagerėja imunitetas. Efektas grindžiamas elektriniu įžeminimo principu, per basas kojas iš žemės patenka elektronai, kurie yra reikalingi normalioms organizmo funkcijoms palaikyti.
 Kiek tame tiesos yra, pasakyti negaliu, bet manau, jog pasivaikščiojimas basomis dar niekam nepakenkė! (tik žinoma būtų gerai atsinaujinti savo stabligės skiepą, jei ketinate tą daryti intensyviai ir yra rizika susižeisti!)

Trumpiausiu būdu atsakant į jūsų klausimą:
Uždegimas - o ypač nuolatinis, chroninis - yra didžiausias imuniteto priešas. Venkite uždegiminių faktorių savo gyvenime, turėsite stiprų imunitetą ir gerą sveikatą.


* kaip visgi yra su didelio tankio lipoproteinais ir trombozės sąsajomis?

Laukiama didelių perversmų medicinoje - štai kaip yra.

Jūsų klausimas nėra tikslus. Trombozė yra būklė, kuomet trombai jau yra užblokavę arba beveik užblokavę kraujagysles. Aterosklerozė - kuomet ne trombai, bet sklerotinės plokštelės (dažniausiai cholesterolio) yra nusėdę arterijose ir susiaurinę jų spindį. Kai spindis siauras - jis gali visai užsidaryti, trombas gali užkimšti kraujagyslę, arba net kraujagyslių spazmas užblokuoti kraujagyslę ("Takotsubo" infarktas geras pavyzdys, kitaip vadinamas "sudaužytos širdies sindromu"). Cholesterolemija (kitaip lipoproteinemija) - kuomet daug cholesterolio (lipoproteino) yra cirkuliuojančiame kraujyje, bet ne plokštelių pavidale (tiriamas MTL, DTL bendras cholesterolis kraujyje). Šitas kraujo tyrimas nepasako arterijų būklės, tiesiog galima įžvelgti tendenciją, kad tas cholesterolis "nusės" kraujagyslėse, veikiant kitiems veiksniams (pvz. arterijų uždegimui). Tikslią būklę galima sužinoti tik atliekant angiografiją (kraujagyslių skenavimą). Cholesterolį mažinti naudojami vaistai, vadinami statinais

Jau dabar yra daug priešininkų statinams. Aš taip pat įsirašau į šią grupę. Iš tikrųjų, pastebima, kad infarktai dažniausiai įvyksta ne ten, kur būna susiaurėjusios kraujagyslės. Ir apskritai, įžvelgiama, kad būtent nuo arterijų uždegimo, o ne cholesterolio kiekio ir formuojasi aterosklerozė. O uždegimo kilmė nėra vienalytė - blogas maistas, blogas oras, streso hormonai. Civilizacijos bėdos. Cholesterolio kiekis čia ne prie ko, nebent yra didelė dislipidemija - lipidų apykaitos sutrikimas. Ankščiau rekomendavo net nevalgyti kiaušinių (nes juose daug cholesterolio), ačiū dievui tokios rekomendacijos nebėra ir šis maisto produktas yra tikrai puikus maistinių medžiagų šaltinis.

Kalbant apie tuos pačius statinus, juos naudojant gal ir sumažėja mirtingumas, kai jau yra didelė problema (dislipidemija). Bet greta to, statinai gali sukelti daug kitų problemų, tarp jų ir vėžinių, nes jie veikia į kepenis - mūsų organizmo pagrindinį filtrą. Cholesterolis yra viena svarbiausių organizmo statybinių medžiagų, be jo nepasigamintų mums reikalingi hormonai, bei vitaminas D. Man keista, kaip kardiologai (ypač vyresni) išskart skiria statinus žmonėms, kurių mažo tankio cholesterolis tik vos vos padidėjęs. Keistas rizikos / naudos sąntykio pasvėrimas. Terminu "dislipidemija" švaistomasi neribotai. Jeigu ankščiau tai būdavo išimtinai vien tik žmonių su viršsvoriu problema, dabar daugybė žmonių, net ir jaunų, su normaliu KMI turi padidėjusį cholesterolį.

Svarbiausia išvengti pačios pirmos stadijos - arterijų uždegimo. Deja čia pats sunkiausias uždavinys. O statinus vartoti belieka tik tada, kai jau pažaida senai padaryta ir nebėra ką daugiau daryti (kitaip tariant kai gyventa buvo bet kaip). Čia panašiai kaip su skočium suklijuoti kokį nors sulūžusį daiktą ir jis dar kurį laiką veiks...

* Gal žinai koks yra KD10 tankis ore? Ir kokio kiekio jų reikia žmogui, kad ląstelėse susidarytų oksidacijos stresas? Per kiek jie nureaktyvinami organizme?

Oro užterštumo duomenis iš stočių galima realiu laiku matyti čia (Lietuvoje): http://oras.gamta.lt/cms/index ; (spauskite "orų kokybė šiandien"). Ten ir normos užrašytos.

Apie kietąsias daleles ir jų poveikį sveikatai:
https://lt.wikipedia.org/wiki/Kietosios_dalel%C4%97s#Poveikis_sveikatai

Nureaktyvinami jie kaip ir visi radikalai - antioksidantais. Dėl to antioksidantų organizme sumažėja ir nebelieka kam nureaktyvinti kitų radikalų, pavyzdžiui tų, kurie sukelia vėžį. Bet vėžį sukelia ne tik tai, mechanizmas yra sudėtingas, ir realiai papildomai vartoti antioksidantų irgi nerekomenduojama, nes kai kurias vėžio rūšis jie kaip tik skatina.

 Yra dar ir tokia teorija, kad tam tikras kiekis laisvų radikalų organizme turi būti, tai veikia kaip lengvo laipsnio "chemoterapija", prevenciškai, žudydama vėžio užuomazgas. Todėl šią sistemą išbalansavus tiek į vieną, tiek į kitą pusę (per daug radikalų arba per daug antioksidantų) - kyla rizika vėžiui. Vėlgi dar vienas argumentas sveikai maitintis, o ne ryti papildus. Maiste, bei jį metabolizuojant, tarp kitko, irgi yra laisvų radikalų. Ir sveikame maiste. Ir matyt ne be reikalo. O papilduose? Keistai skambėtų "maisto papildas - laisvieji radikalai, neviršyti nustatytos paros dozės" :D

*Kalbant apie papildus ką galvoji apie natūralius augalinius koncentratus miltelių forma?

Ką manau apie maisto papildus jau rašiau. Ar žmonėms įprasta vartoti koncentratus apskritai?

Dar yra didelis klausimas ar siekiama išlikti sveikam, ar jau reikia gydyti ligą. Jeigu siekiama išlikti sveikam, užtenka racionaliai maitintis, nes medžiagos turi pasiekti mus kompleksuose, o ne atskirais elementais ar vitaminais. Atrodo jau rašiau, bet pasikartosiu, nes labai geras pavyzdys - viename tyrime buvo skelbta, kad tie kurių mityboje yra daug vitamino E - generaliai gyvena ilgiau, bet tie, kas vartoja vitaminą E kaip papildą - generaliai gyvena trumpiau (mirtys nuo įvairių priežasčių).

Bet koks koncentratas - tai jau yra vaistas . O kiekvienas vaistas yra nuodas . Tik dozė skiriasi. Ir būtina prieš skiriant kiekvieną vaistą (kad ir sau), pasverti rizikos / naudos sąntykį. Jeigu to daryti nemokate, geriau pasitarkite su savo gydytoju.

Kai kurių ligų gydymui yra naudojami koncentratai. Gaminami iš augalų ir parduodami kaip vaistai, su receptu.
Net ir vienas iš aukščiau aptartų statinų grupės preparatų - monokalinas K - yra natūraliai gaunamas iš natūralių raudonųjų ryžių grybelio, tačiau turi visus šalutinius statinų poveikius kaip ir sintetiniai statinai.

Taip, kad augaliniai koncentratai yra vaistai. Nebūkite reklamos aukos.

Ir apskritai, stenkitės gyventi taip, kaip buvote sutverti gyventi. Niekas mūsų nesutvėrė sėdėti prie kompo po 8 valandas ir vietoj delno turėti išmanųjį telefoną su feisbuku. Taip pat nebuvome sutverti gyventi dideliame tvarte (mieste) ir uostyti dyzelių.

 Jeigu mes pradėsime lengvuoju automobiliu arti laukus (tam kam jis buvo nesutvertas), pastebėsim, kad jis labai greitai suges (jei išvis patrauks plūgą). Gal pagal tokią analogiją išeis suprasti, kodėl genda ir žmogus, nes jis niekada nebuvo "skirtas" (išsivystęs) gyventi taip, kaip gyvena dabar. Sveikatos turėsite tiek, kiek sugebėsite pakeisti savo gyvenimo būdą (sugražinkit tą lengvąjį automobilį iš arimų į autostradą).

Kas žino, gal dar po 500 metų (jei išgyvensim), mūsų proanūkiai jau turės keičiamus oro filtrus plaučiuose, galės kvėpuoti suodžiais, o jiems vietoj delnų bus po išmaniaką su feisbuku - ir jokios širdies ligos jau jų nekankins, nes širdis bus jau senai elektra varomas siurblys, kurio rem-komplektai parsidavinės kiekviename spaudos kioske. Tai yra vadinama evoliucija, prisitaikymas. O kadangi mes varom greičiau nei evoliucija, iš ten ir bėdos.

Sveikatos!
(likusią temą vis dar žadu pratęsti, bet labai padaugėję darbo, niekaip nerandu laiko...)


elteide

D yra ne vitaminas , o hormonas, plus jis silpnina imunine sistema..

San IL

#18
gruodžio 18, 2019, 13:21:11 Redagavimas: gruodžio 18, 2019, 13:22:57 by San IL
Citata iš: elteide  gruodžio 17, 2019, 21:52:56D yra ne vitaminas , o hormonas, plus jis silpnina imunine sistema..
Tai yra labai klaidinantis teiginys. Vitaminą D geriausiu atveju būtų galima pavadinti pro-hormonu, nes tik kai kurie jo metabolitai veikia kaip hormonai (kalcitriolis). Bet tai visiškai nesvarbu.

Svarbu tai, kad žmonės paniškai bijo hormonų. Tada ir susiformuoja va tokios klaidingos idėjos. Bet tiesa yra ta, kad imunitetą slopina ne visi hormonai.
Pvz. žindančiai motinai išsiskiria oksitocinas - irgi hormonas, imuniteto neslopina. Vakare kai jus suima miegas - išsiskiria melatoninas - irgi hormonas, imuniteto neslopina. Nesiplėsiu, pavyzdžių daug, mūsų kūne yra apie 50 (žinomų) hormonų. Imunitetą slopina kortikosteroidiniai hormonai, vartojami kaip vaistai nuo lėtinių uždegiminių ligų, arba po transplantacijų, kai imuniteto slopinimas yra pageidautinas reiškinys.

Tarpe kitko, tie patys kortikosteroidiniai hormonai yra kartais skiriami prie sunkių infekcinių ligų. Ir tikrai ne norint tuos ligonius užlenkti. Pagalvokite kodėl.

O štai trūkstant vitamino D imuninė sistema tikrai ima streikuoti.

Pasiskaitykite:
https://www.vaistai.lt/Vitaminas-D-trukumo-zenklai-ir-simptomai-8087.html


elteide

Citata iš: San IL  gruodžio 18, 2019, 13:21:11Tai yra labai klaidinantis teiginys. Vitaminą D geriausiu atveju būtų galima pavadinti pro-hormonu, nes tik kai kurie jo metabolitai veikia kaip hormonai (kalcitriolis). Bet tai visiškai nesvarbu.

Svarbu tai, kad žmonės paniškai bijo hormonų. Tada ir susiformuoja va tokios klaidingos idėjos. Bet tiesa yra ta, kad imunitetą slopina ne visi hormonai.
Pvz. žindančiai motinai išsiskiria oksitocinas - irgi hormonas, imuniteto neslopina. Vakare kai jus suima miegas - išsiskiria melatoninas - irgi hormonas, imuniteto neslopina. Nesiplėsiu, pavyzdžių daug, mūsų kūne yra apie 50 (žinomų) hormonų. Imunitetą slopina kortikosteroidiniai hormonai, vartojami kaip vaistai nuo lėtinių uždegiminių ligų, arba po transplantacijų, kai imuniteto slopinimas yra pageidautinas reiškinys.

Tarpe kitko, tie patys kortikosteroidiniai hormonai yra kartais skiriami prie sunkių infekcinių ligų. Ir tikrai ne norint tuos ligonius užlenkti. Pagalvokite kodėl.

O štai trūkstant vitamino D imuninė sistema tikrai ima streikuoti.

Pasiskaitykite:
https://www.vaistai.lt/Vitaminas-D-trukumo-zenklai-ir-simptomai-8087.html


aš norėjau atkreipti dėmesį, kad dalykus reik vadinti savais vardais, mat vadinant elementą vitaminu sumenksta jo reikšmė, svarba bei nublanksta šalutinis nepageidaujamas poveiks... hormonas yra daugiau nei koks vitaminas mikroelementas ..
nežinau, nepamenu koks elementas yra kraujyje , kad neutralizuot D neigiamą poveikį imunitetui, bet tokį gaminame ..
taip kortikostreroidai yra daug žalingesni , nors trumpalaikiam naudojime jis padeda greičiau sveikt iš sunkesnių infekcijų , uždegimų .. bet turi daug šalutinių dalykų  pvz. daro žalą raumenim... regis, sportinikas , turįs jį naudoti negalės užaugint raumenų ..

San IL

Citata iš: elteide  gruodžio 18, 2019, 16:44:00nepamenu koks elementas yra kraujyje , kad neutralizuot D neigiamą poveikį imunitetui, bet tokį gaminame ..

Gal galite apibrėžti kokį tiksliai neigiamą poveikį vitaminas D turi imunitetui, nes mano žiniomis, jis kaip tik yra vienas iš svarbiausių elementų normaliai imuninei funkcijai palaikyti.

Net viena iš sąlygų, kodėl Lietuvoje žiemą sergamumas infekcijomis didesnis yra ta, kad Lietuviams masiškai trūksta vitamino D. Pažiūrėkite kada dabar temsta.

elteide

Citata iš: San IL  gruodžio 18, 2019, 17:06:41Gal galite apibrėžti kokį tiksliai neigiamą poveikį vitaminas D turi imunitetui, nes mano žiniomis, jis kaip tik yra vienas iš svarbiausių elementų normaliai imuninei funkcijai palaikyti.

Net viena iš sąlygų, kodėl Lietuvoje žiemą sergamumas infekcijomis didesnis yra ta, kad Lietuviams masiškai trūksta vitamino D. Pažiūrėkite kada dabar temsta.
slopina imunine sistema , o neutralizuoja toki poveiki lyg omega 3 ar 6 rgst. ..
yra vdr D receptoriai ,yra  vidinis D ir issorinis D ( nuo saules), zodziu, kazkas siuose dalykuose..

San IL

Citata iš: elteide  gruodžio 18, 2019, 20:53:42slopina imunine sistema , o neutralizuoja toki poveiki lyg omega 3 ar 6 rgst. ..
yra vdr D receptoriai ,yra  vidinis D ir issorinis D ( nuo saules), zodziu, kazkas siuose dalykuose..
Tai apie ką jūs kalbate yra autoimuninių ligų mechanizmai, prie jų vit. D. gali veikti kaip imunomoduliatorius.

Čia kalba ėjo apie imunitetą bendrai. O bendrajam imunitetui vitaminas D svarbus. Teisingai būtų pasakyti - svarbu, kad jo užtektų. Aišku ne ryti arkliškomis dozėmis - to niekur ir nerekomendavau.

Tai apie ką jūs kalbate aprašoma šitame tyrime:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3166406/

Tačiau ir jame nėra užsiminta, kad vitaminas D būtų kaip nors kenksmingas sveikiems žmonėms ar jų imunitetui.

Nemaišykime imuno-moduliavimo su slopinimu (supresija).

Na o plačiau šitą ginčą kad pratęsti, manau jau reikėtų imunologų konsultacijos :)

San IL

Štai naujas tyrimas, aktualus norintiems gyventi amžinai:

https://www.medicalnewstoday.com/articles/327304.php

Nuo savęs prie šio straipsnio pridėsiu dar mintį. Kadangi kalba eina apie gliukozės apykaitą smegenyse (mitochondrijas), čia vėl iškyla kalorijų ribojimo klausimas. Kuo mažiau valgai, tuo ilgiau gyveni. Buvo atliktas jau seniau tyrimas su pėlėm, tom kuriom buvo apribotos kalorijos, jos išgyveno ilgiau už įprastai valgančias, jau nekalbant apie persirijančias. Bet turi neišsivystyti malnutricija, nes lazda tuomet smogs antru galu ir bėdos bus daug daugiau nei naudos.

elteide

Citata iš: San IL  gruodžio 18, 2019, 23:38:16Tai apie ką jūs kalbate yra autoimuninių ligų mechanizmai, prie jų vit. D. gali veikti kaip imunomoduliatorius.

Čia kalba ėjo apie imunitetą bendrai. O bendrajam imunitetui vitaminas D svarbus. Teisingai būtų pasakyti - svarbu, kad jo užtektų. Aišku ne ryti arkliškomis dozėmis - to niekur ir nerekomendavau.

Tai apie ką jūs kalbate aprašoma šitame tyrime:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3166406/

Tačiau ir jame nėra užsiminta, kad vitaminas D būtų kaip nors kenksmingas sveikiems žmonėms ar jų imunitetui.

Nemaišykime imuno-moduliavimo su slopinimu (supresija).

Na o plačiau šitą ginčą kad pratęsti, manau jau reikėtų imunologų konsultacijos :)
nenoriu painiot , gal bendram imunitetui svarbu o gal ir ne...bet kad sergant autoimuninėm ligom ir šiaip kuo sergant tai išorinis D , sako, silpnina ląstelių vdr ir atsaką mikrobam virusam ..
..
San1L, esi gal gydytojas?

saulius.len

Man idomu kaip pašalinti pasenusias lasteles iš organizmo, kaip padidinti audiniuose kamieninių lastelių kiekį, ir kaip pailginti telomeras

saulius.len

Patvirtinti Senų lastelių pašalinimo preparatai: FOXO4-DRI.  dasatinib (prekinis vardas Sprycel)+ antihistamininis priesuzdegiminis kvercetin. Nicotinamide. Fistein.
Reikes daugiau paieskot

Aukštyn