Privalomoji Karo tarnyba

[Lauris]

Man idomu kaip bus su visais pacifistais ir kitais panasiais veikejais? Jie vadovaujasi principu, kad negali naudoti nieko kas susije su karu ir pan. Jeigu juos priverstinai igrus i armija, ar tai nebus konstitucijos pazeidimas?

Labai abejoju, kad tai bus koks nors pažeidimas.... Tai yra privalomoji karo tarnyba, o ne vaikų darželis. Kur vienas nevalgo kotleto, nes yra vegetaras, kitas murmonas ar dar koks biesas.... Aišku, LR armijoje tikrai humaniškiau, nei sovietų. Nemanau, kad reiktų bijoti tos karo tarnybos. Realiai pagalvojus, po tarnybos daug šansų, kad pasiūlis darbą. 20m atidirbai ir į penciją. Darbo metu aprūpintas viskuo. O ir pencijos neblogos.... Ne tame esmė. Visais laikais armijos bijojo. BEt mano manymu bijojo dėl dedovšinos, o ne dėl pačios tarnybos

[Benamis]

Turėtų būti jiems suteikiama galimybė atlikti alternatyvią tarnybą: valyt senukams užpakalius, padėt ligoninėse ir t.t. ir pan.

Bet ir tokiu atveju, bent seniau, reikdavo vilkėti karinę aprangą. Kas irgi gali prieštarauti įsitikinimams. Vienas iš precedentų: http://www.delfi.lt/news/daily/crime/uz-vengima-atlikti-karo-tarnyba-bauda.d?id=3150163

Bet šiaip tai logikos nulis. Jeigu privalomoji tarnyba įvesta, nes nepavyksta sukomplektuoti dalinių - tai siunčiant žmones dirbt kokiose slaugos ligoninėse ir pan., - daliniai nepapilnės Tik žmogui laikas gaištasi, per prievartą jį ten kišant.

Dekui uz nuoroda. Logikos nulis musu valdzios veiksmuose daug kur, tad nereikia per daug stebetis.

Didziausias logikos trukuma matau tame, kad zmones kurie eis i kariuomene bus visiskai nemotyvuoti. Kokia is ju nauda jeigu prasidejus neramumams jie vieni is pirmuju begs i krumus? Absurdas.

Aišku, LR armijoje tikrai humaniškiau, nei sovietų.

Butent todel, kad dabar nesovietiniai laikai ir turetu buti visu pirma atsizvelgiama i zmogu.

[Liksiubevardo]

O kaip dėl psichologinių ligų? Gali labai lengvai apsimesti sergantis sunkia depresija, juk niekas nepatikrins ar meluoji, ypač jei kažkada gyvenime iš tiesų esi sirgęs ir žinai koks jausmas. Juk ten bus kažkokia psichologinė analizė, tai paprasčiausiai gali sudaryti įspūdį, kad tau kas nors užeis ir tu pradėsi šaudysi į saviškius. Po pastarosios "Germanwings" tragedijos kažin ar kas norėtų rizikuoti...

[Lauris]

  Labai keistai įsivaizduoji armiją.... Ten nebūtų laiko pagalvoti, kad depresija sergi. O dėl tavo pasisakymo apie "gali pradėt šaudyti...."- po velniu, taigi kareivių šimtas. (pvz) Ir galvoji pradėjus tau šaudyti kiti tavęs nenupils? Ar galvoji, kad tavęs išsigąs? Nereikia būti naivuoliu. Logiškai pagalvok. Visam pasaulyje (daugelyje šalių, yra privalomoji tarnyba) ir manai tokių neatsiranda gudročių? Atsiranda ir perpranta ir draugiškai atitarnauja.

[TinSoldier]

Ten nebūtų laiko pagalvoti, kad depresija sergi.

Tas pats kas: ten nebūtų laiko pagalvoti, kad pro atvirą žaizdą plūsta kraujas.

O dėl tavo pasisakymo apie "gali pradėt šaudyti...."- po velniu, taigi kareivių šimtas. (pvz) Ir galvoji pradėjus tau šaudyti kiti tavęs nenupils? Ar galvoji, kad tavęs išsigąs?

Tai čia ne gasdinime esmė. Čia esmė, kad žmogus gali būti visiškai netinkamas kariuomenei. Jis gali neatlaikyti spaudimo, būti nenaudingas, arba netgi nestabilus ir pavojingas kolegoms.

Jeigu žmogus yra tvirtas pacifistas, jo įsitikinimams giliai prieštarauja esminiai kariuomenės principai, jeigu jis tuo pačiu turi psichologinių problemų (kaip ir depresija), tai toks priverstinis tarnavimas kelia pavojų ne tik jo paties būklei (gyvybei) bet ir kitų.

[paragraf 78]

Ten nebūtų laiko pagalvoti, kad depresija sergi.

Tas pats kas: ten nebūtų laiko pagalvoti, kad pro atvirą žaizdą plūsta kraujas.

Kai diorgina tokie pasisakymai apie depresiją. Atrodo kad va žmogus susimąstė ir depresuoja. Čia gi visa smegenų chemija pakinta ir daryk ką nori depresija, bus panašiai kaip TinSoldieris parašė. TinSoldier + už gerą palyginimą

Sergant depresija nei į kariuomenę negalėsi eiti, nei ginklo išduos, nei lėktuvo nepilotuosi. Net ir prasirgus depresija į kariuomenę sunkoka būtų patekti.

[TinSoldier]

Jei kartais pražiopsojai klausimą, pakartosiu.. Nes man tikrai visai įdomus atsakymas

Tau, paragraf, religija (įsitikinimai) neprieštarautų tarnybai? Net, jeigu ir nedalyvauti tikrame kare ir nežudyti kitų, tačiau tai vis tiek būtų ne kas kita, kaip organizuotas ir tikslingas mokymasis ir ruošimasis žudyti.

Jeigu, skirtingai nuo visokių jehovos liudytojų ir pan., katalikybė ir nedraudžia į rankas imti ginklo. Bet tas visas, tipo, "gyvybė yra šventa", - nekliudytų?

Ar pavyktų tau suderinti tikėjimą su tarnyba kariuomenėje?

[paragraf 78]

klausimą tikrai buvau pražiopsojęs

Tau, paragraf, religija (įsitikinimai) neprieštarautų tarnybai? Net, jeigu ir nedalyvauti tikrame kare ir nežudyti kitų, tačiau tai vis tiek būtų ne kas kita, kaip organizuotas ir tikslingas mokymasis ir ruošimasis žudyti.
Jeigu, skirtingai nuo visokių jehovos liudytojų ir pan., katalikybė ir nedraudžia į rankas imti ginklo. Bet tas visas, tipo, "gyvybė yra šventa", - nekliudytų?

Gynybinis karas neprištarauja katalikų tikėjimui. Gynybinis karas suvokiamas kaip kova už žmogaus laisvę ir orumą. Tarkime jei Rusija įsiveržtų į Lietuvą, kiekvieno kataliko pareiga būtų eiti ginti tėvynės. Beje, jei apie gyvybės šventumą, tai būtinosios ginties atveju padaryta žmogžudytė kiek pamenu nėra laikoma sunkia nuodėme. Tai nuodėmė, bet nėra traktuojama kaip sunki. Nors žinoma, čia seniai domėjausi galiu ir klysti. Na bet kuriuo atveju, gynybinis karas yra moraliai pateisinamas ir kiekvienas katalikas turėtų jame dalyvauti.
Visiškai priešinga padėtis yra su puolamuoju karu. Čia jau yra sunkus nusižengimas prieš kito laisvę ir orumą.
Teko bendrauti su vienu domininkonu kuris buvo priverstas tarnauti nacių padaliniuose, nepamenu kuriuose tiksliai. Tada jis jau buvo vienuolis (neseniai pasimirė). Taigi jis pasakojo, kad nei vieno žmogaus nenušovė, nebent kokį netyčia. Jis visuomet mūšio metu šaudydavo kur nors pro šalį. Jis nepateisino šio karo ir mūšio metu elgėsi atitinkamai. (dabar išėjo knygelė apie tai kaip vienas pranciškonas tarnavo Vemachto ir SS padaliniuose. Pats jos neskaičiau dar, bet kas skaitė sakė labai gili knyga)



Tiesa, įdomus kanoninis pastebėjimas: jei esi, net ir ginamojo karo metu nužudęs žmogų, tai yra kliūtis gauti kunigystės šventimus ir tokiu atveju reikia gauti specialų Vatikano leidimą.

[Lauris]

Kai diorgina tokie pasisakymai apie depresiją. Atrodo kad va žmogus susimąstė ir depresuoja. Čia gi visa smegenų chemija pakinta ir daryk ką nori depresija, bus panašiai kaip TinSoldieris parašė. TinSoldier + už gerą palyginimą

Sergant depresija nei į kariuomenę negalėsi eiti, nei ginklo išduos, nei lėktuvo nepilotuosi. Net ir prasirgus depresija į kariuomenę sunkoka būtų patekti.

Suprantu, kad tai yra liga. Ir sunki liga.O mane "diorgina"  kai kurių pasisakymai, kurie prilygsta šunyčių inkštimui.... Sergu depresija, ar ims į armiją? Aš plokščiapadis ir t.t. Pripažins, kad netinkamas, neisi. Tinkamas, eisi. Ko verkti?

[paragraf 78]

Na sergantis žmogus turi savo poreikius ir natūralu, kad kyla klausimas. Ir nesakyčiau, kad tai inkštimas, o natūraliai kylantis klausimas.
Jei pats niekuo nesergi, tai sveikinu, bet sergančiam viskas kitaip atrodo.

P.S. @Lauris pataisiau tavo žinutėje citavimą. Ateityje prašau naudotis citavimo funkcija, nes labai sunku atkasti kuri teksto dalis cituojama, o kuri tavo asmneinė. Jei nežinai kaip reikia cituoti, klausk, padėsiu.

[Lauris]

Na sergantis žmogus turi savo poreikius ir natūralu, kad kyla klausimas. Ir nesakyčiau, kad tai inkštimas, o natūraliai kylantis klausimas.
Jei pats niekuo nesergi, tai sveikinu, bet sergančiam viskas kitaip atrodo.

Ne dėl to, kad nesergu, bet asmeniškai tai primena lyg kokį pasiteisinimą. Nemanau, kad gaus kvietimus i tarnybą, ir visus "padriat" ims. Tikrai bus atranka, patikrinimai.... Nemanau, kad reikėtų dėl to jaudintis.

[idenmeyou]

Tikėtina, kad žmogus gali turėti psichinių paslėptų problemų ir imant į kariuomenę to tikrai nepastebės, prasidėjus rimtam karui imtų visus, nesvarbu kokius negalavimus turi, svarbu, kad laimėti.

Kol dabar žaidžiasi kariuomenėje per pratybas tai ir yra atranka, kai susidurtų su tikru priešu požiūris į pasikeistų.

[paragraf 78]

Ne dėl to, kad nesergu, bet asmeniškai tai primena lyg kokį pasiteisinimą. Nemanau, kad gaus kvietimus i tarnybą, ir visus "padriat" ims. Tikrai bus atranka, patikrinimai.... Nemanau, kad reikėtų dėl to jaudintis.

Na taip, būna žmonių kurie pasiteisinimų ieško kad nevykdyti savo pareigų, bet išskirti tik ligonius (kuriems tas pasiteisinimas išties tikras) kažkaip nesąžininga. Manyčiau tie kas turi tokius a la man mokslai pasiteisinimus, tai čia jau bandymas pasiteisinti, liga tai kita kategorija. Na čia tas pats kas sakytum, va žmogus be kojos klausia ar jei esu be kojos galėsiu dalyvauti olimpinėse varžybose sprinto rungtyje? Ir ką, jis žinoma čia bando pasiteisinti (čia kiek hiperbolizuotai pateikiau, bet norėjau parodyti patį principą)

Tikėtina, kad žmogus gali turėti psichinių paslėptų problemų ir imant į kariuomenę to tikrai nepastebės, prasidėjus rimtam karui imtų visus, nesvarbu kokius negalavimus turi, svarbu, kad laimėti.

Na taip, bet jei toks dalykas paaiškėja prieš imant į tarnybą, tai tada labai gerai kad pastebima

[illuminati]

olimpinese ne, bet parolimpinese - kodel gi ne? ta sauktiniu kariuomene ne kazkas baisaus, gi atrinks 3000 is tu keliasdesimt atitinkanciu tais metais.
va butu visuotine mobilizacija karo atveju, tai ziurek ir bekojus ir sizofrenikus surinktu, sizofrenikai keliautu i statybinius dalinius kazko raust ar cemento maisu tampyt, bekojai kur i virtuves ar sandelius

[idenmeyou]

Aš labiausiai noriu pabrėžti tai, kad kol yra taika ir nevyksta joks karas tai valdžios žmonės demonstruoja iliuzines puikias sąlygas. Lyg kariuomenėje yra aukščiausio lygio profesionalai, o karui prasidėjus civilių niekas neimtų. Bet istorija byloja, kad būna visuomet kitaip. Žinoma žinant dabartines karo technologijas sunktu prognozuoti karo ilgumą, bet jeigu karas užsitęstų net neabejoju, kad į karą būtų patraukti ir invalidai ir nestabilios psichikos.