B. Geitsui dirbtinis intelektas kelia susirūpinimą dėl žmonijos ateities

[Benamis]

„Microsoft" bendraįkūrėjis ir buvęs šios korporacijos generalinis direktorius Billas Gatesas prisijungė prie vieno žinomiausių pasaulyje fizikų Stepheno Hawkingo ir „Tesla" bei „SpaceX" vadovo Elono Musko stovyklos - visi šie vyrai mano, jog mašinos, valdomos dirbtinio intelekto, yra grėsmė žmonijai, rašo solidrocketboosters.com.

Žmogus, kurio darbas „Microsoft" pavertė jį turtingiausiu planetoje, bendravo su svetainės „Reddit" lankytojais ir atsakė į jų klausimus.

„Priklausau tai stovyklai, kuri susirūpinusi dėl superintelekto. Visų mašinos bus pakankamai protingos, kad užduotis atliktų savarankiškai. Antra, jos nebus superintelektualios. Išmintingai valdant jos bus labai naudingos. Bet po kelių dešimtmečių jų intelektualumas kels labai rimtų rūpesčių", - sakė B. Gatesas.

Panašią nuomonę anksčiau yra išreiškęs ir milijardierius E. Muskas, „SpaceX" bendraįkūrėjis bei „Tesla" generalinis direktorius. Nors jis nėra profesionalus dirbtinio intelekto ekspertas, bet yra vienas iš atviro laiško, kuriuo siekiama reglamentuoti dirbtinio intelekto vystymą, signataras. Šio dokumento tikslas - padidinti ateities dirbtinio intelekto patikimumą ir pažangumą, bet taip, kad visa jo kontrolė būtų žmogaus rankose. Kitaip tariant, dokumentu rekomenduojama sukurti saugiklius, kurie neleistų dirbtiniam intelektui vystytis nevaldomai.

Šie visame pasaulyje žinomi ir gerbiami žmonės dėl dirbtinio intelekto susirūpinę dėl to, kad tai - jau ne kažkas iš fantastikos srities. Filmų „Matrica" trilogijoje galėjome pamatyti, kas nutinka, kai dirbtinio intelekto idėja tampa nebevaldoma. Šiuose filmuose labai pažangios mašinos žmoniją vertina kaip grėsmę. O kai filme „Terminatorius" pradeda savarankiškai veikti kompiuterių sistema „Skynet", ji pradeda ilgametį karą, kuriame žmonėms tenka gintis nuo į žmones labai panašių robotų.

Grįžkime į tikrąjį pasaulį: šiandien skaitmeniniai asistentai - tokie, kaip „Siri", „Cortana" ar „Google Now" skaitmeniniai asistentai atrodo buki, bet dirbtinis intelektas vystomas, jis tobulėja. Ateis tokia diena, kai programuotojai išmokys kompiuterius mokytis, naudotis tomis žiniomis, kurias sukaupė daugybė visų mūsų naudojamų įrenginių.

IBM superkompiuteris „Watson" jau dabar atlikinėja automatizuotus medicininius tyrimus ir diagnostiką, praėjusį mėnesį mokslininkai pristatė algoritmą, kuris yra neįveikiamas žaidžiant pokerį. Ar visi šie dalykai neturėtų mums kelti susirūpinimo?

B. Gatesas ir E. Muskas šiuo požiūriu yra pesimistai - jie siūlo ruoštis blogiausiam variantui.

E. Muskas spalį dirbtinio intelekto vystymą sulygino su demonų šaukimusi, todėl jis stengiasi kaip galima daugiau investuoti į kosmoso pramonę. Anot jo, žmonės, lygiai, kaip ir jau išnykę dinozaurai, gali išnykti. Arba persikelti į kitą planetą.

S. Hawkingas 2014 metais leidiniui „The Independent" rašė: „Dirbtinio intelekto poveikis trumpuoju periodu priklausys nuo to, kas jį valdys. Poveikis ilguoju periodu priklausys nuo to, ar jį apskritai įmanoma valdyti".

Įdomu tai, kad B. Gateso įsteigta korporacija „Microsoft" taip pat užsiima dirbtinio intelekto vystymu - ji kuria skaitmeninį asistentą „Cortana". Šiuo programinės įrangos elementu, kurio vardas yra puikiai žinomas „Halo" serijos žaidimų gerbėjams, jau dabar gali naudotis telefonų su „Windows Phone 8.1" sistema naudotojai, o dar šiemet pasirodys ir „Windows 10" sistema, kurioje „Cortana" taip pat integruota.

Bet, nepaisant ateities, kurioje dirbtinis intelektas ir pačios save kuriančios mašinos atrodo neišvengiamos, Billas Gatesas mano, jog programavimas tikrai nėra profesija, kuri neturi ateities. Bent jau dabartinei kartai:

„Kol kas tai yra saugi profesija. Ji labai įdomi ir padeda suformuoti mąstymą taip, kad jis visais atžvilgiais būtų labiau logiškas. Ateinančioje kartoje esama permainų galimybių, bet juk lygiai tą patį galima pasakyti ir apie visas kitas profesijas. O suvokimas kaip programuoti bus naudingas visais laikais", - rašė B. Gatesas.

DELFI

[idenmeyou]

Būtu labai absurdiška jei iš didelių pastangų sukurtumėme tai, kas mus sunaikintų.

[Supera]

Bet kita vertus žmonija linkus kurt griunančią jėgą. Kad ir pvz.: atominės bombos, aišku kurtos tam tikrom aplinkybėm, bet vistiek tai griaunanti jėga ir dar kokia.

[idenmeyou]

Galiu pasakyt tik tiek, kad žmogus nesukūrė nieko iš nieko.

Viską ką sukuriame ar turime šiai dienai, tai yra gamtoje. Kad ir ta pati atominė bomba, tai savaime aišku pavojingas ginklas, visi linkę kaltinti žmones, kad ji buvo sukurta. Bet jei viskas aplinkoje būtų kiek kitaip ir tiesiog būtų neįmanoma vykdyti branduolinių reakcijų, tuomet būtų neįmanoma sukurti ir bombos.

Vedu prie to, kad gamtoje jau yra tam tikri elementai, o žmogus išmoksta jais pasinaudoti ir sukuria tokias bombas. Gaunasi taip, kad kuriame ginklus iš gamtos elementų, kurie yra jau labai senai, mes juk negalime sukurti tokių reakcijų iš nesamų elementų.

[czech-kuolis]

bet pažiūrėjus plačiau, gal tai nėra kažkoks pernelyg didelis blogis. Nenoriu naudoti žodžio "lemta", bet jei trumpam įsivaizduotumėm, kad kiekviena planeta su gyvybe turi kažkokį vystymosi algoritmą, kurio rezultatas yra kur kas didesnis už individą, fauną, florą, negyvąją gamtą ir visa kita, galėtumėm įsivaizduoti, kad žmonija yra aktyvi tarpinė grandis to rezultato siekime. Žmogus perima  "kūrėjo" estafetę, kad išsaugotų ir perduotų tai, ką pats išpuoselėjo - intelektą. Jis jį kuria tol, kol jis būna baigtas, tada pasitraukia (kad ir kaip nemaloniai tai skambėtų) - kaip dėl žmogaus veiklos pamažu pasitraukia kai kurios rūšys, kurios net ir netiesiogiai galėjo būti reikšmingos paties žmogaus vystymuisi. Žmonija tampa savotišku intelekto ir žinių konteineriu - forma, bet ne turiniu.

Reikėtų sutarti, ką laikytume savarankišku dirbtiniu intelektu, bet galbūt suprogramavę racionalius jo pagrindus iki tokio laipsnio, kad intelektas galėtų pats save vystyti, galėtume jį palikti savieigai ir - kas žino - gal jis neišsiugdytų kai kurių žmogiškų savybių, kurios laikomos neigiamomis (na, čia tos dėl kurių kyla karai). <čia šitoje vietoje būtina kalbėti, kas yra tas tikras DI ir ar jausmai jam būtini, bet whateva). Kitaip tariant, gal robotas, kurio poreikiai, ko gero, tėra vienos rūšies energija (palyginus su žmogaus poreikiais) yra draugiškesnis variantas aplinkai?

[illuminati]

jeigu zmogus leidzia sau zaisti Dieva ir kurti mastancia laisvavalia esybe(butybe dirbtinio intelekto vadint nesivercia liezuvis, kas del laisvos valios tai galima uzdet veikimo apribojimos, bet jei bus prieita, kad dirbtininis intelektas pats save kurs ir tobulins, o taip ir bus, tai ir betkokius apribojimus evoliuconuojant gales apiet) tai tegul masto apie tai placiau

noriu pastebet ir kita aspekta - jau geriau zmogus tobulintu savo paties rusi pasitelkdamas genu inzinerija, modifikuodamas dnr ir salindamas trukumus bei gerindamas darbines ir protines savybes.
juk galima butu pasiekt ir ta pati nemirtinguma, kad ir kaip tai avantiuristiskai skambetu.
elementariai paemus zmogus mirsta nuo susidevejimo, vienam ar kitam organui ar ju sistemai susidevejus, ar del vienu ar kitu priezasciu  atsiradus organizmo veiklai kliudanciu veiksniu.
butent taisant dnr bei pasitelkus nanotechnologijas(juk jos medicinoj naudojamos ir dabar) galima butu uztikrinti nuolatine organzizmo sistemu regeneracija ir prevencija nuo isoriniu veiksniu,

taigi mano kuklia nuomone, butent susitvarkius su savo rusim ir garantavus jai neribota testinuma, jau butu galima zaisti Dieva

[TinSoldier]

<...>juk galima butu pasiekt ir ta pati nemirtinguma<...>galima butu uztikrinti nuolatine organzizmo sistemu regeneracija ir prevencija nuo isoriniu veiksniu<...>garantavus jai neribota testinuma, jau butu galima zaisti Dieva

Klausimas, ar, manai, nemirtingumas ir visiškas tęstinumas, visiška ląstelių regeneracija ir t.t. - būtų tai, ko norėtum?

Ar manai, kad amžinas žmogaus gyvenimas turėtų būti siekiamybė? Ar manai, kad žmonijai/žmogui turėti absoliutų tęstinumą būtų naudinga/prasminga/teigiama?

[Gyvas robotas]

Ar manai, kad amžinas žmogaus gyvenimas turėtų būti siekiamybė? Ar manai, kad žmonijai/žmogui turėti absoliutų tęstinumą būtų naudinga/prasminga/teigiama?

O kodėl ne? Kodėl robotai turėtų naudotis visu žmonių sukurtu gerbūviu, o ne tarkime mano vaikaičiai?

[idenmeyou]

Čia įdomus dalykas paminėtas. Jeigu žmogus pasieks amžinybę, tai jos norės bent iš pradžių daugelis. Bet pasaulyje žmonių daugėtų ir toliau, o vietos ir išteklių užtektų ne visiems, taigi greičiausiai kažkas pradėtų skirstyti kas gyvena amžinai, o kas tik tarkim "50" metų. Lygybės nėra dabar, nebūtų ir tada, greičiausiai turtingieji ir valdžia gautų išsvajotą amžinybę, o vargšas turėtų dar ir tuos pačius 50 plušėti sunkiai dirbdamas.

[Sharikovas]

As manau, kad nemirtingumas/ilgaamziskumas butu siekiamybe zmonijai, bet butent tai ir vyksta dabar. Vos ne kekviena diena galima isgirsti kaip mokslininkai atranda koki nors vaista stabdanti senejima, identifikuoja genus atsakingus uz senejima ir t.t., tai procesas jau dabar vyksta pilnu tempu ir ateityje ilgaamzis/nemirtingas zmogus neisvengiamai atsiras.

[illuminati]

taip amzinybe ir ekspancija visatos(pletros uz musu dabartines aplinkos ribu) atzvilgiu, tobuliausias zmonijos likimo varijantas, bent jau mano kuklia nuomone.

daleiskim jei jau pradejom uz gryna piniga svarstyt si scenariju, tai zmogus pasiekes nemirtinguma(nuolatine organizmo sistemu regeneracija ir kuo didesni atsparuma aplinkos veiksniams ) galetu daug sekmingiau kolonizuot ir kitas planetas, kaip pavyzdys. juoba atviro kosmoso radiacija nebebutu baisi, o lastelinis kvepavimas(energijos gamyba) galetu vykti tarkime be deguonies, kaip butino elemento. nors cia labai siaurai paemiau, vien apie apie pletra. kiek dar atsivertu galimybiu zmonems, jei jie galetu pilnai manipuliot materija is kurios yra sudaryti.

p.s. idenmeyou komentaras apie ta amziaus pasiskirstyma tarp visuomenes klasiu labai primine viena filma, ikalinti laike, ar kazkaip panasiai, jau nebepamenu

p.p.s. sharikovas dabar tai nevyksta, dabar tai imituojama, jei galima taip sakyti, nemirtingumas, tobula sveikata amzinumas butu peilis farmacijos pramonei. taigi logiskai mastant kapitalistinej visuomenej to nebus, gal kada tobulam komunizme, bet dar negreit manau, "nedaaugus" zmonija dar iki to. nors teoriskai manau, tai nebutu labai sunku pasiekti

[Jimas]

Reikia savęs paklausti kas visa visatą sukūrė. Kodėl mes egzistuojame. Kas apskritai mums suteikė šansą kažką kurti, mąstyti, kalbėti. Tada reikia žiūrėti kokia prasmė kolonizuot planetas, kurti robotus, vystyti technologijas. Gaunasi rezultatas, jei visa tai egzistuoja reiškiasi yra "kažkas", o tas "kažkas nori, kad mes atskleistume visas paslaptis. Todėl reikia vystyt dirbtinį intelektą, nes jis pagal "kažko" planą mus priartina prie tikslo, juk ne veltui tai egzistuoja, kaip matome visata nėra chaotiškas darinys, ji paremta skaičiavimais, dėsniais. Kiekvienas daiktas turi savo paskirtį, taip ir visata turi tikslą, galbūt kada nors pamatysim kas už visa to slypi. Galbūt siena, aklina tamsa kaip užsimerkus, o galbūt pasauliai kupini gyvybės.

[idenmeyou]

@illuminati  Teko šį filmą matyti, tarp kitko manau kažkas panašiai ir būtų. Pastebėta yra, kad žmonės yra linkę ateitį matyti labai šviesią, jie dažnai įsivaizduoja, kad jų anūkai arba dar vėlesnės kartos gyvens gražiame pasaulyje, geresniame nei yra dabar, bet būna dažnas nusivylimas. Čia lygiai tas pats ir su praeitimi, žmonės mėgsta ją prisiminti šiek tiek geresnę nei buvo.

Tad dabar svarstome apie žmonijos didžiulę galimybę, nemirtingumą, bet kada istorijoje nebuvo bent kelių politikų, bent kažkuri dalis valdžios kuri žmonės siekė valdyt ir iš jų gauti naudos. Žinant koks yra žmogus netikiu, kad ir atėjus nemirtingumo laikui visi gražiai susėstų ir dalintųsi nemirtingumu, greičiausiai būtų meluojama, kad nemirtingumą reikia užsitarnauti, bet tikriausiai didžioji dalis taip jo ir nesulauktų, o valdžios žmonės gavę nemirtingumą savo postuose būtų tiek ilgai, kad niekas nebetikėtų jog juos įmanoma iš ten iškrapštyt ir visas pasaulis skęstų tironijoje, gal netgi tie politikai po daugelio metų ir Dievais pasivadintų. Žinoma čia tik pamąstymas, vien jau pačio nemirtingumas tik teorinis dalykas.