Irodymai, kad setonas yra geras, o Dievas - blogas

[idenmeyou]

Įdomiausia tai, kad didžioji dalis žmonių gali aklai tikėti sukūrimo istorija, nors ji prasilenkia su evoliucija. Realiai ką žinome apie Adomo ir Ievos sukūrimą, praktiškai nieko išskyrus popierių, kuris kišamas į galvą nuo mažens. Gi nerado archeologai šių žmonių liekanų, nėra už ko užsikabinti, bet daug žmonių tiki. Taip kalbėdamas net nesistengiu paneigti žmogaus biblinio sukūrimo, tiesiog noriu pasakyti kokia įtaką turi psichikai ir mąstymui tėvų auklėjimas ir aplinka. Daugelis turi tokį požiūrį jeigu nuo mažens buvo sakoma, kad taip yra, tai vadinasi taip ir yra, nereikia gilintis, žinoma atsiranda žmonių, kurie praregi ir tokie žmonės arba savo galvose suranda daugiau variantų arba įtvirtiną senąjį.

[illuminati]

paprastai pasakius Dievas zmogui nezinanciam kas yra pasirinkimas(pilnai nesuvokianciam jo pasekmiu ) dave pasirinkimo laisve.

tas pats kaip as padeciau pries maza vaika(na siam atvejui pavadinkim sunum) peili ir sakyciau, neimk isipjausi. na jis suvokia, kad as nenoriu, kad jis imtu ta peili, bet nesuvokia to pasekmiu, nes elementariai nezino kas yra tas "isipjauti". taip lygiai ir cia - nevalgyk obuolio - mirsi. o kaip galejo zinoti - mirti gerai ar blogai, jei paprasciausiai negalejo objektyviai ivertinti mirties.

pratesiant.

taigi maza to, kad tam mazajam sunui peili i rankas paimt prikalbetu ant manes pykti laikantis vyresnysis jo brolis, as ta sunu nusipjovusi gala pirsto ne tik, kad isperciau, bet dar ir is namu isvaryciau. o vyresniajam jo broliui pykstanciam ant manes, kad jaunesniji mylejau labiau(keista ta mano meile) - nieko(juk ji is namu isvariau jau anksciau)


zodziu netraktuoju biblijos pazodziui, bet cia bent jau man atrodo pats optimaliausiais aiskinimas. taigi prieinam isvada, kad zmogus turi jam tevo meiles pavydinti vyresniji broli - setona(juk angelai anot svento rasto sukurti anksciau ) ir sadista sociopata teva - Dieva.

taigi kas belieka, klusniai siekti tevo meiles ir atleidimo besivadovaujant krikscioniskom dogmom ir priesakais. patapti anarchistu pritarenciam vyresniajam "broliui" kuris neapsisprendzia nekesti labiau tevo, ar jaunesniojo brolio. arba patapti ciniku ateistu ir spjauti ant visu.

[Vytautas]

Tuomet ką galime pasakyti apie vaikus, kurie gimsta karo įkarštyje. Nesvarbu vaikas kokį turi mąstymą ar kokius poelgius daro, blogio ir skausmo patiria pakankamai. Taip pat kaip ir kokioje baisioje lėktuvo katastrofoje, kurioje žūsta virš 300 žmonių, plius baisi artimųjų kančia. Juk iš tų keleivių buvo įvairiausių žmonių ir visi jie tikrai nebuvo susiję su blogais dalykais, galbūt vienas kitas, tad nelaimė ir blogis gali užklupti nepriklausomai nuo to koks esi ir kaip elgiesi.

Pateikti pvz akivaizdžiai parodo kad gali laikytis vadinamų 10 įsakymų ir tai nuo nieko tavęs neapsaugos. Tai kam laikytis to kas negarantuoja tavo saugumo? Iš to išplaukia kad kažkas su dievo supratimu pas žmonės ne taip. Arba jiems pateikta informacija neatitinka realybės. O kadangi realiam gyvenime tie 10 įsakymų neturi jokios praktinės naudos tai sugalvotas pateisinimas kad bus gerai po mirties. O informacijos apie "po mirties" niekas neturi, nes niekas iš ten negrįžo.

Aišku  jei žmonės gyventų principu "mano laisvė negali būti prievarta niekam kitam" gyvenimas visumoje tikrai būtų kokybiškesnis visiems. Bet tai niekaip neapsaugos nuo nelaimingų atsitikimų. Kaip minėjau šiame kontekste yra žmonės kuriems tiesiog nenutiks nelaimingų atsitikimų bet kokiu atveju. Bet jų yra labai mažai pasaulio mastu ir kadangi iš kitos pusės nežinant net nesimato nieko keisto. Tiesiog žmogui kukliai paprastai gyvenime viskas gerai. Bet viskas būtinumo ir pakankamumo lygyje. Toks žmogus aukso puodo tikrai niekada nelaimės. Paprasčiausiai tam kad nekiltų bereikalingų problemų. O fizinė mirtis tokius žmonės vis tiek ištiks. Kūnas bus netinkamas naudojimui ir tikrasis žmogus paliks tą kūną. Vėl jokio išorinio skirtumo nėra.

Bėja galu užtikrinti kad visuose nukritusiose, dingusiuose, numuštuose Malaizijos lėktuvuose nebuvo nei vieno žmogaus originalo.  Čia įsivaizdavimui kiek mažai tokių "saugių" žmonių žemėje.  Taip kad kūrėjai savais pasirūpinę ir nelepina jokia prabanga, o kiti tegul žinosi kaip jiems patinka.  Šiam momentui tokie gyvenimo principai. Visiškai "laukinis" pasaulis. Joks čia šetonas, ar dievas nieko dėti nes jų tiesiog nėra ir visi gyvena kaip gaunasi. O praeityje visi gyveno pagal griežtą programą.

[paragraf 78]

Va, Druwis viską gerai paaiškino
Dar kartą primenu: TAI YRA MITAS, o mitai veikia pagal savo logiką. Jie nesiekia išsamaus paaiškinimo ir norint prie kiekvieno iš jų galima prikibti. Tiesiog tai bandymas paaiškinti nepažinią tikrovę. Mitas, kaip jau ne kartą minėta nebūdavo traktuojamas pažodžiui, tai tiesiog šventosios istorijos pasakojimas bandant ką nors paaiškinti. O dabar jį bandai paaiškinti pažodiškai, kaip koks kreacinistas

[illuminati]

puikiai suprantu, kad biblijos negalima traktuoti pazodziui ir is esmes tai ja butu galima ivardinti kaip stipriai mistifikuota zydu(ir jiems gretimu, aplinkiniu) tautu istorija ar tai kronika, su tam laikmeciui del moksliniu ziniu trukumo budingu misticizmu. puikiai suprantu, kad joje persipina tikri istoriniai faktai su zydu folkloru ir religija bei skatintinu gyvenimo pavyzdziu. isvis tai nuostabus meninis ir filosofinis kurinis kuris nepasirase per kelias dienas ar metus, o buvo pildomas simtmeciais. del to sutinku. viskas ok.
bet as kalbu ne apie joje aprasytu faktu ir ivikiu realuma, o apie pati Dievo pateikima. netraukiant sakiniu is konteksto ir ivardijant bendrai, Dieva tikrai galima laikyti labai nevienpusisku... ir tikrai netgi sadistisku ar sociopatisku ir manipuliuojanciu. juk tas kuris tikrai myli, nereikalauja meiles ir istikimybes irodinet kiekvienam zingsi. meile yra pasiaukojimas tam tikra prasme, bet tai turi but grynai savo noru, o ne primesta. o cia Dievas tarsi megaujasi zmogaus paklydimu ir galimybe suteikt uz tai kanciu, prisidengiant duodama galimybe pasitaisyti, o atleidzia vien tam, kad paskui vel galetu bausti. zmogui suteikiama laisva valia, bet labai aiskiai nurodomas kelias. "tu gali eiti i kaire", "bet privalai eiti tiesiai".
taigi darydamas tai ka as noriu, susilauksiu neigiamo Dieviskojo atpildo. darydamas tai ka liepia Dievas as sulauksiu, nors ir miglotos, bet dangiskosios malones... kazkada... gal...

o kas tada jei as sadistas? geras sadistas... turiu omeni, man patinka kito zmogaus kancia, bet vadovaudamasisi Dievo mokymu ir morale as visa gyvenima sukandes dantis valdausi, elgiuosi dorai nekenkiu visuomenei, galbut jei netgi padedau jai. tai po mirties pelnysiu dangaus karalyste? o kas tada, negi ten gausiu galimybe paleist nuo grandines savo esybe? negi Dievas suteiks galimybe man megautis kitu kancia? taip suprantu, kad dangus ir pragaras, greiciau jau ne materiali vieta, bet busena, buten del to ir kalbu apie kito kancia kaip pojuti, ne apie mineto sadisto kitam asmeniui atliekama veiksma. ar galbut cia ateis teologas ir pasakys, kad Dievas anapusybej suteiks ne galimybe patirti ta "dziaugsma", o pati dziaugsma kaip duotybe? ne velnio atsakau, juk man patinka ne tiek pats jausmas, kiek procesasas jo siekiant. taigi ar tas sadistas sugebes megautis tiesiog dziaugsmu kaip tiesiog duotu? juk cia tas pats, kaip kai kurie vyrai megsta pati finala - pasiguldyti mergina, kitiem stai daug labiau patinka pats procesas siekiant to - flirtas, bendravimas ir t.t.

taigi privedu prie klausimo - kas blogesnis, Dievas ar setonas? nes ziurekim tiesai i akis, setonas bent jau nesipriesina savo prigimciai ir poreikiui. o stai Dievo prigimtis ir poreikis isvis neaiskus.  tiksliau gal tik prigimtis...

taigi imtinai mes teesam zaislai Dievui, o setonui irankis skaudint Dieva. Taip, teisingai, juk pasak Dievo zmones skriaust teise turi tik jis pats, steono stai darbai jam kelia sielvarta, taciau nepajudina pirsto zmonem isgelbeti.

taigi as nenoriu tarnauti tam kuris net ir turedamas galimybe mus viusus isvaduoti ir net suteikt galimybe gyventi grynajame geryje, vistiek mus testuoja(pavadinkim isbando) ir rusiuoja tarsi gyvulius.

[paragraf 78]

Turėtum suprasti ir tai, jog biblija, kadangi buvo rašoma daugiau kaip 1500 metų, ji yra žmogaus dievo pažinimo istorija. Dievo įvaizdis keitėsi per amžius, kol galutinai atsiskleidė NT.
Vėlgi, tie dievo atributai kurie įvardijami biblijoje yra žmogiškas suvokimas, o ne šiaip sakymas kad dievas tikrai toks yra, nes koks jis yra mes galime pasakyti tik vadovaudamiesi logika ir asmenine patirtimi.
Tai kad dievas iš žydų biblijoje reikalauja įvairių dalykų, yra labiau to laikmečio žmogaus suvokimas to koks dievas gali būti. Aš pats ST vertinu kaip dieviško pažinimo priešistorę, o NT kaip tai kaip dievas galų gale atsiskleidė. Jei ST dievas pažįstamas iš tolo, jis iš esmės yra labai tolima esatis, kuri menkai tepažįstama, tai NT dievo pažinimas atskleidžiamas betarpiškai. Todėl krikščionys apie Dievą kalba vadovaudamiesi NT dievo įvaizdžiu, o ST labiau ir laiko kaip dievo atsiskleidimo ir žmogaus pažinimo istoriją.
Bibliją reikia skaityti kaip visumą, o ne traukyti eilutes ir prasmes iš konteksto.Kaip jau ne kartą sakiau: traukant iš konteksto galima bele ką įrodyti ir pagrįsti net ir tokius dalykus kaip žudymas, inkvizicija ar kito baisybės.
Apskritai yra traktuojama maždaug taip: ST yra Dievo Tėvo ir žmogaus kūdikio laikas ( na čia panašiai būtų kaip kad mažas vaikas vinį kiša į rozetę ir gauna nuo tėvo per nagus ir ne todėl kad tėvas jo nemyli, bet būtent todėl kad myli jis ir duoda per nagus), NT Sūnaus ir bręstančio žmogaus laikas, dabar Šventosios dvasios ir suaugusio žmogaus laikas. Tiesiog kiekviename žmogaus brandos etape dievas pažįstamas skirtingai.

[illuminati]

butent, kad mylintis tevas neduoda vaikui i nagus vinies pirstu parodes i rozete,kad neva negalima prie jos eit ir valiukiskai mirktelejes aki neprapuola savais reikalais... (is anksto ieskotis tinkamo bizuno)

as ir netraukiu atskiru vietu is konteksto, butent ta iskart ir pabreziau, imu bendrai, Dievas dviprasmiska, ar netgi daugiaprasmiska krikscioniu ir zydu religijos esybe.(neturiu kompetencijos ir issilavinimo kokybiskai diskutuot su teologu, tai cia daugiau mano nuomones ir pastebejimu pateikimas. esu atviras zinioms ir kritikai)

taip pat turiu klausima, kaip galima butu pavadinti asmeni tikinti Dievo, setono ir aplamai anapusybes egzistavimu, taciau nesimpatizuojanti, o gal netgi jaucianti antpatija tiek Dievui tiek setonui?

[TinSoldier]

taip pat turiu klausima, kaip galima butu pavadinti asmeni tikinti Dievo, setono ir aplamai anapusybes egzistavimu, taciau nesimpatizuojanti, o gal netgi jaucianti antpatija tiek Dievui tiek setonui?

Tikriausiai, misoteistu..

Kas reikštų maždaug: "neapykanta dievams/dievui".

[idenmeyou]

Dažnai mėgstama sakyti, kad įvairios kančios yra etapas, kuris skirtas ne iš pikto, o žmogų mokyti. Žiūrint į žmonijos civilizaciją žmogus vidumi ne per labiausiai pasikeitė, išliko tie patys socialiniai poreikiai, tie patys norai ir tas pats blogis žmoguje, jei pamoka kiekvienam individualiai tuomet ko vertas gyvenimas, jeigu pamoką išmoksi tik po mirties.

[paragraf 78]

Na tik visiška stuobrys pamoką išmoksta tik po mirties normaliai tobulėjant dvasiškai ir augant psichologiškai, turėtume pamokas išmokti gana greitai. Čia sakyčiau viskas priklauso nuo tavo sąmoningumo ir atvirumo augimui ir brendimui

[Steiblys]

Biblija skirsto žmones tik į dvi kategorijas: rūstybės vaikai (šėtono tarnai) ir Dievo vaikai (teisumo tarnai). Tad nenuostabu, kad iškeliama "teorija", kad Dievas yra blogas. Religijos irgi tam kuriamos, juk šėtonas geba apsimesti šviesos angelu, taip jo tarnai apsimeta teisumo tarnais. Jie labai patrauklūs.

[idenmeyou]

Na tik visiška stuobrys pamoką išmoksta tik po mirties normaliai tobulėjant dvasiškai ir augant psichologiškai, turėtume pamokas išmokti gana greitai. Čia sakyčiau viskas priklauso nuo tavo sąmoningumo ir atvirumo augimui ir brendimui

Kas nustato dvasinį ar, bet kokį kitą tobulėjimą iš kur žinoma kada baigiasi riba. Žmogus dažnai įgijęs tam tikros patirties ir žinių lygindamas save su kitais jaučiasi pasiekęs viršūnę, tobulėjimą, bet ar pamoka išmokta kitas klausimas. Ar senolis, kuris yra nugyvenęs daug metų gali įminti visatos paslaptis? Tikrai ne, pas kai kuriuos ir tai ne visus yra brandi ir gausi patirtis, išplaukianti iš daug gyvenimiškų situacijų, bet klausimus atsakymų žmogus taip ir neranda.

[illuminati]

tai anot steiblio, kritikuodamas Dievo pasirinkima kankinti zmones, oi atsiprasau, isbandyti zmones as jau tampui setono tarnu?(na taip Dievas nori, kad butume stiprus ir siuncia mum tik tokius isbandymus kuriuos galime atlaikyti... bet argi...) na tebunie. nors man si "dvipartine" sistema ir ne prie sirdies. isvis betikslis kazko irodinejimas siekiant itikti atrodo slyksciai. moralines normos? teisingumas? gerio ir blogios suvokimas? nieko nera subjektyviau nei tai. kai kurios aborgenu gentys persipjauna penius isilgai, kad galetu slapintis per penio apacia, ne gala kaip mes iprate. jiem tai vyriskumo simbolis. mum slykstu ir atgrasu.
kai kuriem islamo ispazinejam normalu zudyt kitatikius vardan savo dievo. mum krikscionim tai buvo normalu viduramziais. kiek baltu ispjauta prisidengiant Dievo vardu po baznycios veliava ir su sventiku palaiminimu.

as suprantu, kad tobulejimas ir isbandymu bei patirties kaupimas bei gyvenimo vargu mokyklos praejimas svarbus tuo atveju jei pasaulyje zmogus yra vienas pats sau. bet jei yra visagalis kurejas kuri mus "stoguoja" tai kam viso to reik. kam man visus vargus iskentet jei po mirties keliausiu i roju - dziaugsmo vieta, kur si patirtis man taps beverte.
suprantu, kad daleiskim skandinavai vikingai po mirties budami gerais kariais tikejo pateksiantis i vieta kur puotaus ir kausis, taigi motyvacija tapti kuo daugiau patirties turinciu kariu - logiska.
bet krikscioniui tai tik Dievo kaprizo vykdymas.

as vis rasau bandydamas parodyt, kad biblijinis Dievas ne toks jau ir geras. juk tema apie tai.


taigi kiekvienas krikscionis atkakliai nesdamas savo kriziu ir kentedamas bei nuolatos kovodamas su setono itaka teikia Dievui dziaugsmo. taip iseitu. ir kokia cia tada meile?!

ir isvis religijos nuo seno - zmoniu masiu kontroles priemone. ibauginta, saldziais pazadais primaitinta, neapsisvietusi zmogu zymiai lengviau kontroliuot. o kuo daugiau zmogus svieciasi tuo daznas toliau sukasi nuo religijos. aisku paragraph ko gero iskart uzgincys, bet kiek tenka pastebet pagrindine zmogaus tikejimo priezastis - baime del mirties, ar tiksliau nezinojimas kas po jos laukia. tai ir issaukia religinguma.

zodziu kuo daugau rasau tuo atrodytu didesne antipatija jauciu Dievui. ir religijai kaip kontroles priemonei

p.s. ne, is svento rasto konteksto gabalu netraukiu, vertinu viska bendrai, kaip jau kartojau du sykius.

bet dar iki dabar nesulaukiau tvirto uzgincijimo, kad Dievas geras. kitaip sakant prievartiniai isbandymai nera geris, o dar atsizvelgiant i tai, kad vien Dievo noro uztektu ir zmones galetu gyvent be ju. na bent jau tikint krikscioniu mokymu...

p.p.s. as kartu ir noreciau ir ne, kad mirtis butu viso ko pabaiga. taip, vien tam, galeciau visu religiju ispazinejam istart - in your face!! ne, nes visgi ji tai pabaiga to istart negaleciau.... gili mintis... arba ne.

[paragraf 78]

Kas nustato dvasinį ar, bet kokį kitą tobulėjimą iš kur žinoma kada baigiasi riba.

O kam jį nustatinėti?

Žmogus dažnai įgijęs tam tikros patirties ir žinių lygindamas save su kitais jaučiasi pasiekęs viršūnę, tobulėjimą, bet ar pamoka išmokta kitas klausimas.

Pamoką manau išmoksta tas kuris gali pasakyti kaip kad Sokratas pasakė: Aš žinau kad nežinau

Ar senolis, kuris yra nugyvenęs daug metų gali įminti visatos paslaptis?

O kodėl manai jog svarbu ją įminti?
Aš pats manau, kad daug svarbiau išmokti gyventi tiesoje tiek su savimi, tiek su aplinkiniais, tiek su Dievu jei juo tiki. Visa kita tėra malonus priedas, o esmė yra gyvenimas tiesoje.
Baisiausia tai, jog žmonės patys to nesuvokdami meluoja sau ir kitiems, apsimetinėja tokiais kokie nėra ir t.t. Tad gyvenimas tiesoje mano manymu yra didžiausias dvasinis tobulėjimas koks tik gali būti.

tai anot steiblio, kritikuodamas Dievo pasirinkima kankinti zmones, oi atsiprasau, isbandyti zmones as jau tampui setono tarnu?(na taip Dievas nori, kad butume stiprus ir siuncia mum tik tokius isbandymus kuriuos galime atlaikyti... bet argi...) na tebunie.

Čia ne Dievs taip nori, bet Steiblys kuris mano kad dievas to nori jo dievas yra piktas

mum krikscionim tai buvo normalu viduramziais. kiek baltu ispjauta prisidengiant Dievo vardu po baznycios veliava ir su sventiku palaiminimu.

Tai buvo normalu tik nedidelei grupei žmonių, šiaip didžioji dalis krikščionijos tam priešinosi.

taigi kiekvienas krikscionis atkakliai nesdamas savo kriziu ir kentedamas bei nuolatos kovodamas su setono itaka teikia Dievui dziaugsmo. taip iseitu. ir kokia cia tada meile?!

Čia jau apie sektantus ir fundamentalistus kalbi, o ne apie normalią sveiką krikščionybę. Gaila man tų kurie taip gyvena, matydami šėtoną visur. Jų tikrasis viešpats ir yra šėtonas, nes kai myli tai myli ir nevadini kitų šėtono tarnais vien todėl kad jie kitaip gyvena
Apie tokius galima pasakyti: Ave Satanas christiani te salutant

aisku paragraph ko gero iskart uzgincys, bet kiek tenka pastebet pagrindine zmogaus tikejimo priezastis - baime del mirties, ar tiksliau nezinojimas kas po jos laukia. tai ir issaukia religinguma.

Jau buvo apie tai diskutuota, tai nesikartosiu, tiesiog pasakysiu, kad anapusiniai džiaugsmai ar kančios niekada nebuvo esminės kriščionybės ir daugumos senųjų religijų pagrindas. Tai kažkokios žymios įtakos religingumui kaip tokiam nedaro.

zodziu kuo daugau rasau tuo atrodytu didesne antipatija jauciu Dievui. ir religijai kaip kontroles priemonei

Patiėk, sveikai tikintis žmogus, religijai kaip kontrolei irgi teigiamų jausmų neturi
Tik va bėda, kad kolkas man niekas taip ir nesugebėjo paaiškinti kaip ta religija kontroliuoja kažką. Visi tai pateikia kaip savaime suprantamą argumentą, bet niekas kolkas nesugebėjo paaiškinti kaip tai vyksta.

[illuminati]

kaip kontroles priemone?  na plito paciu tikinciuju ratas, tarp ju aisku atsirasdavo ir kitaip mastanciuju, bet arba buvo nusodinami jega arba tiesiog pasiduodavo bandos principui. o juk i anomalija buvo ikeltas puikus straipsinis apie eksperimentus su gyvunu psichologija. na zodziu daug nesiplesiu, bet pavyzdys su bezdzionem ir saltu vandeniu tiesiog puikus. pora syk visuomene nuskausmink ir paskui jos nariai ims patys vieni kitus kontroliuot ir priziuret , o dar jei pasitelkiant duonos ir botago principa(neatsimenu, bet skamba panasiai, jei ka cia mano improvizacija ) ir isvis viskas bus paprasta. issisokeliai sutvarkomi, labiausiai pasitarnave sistemai apdovanojami ir isgarsinami. taigi kuo ta baznycia ne visuomenes valdymo ir kontroles priemone? net karaliai ir imperatoriai turejo skaitytis su popieziais ir kitais aukstaisiais sventikais. baznyciai uzeme svarbu vaidmeni tiek politikoj tiek ekonomikoj.

mokausi istorija ispletiniu kursu tai drystu teigti jog truputeli gaudausi...