Kodėl žmogus nėra laimingas?

[omcikas]

"Žmogus nelaimingas todėl, kad jis nežino, jog jis laimingas; tik dėl to. Tai viskas!"    F. Dostojevskis

[time]

ar tu vienaip gyvensi, ar kitaip - laimės Lietuvoj nier.

Man patiko tas posakis, nes taip ir yra.

Tikrosios laimės ieškoti reikia ne Lietuvoje, o kažkur, kur įmanomos sąlygos normaliai gyventi, kad ir užsienyje. Lietuva paprastai suteikia minimalias sąlygas, tokias maždaug palaikyti gyvybę, kažka smulkmeniško įsigyti. Kai norima kažko daugiau, tuoj pat į paskolas įklimpstama.

Laimės neduoda žinojimas, kad gyvenimas priklauso nuo pinigų. Žmogaus vertė yra skaičiuojama pinigų verte/išmokslinimu ir darbo vieta. Vertybės - nieko vertos. Nesijaučia, kad Lietuva būtų atgavusi nepriklausomybę ir būtų situacija pagerėjusi. Kad ir pagerėjo, bet nedaug ir ženkliai atsilieka nuo vakarų pragyvenimo lygio. Visa sistema yra atsilikusi, kartais bandoma primesti, kažką įvedant/nukopijuojant nuo vakarų. Nebuvo tarybiniais laikais gerai, nėra dabar gerai.

Nėra ką kalbėti apie dirbtinį karo kurstymą prieš Rusiją su keliais tankais. Tiesiog juokas ima.

Laimės nejaučiame, nors Lietuva nepriklausoma valstybė ir mes esame jos piliečiai. Kita vertus, tai nėra tikroji laimė.

Aš laimę visada išsivaizdavavau - ateinančią iš prigimties. Nebuvo taip, kad nebūtų visiškai laimės momentų. Laimės gyvenime yra ir ta laimė yra ne pomirtinis gyvenimas. Laimės reikia gyvenime irgi, po mirtinis gyvenimas nusimato visiems neaiškus, esu apie tai mąstes.

Ir galimas daiktas, dėl savo gilių įsitikinimų pomirtinis gyvenimas atspindės sielos didžiausią baimę, kurioje siela kentės visą gyvenimą. Tačiau, jei nėra kažkokių gilių įsitikinimų, kurie graužia sąžinę, bus galima patekti - ten, kur geriau. Tiesiog, nuėmus žmogaus viršų, jis pilnas įsitikinimų, jie yra giliai įrašyti ir gali neretai pasirodyti sapnuose, gali vaidentis, jaustis baimės/kaltės jausmas, dėl šių dalykų. Čia net ne liga, čia neištrinamas su niekuom įsitikinimas, kuris bus visame šiame ir pomirtiniame gyvenime. Todėl, nežinant tikrosios mirties datos siūlau dvasiškai apsivalyti savo vidų ir nesu tikras, kad gali padėti kažkoks kunigo išklausimas, ar ezoteriniai dalykai. Čia yra nelaimingo gyvenimo pretekstas, dėl vieno gilaus įsitikinimo, kurio neina sužinoti. Bet nemažai lemia ir paviršiniai įsitikinimai  irgi gali nulemti nelaimingą gyvenimą.

Laisvės nebus, kol gyvenimas atrodys lyg dirbtinas ir veiks per įsitikinimus ir kiti valdys per baimę.

[Vienuoliktasis]

„Palaiminti idiotai, nes jie laimingiausi žmonės pasaulyje." - A.Škėma „Balta drobulė"

[time]

„Palaiminti idiotai, nes jie laimingiausi žmonės pasaulyje." - A.Škėma „Balta drobulė"

Nieko ta citata nepasako Škėma. Tikroji laimė nėra tokia dirbtinė ir nereikia tapti idiotu, kad rasti laimę. Laimė ateina tik dėl chaotiško gyvenimo būdo. Tas būdas tiek mintimis arba veiksmais vykdomas yra plačiai, kad pagaunamas kampas laimės esmės.

Laisvė duota visiems vienoda mintyse. Jeigu mintis leidžia įsitikinti laisvės esybe, leidžia patirti ir

[time]

Didžiausia anomalija spaudoje, bandymas atrasti, kodėl žmonės nelaimingi.

Teko perskaityti delfi po labai daug laiko ir aptikau be ryšio strapsnį apie žmogaus (lietuvio) laisvę, kuri matuojama pinigais. Ištikro nesutikau, nes čia peršama dirbtinė laimė.
http://www.delfi.lt/verslas/nuomones/n-maciulis-kodel-lietuviai-nelaimingi.d?id=70788808

Nepaisant to, kad buvo lyginta, gražiai išsijuokta, teko su tuom nesutikti. Ta laimė, kuri pateikiama tokiu variantu yra niekinė. Nėra tokia dirbtinė ir neateina per pinigu laisvę jais švaistytis. Per pinigus galima įsigyti daug materialių daiktų, kurie rūpės tik kartą. O pavydžiui dvasinėmis vertybes vertinantys žmonės yra netokie paperkami propaganda apie pinigus ir kad jie gėris ir kad jų duoda pakankamai.