Pasirinkimo reikšmė

[Parcufas]

Master - Zmogus savo esmes, savybiu ir ji supancia aplinka pakeisti negali. Visa zmogaus valios laisve - pasirinkime, kokia ji aplinka formuos.

Zmogus tai noras gauti malonuma. Jis ne menkiausio judesio neatliks jei nebus motyvo. Pvz. renkantis tarp arbatos ir kavos, jis visad pasirinks tai ko labiau nores, arba tai kame egoistinis isskaiciavimas bus stipresnis, del vienu ar kitu priezasciu. Taip ir musu kasdieniuose pasirinkimuose. Butu galima sudeliot zmogaus keliones taskus, a,b,c,d,e ir t.t. tame valios laisves nera.  Taip pat zmogus negali veikti pries savo valia. Tai neimanoma. Kaip ir nusizudyt neimanoma jei tu neturesi egoistinio isskaiciavimo jog mires tu jausies geriau nei gyvas. Viskame yra egoistinis isskaiciavimas. O savo norui zmogus nepavaldus - ji formuoja aplinka. Del to vienintele zmogaus valios laisve - aplinkos pakeitime.


Viskas ka zmogus savyje gali pakeisti tai ketinimas - del ko jis kazka gauna? Del saves ar del kito? Egoizmo nereik gesinti, nereik lauzyt, ribot - tai musu variklis! Ji tik reik teisingai isnaudot. Zmogus yra ketinime, o ne veiksme, del ko as kazka gaunu?  Jei as istaisau savo ketinima del kito - tai jau yra dvasinis egoizmo taisymasis.  Po truputi po truputi savo egoizma transformuoju i atidavima. Kasdienis veiksmas lieka tas pats, tame valios laisves nera, bet kokiame intensyvume as tų veiksmų ketinimą keiciu  is del saves i del kito  - tame ir slypi visas zmogaus pokytis. Taip zmogus keiciasi deka aplinkos kuri jam diktuoja norus.

Zmogaus valios laisve - aplinkos kuri ji formuos pakeitime.
Zmogaus keitimasis deka aplinkos kuri ji formuoja - jo ketinime - del ko kazka gaunu?

Jei idomu daugiau apie valios laisve: http://www.kabbalah.info/lt/biblioteka/straipsniai/valios-laisv%C4%97
http://www.kabbalah.info/lt/biblioteka/virtualios-pamokos-pradedantiesiems/pasirinkimo-laisv%C4%97

[Darius]

Master - Zmogus savo esmes, savybiu ir ji supancia aplinka pakeisti negali. Visa zmogaus valios laisve - pasirinkime, kokia ji aplinka formuos.

Zmogus tai noras gauti malonuma. Jis ne menkiausio judesio neatliks jei nebus motyvo. Pvz. renkantis tarp arbatos ir kavos, jis visad pasirinks tai ko labiau nores, arba tai kame egoistinis isskaiciavimas bus stipresnis, del vienu ar kitu priezasciu. Taip ir musu kasdieniuose pasirinkimuose. Butu galima sudeliot zmogaus keliones taskus, a,b,c,d,e ir t.t. tame valios laisves nera.  Taip pat zmogus negali veikti pries savo valia. Tai neimanoma. Kaip ir nusizudyt neimanoma jei tu neturesi egoistinio isskaiciavimo jog mires tu jausies geriau nei gyvas. Viskame yra egoistinis isskaiciavimas. O savo norui zmogus nepavaldus - ji formuoja aplinka. Del to vienintele zmogaus valios laisve - aplinkos pakeitime.


Viskas ka zmogus savyje gali pakeisti tai ketinimas - del ko jis kazka gauna? Del saves ar del kito? Egoizmo nereik gesinti, nereik lauzyt, ribot - tai musu variklis! Ji tik reik teisingai isnaudot. Zmogus yra ketinime, o ne veiksme, del ko as kazka gaunu?  Jei as istaisau savo ketinima del kito - tai jau yra dvasinis egoizmo taisymasis.  Po truputi po truputi savo egoizma transformuoju i atidavima. Kasdienis veiksmas lieka tas pats, tame valios laisves nera, bet kokiame intensyvume as tų veiksmų ketinimą keiciu  is del saves i del kito  - tame ir slypi visas zmogaus pokytis. Taip zmogus keiciasi deka aplinkos kuri jam diktuoja norus.

Zmogaus valios laisve - aplinkos kuri ji formuos pakeitime.
Zmogaus keitimasis deka aplinkos kuri ji formuoja - jo ketinime - del ko kazka gaunu?

Jei idomu daugiau apie valios laisve: http://www.kabbalah.info/lt/biblioteka/straipsniai/valios-laisv%C4%97
http://www.kabbalah.info/lt/biblioteka/virtualios-pamokos-pradedantiesiems/pasirinkimo-laisv%C4%97

O savo norui zmogus nepavaldus - ji formuoja aplinka. Del to vienintele zmogaus valios laisve - aplinkos pakeitime.
Skamba kaip tu pasirenki kaip liepia aplinka, ir turi laisvai pasirinkit kita aplinka (kuriai žmogus nepavaldus taip pat). Siūlomą rinktis kita aplinka kuri taip pat įtakos, o "valios laisvė" tik beprasmis žodis tame tekste.
Zmogaus valios laisve - aplinkos kuri ji formuos pakeitime.
Zmogaus keitimasis deka aplinkos kuri ji formuoja - jo ketinime - del ko kazka gaunu?

Prilyginčiau kai tau nusibodo kasdien Pūraičiams valgyti kiaušinienė tai savo "laisva valia" pakeiti į sumuštini, bet vis vien lieki priklausomas nuo alkio (aplinkos įtaka) nors gauni tik kitokio maisto.
P.S. Nuo vienos priklausomybės pereisi prie kitos. Tas pats vergas tik kitas šeimininkas.

[Parcufas]

1) Na taip. Bet taip pat yra pasakyta - "jei ne as sau, tai kas man?" o is kitos puses "nera nieko kito tik jis".

2) Taip tik kad ta kita maista valgydamas jausi begalini malonuma, tobuluma, nemirtinguma ir t.t.. Skirtumas tas jog tu jausi jog turi valios laisve, neliks filosofiju, turiu as valios laisve ar ne? Ir skirtumas tarp kiausinienes ir sumustinio tame, jog sumustini valgysi kita burna. Is vergoves kiausinienei (kas yra skausminga, o malonumas laikinas, ydinga aplinkai) pereisi i laisve valgant sumustini (kas yra malonu, nesibaigia ir naudinga aplinka). Sumustinio valgymas tame, jog tu valgai butent tai ko is taves reikalauja, tu pries tai, is taves pareikalaujant, jau zinai, kada ta sumustini valgyt, kada susilaikyt, kada padidinti doze ir t.t. O dar veliau pradedi pats diktuoti, kada tau ta sumustini reik valgyt. Zodziu tampi lygus kurejui.

Is kitos puses - "nera nieko kito tik jis" bet kai tu jau tai supranti, kai tai atskleidi, tai jau nebera skirtumo kas pirmas, nes mes tampame lygus. Absoliutus. O ka reiskia absoliutas ir jo absoliuti valios laisve, pakol to zmogus neatskleidzia, savo ribotu protu suvokt negali.

[Nieksas]

1) Na taip. Bet taip pat yra pasakyta - "jei ne as sau, tai kas man?" o is kitos puses "nera nieko kito tik jis".

2) Taip tik kad ta kita maista valgydamas jausi begalini malonuma, tobuluma, nemirtinguma ir t.t.. Skirtumas tas jog tu jausi jog turi valios laisve, neliks filosofiju, turiu as valios laisve ar ne? Ir skirtumas tarp kiausinienes ir sumustinio tame, jog sumustini valgysi kita burna. Is vergoves kiausinienei (kas yra skausminga, o malonumas laikinas, ydinga aplinkai) pereisi i laisve valgant sumustini (kas yra malonu, nesibaigia ir naudinga aplinka). Sumustinio valgymas tame, jog tu valgai butent tai ko is taves reikalauja, tu pries tai, is taves pareikalaujant, jau zinai, kada ta sumustini valgyt, kada susilaikyt, kada padidinti doze ir t.t. O dar veliau pradedi pats diktuoti, kada tau ta sumustini reik valgyt. Zodziu tampi lygus kurejui.

Is kitos puses - "nera nieko kito tik jis" bet kai tu jau tai supranti, kai tai atskleidi, tai jau nebera skirtumo kas pirmas, nes mes tampame lygus. Absoliutus. O ka reiskia absoliutas ir jo absoliuti valios laisve, pakol to zmogus neatskleidzia, savo ribotu protu suvokt negali.

Žodžiu , kaip supratau iš šio posto norint būti laisvam t.y. galėti rinktis reikia turėti valią ar suklydau ?

[Parcufas]

Teisingai supratai Zmogus turi valdyt dvi jegas - gavimo ir atidavimo, ir vidurine linija kurioje zmogus daro pasirinkima. Tai jau yra sistema vadinama - Adomas, kuris reiskia Panasus i Kureja.  Kitu atveju as visad renkuosi tik tai kas man malonu su ketinimu del saves - egoistinis isskaiciavimas. O tame valios laisves nera. Zmogus kad turetu valios laisve turi isstatyt sekanti ketinima,vektoriu - del kito.

[Darius]

Is vergoves kiausinienei (kas yra skausminga, o malonumas laikinas, ydinga aplinkai) pereisi i laisve valgant sumustini (kas yra malonu, nesibaigia ir naudinga aplinka).

Ir po to "vergovės sumuštinis" ir reikės grįžti prie seno, ar  ieškoti naujo.

Sumustinio valgymas tame, jog tu valgai butent tai ko is taves reikalauja, tu pries tai, is taves pareikalaujant, jau zinai, kada ta sumustini valgyt, kada susilaikyt, kada padidinti doze ir t.t.

Taip pat buvo prieita ir prie kiaušinienės, bet nepakankamai įtikinimai "reikalavimai" pastūmėjo kitom paieškom dėl gražesnio jo pateikimo. Kiek išlaikysi šį pasirinkimą priklauso nuo "reikalautojų".

O dar veliau pradedi pats diktuoti, kada tau ta sumustini reik valgyt. Zodziu tampi lygus kurejui.

Tai "reikalautojų" rezultatas kuris pareikalaudamas sukurkė tavo pasirinkimus ir pavadino "laisva valia".      Vis vien lieku prie nuomonės jog "laisva valia" kol kas beprasmis žodis šiuose teiginiuose.

P.S. Stiprios valios žmogus kuria pats sau atramą,  silpnas jos ieško. Silpnam -   reikalingas reikalautojas, nes pats nesugebės ...

[Parcufas]

 1) Senas isvis isnyksta, naujo nereik ieskot, nes istaisai savo noro gauti mechanika i teisinga naudojima. Egoizmo gamtoje kaip tokio neegzistuoja. Tik zmogui duotas egoizmas - pagalba pries ji pati, tam kad issitaisyti i altruistini veikima.

2) Taip tik skirtumas valios laisveje, jos jautime ir nejautime. Kiausiniene valgant galvojai, buvai isitikines jog turi valios laisve, o sumustini valgant tu jausi kad turi valios laisve, visiskai kitokios kokybes prisipildymas.

3) Taip. Tik pasikartosiu, skirtumas jautime ir nejautime. Jei kiausiniene as vistiek valgysiu be valios laisves pojucio, tai sumustini valgysiu jausdamas valios laisve. Galutiniame rezultate, kiausiniene isnyks is mano suvokimo lauko nes tai buvo laikina ir iliuziska, tik tam kad pradeciau valgyt sumustini. Skirtumas jautimo kokybeje. Teoriskai as ir dabar valgau sumustini, bet to nejauciu.   

Valios laisve tai busena, davimo savybe, kai tu jau kazkokiame lygmenyje esi savo savybemis supanasejas su tave supanciu pasauliu.
Dabar zmogus klausineja ar jis turi valios laisve ar ne, nes tai yra nezinomybe ir trukumas. Supanasedamas su supancia aplinka, jis ta trukuma uzpildo ir nelieka klausimu, kokia gyvenimo prasme, ar as turiu valios laisve, ar egzistuoja dievas ir t.t.

4) O kas tam stiprios valios zmogui dave ta stipria valia, kuria jis susikure sau atrama?
Kokią, stiprios valios zmogus, sukuria sau atramą - psichologine atrama ir pasiteisinima?
Ir analogiskai su silpnu? Juk zmogus savo minciu ir noru nekontroliuoja. Koki nora dave tą ir sukuriau pagal savo trajektoriją.

Valingas ir nevalingas zmogus  veikia pagal savo savybes, kurios jiems duotos. Ar isvis imanoma, galima lyginti juos? Vienas pagal savo savybes "sukuria" vienokio lygio atrama ir galu gale kas ta atrama? Psichologinis nusiteikimas? O kitas pagal savo savybes nekuria ir tiki jog yra reikalautojas kuris is jo reikalauja, kas taip pat lygu psichologiniam nusiteikimui. Is principo skirtumo cia ner. Nes abu siuo atveju tik psichologini nusiteikima prieme, bet praktiskai nerealizavo Kurejo atskleidimo siame pasaulyje.

Tai yra sistema ir ner prasmes net gilintis i materialaus pasaulio procesus del to kad tame tik susipainiosi. Kaip kad einsteinas minejo - ispresti sio pasaulio problemas galima tik is sekancios  pakopos. Tai reiskia pakylant virs savo egoistines prigimties, subjektyvaus realybes stebejimo. Atskleidziant butent ta viena valdancia jega siame pasaulyje ir veikiant su ja isvien, o ne priesingai.

Is kitos puses, beabejo, kureja reik sukurti. Bet juk ne tu sita darba pradejai ir ne tu baigsi, ne tu rinkaisi gimti, gyventi ir mirti. Spresti paciam kur cia tavo "kuryba" ir tavo "gyvenimas".

[Darius]

Gali gyventi iliuzijoje nesuprasdamas to, gali gyventi iliuzijoje darydamas pasirinkimus ir galvoti kad tai tavo laisvos valios įtakojimas ir ji tau atveria akis, gali  žinodamas gyventi kad tai iliuzija, neieškodamas iliuzijoje atsakymu.
O dėl atsakymų ieškojimų ir pateikimu kreiptis  į tokias organizacijas kaip tu propaguoji (kiek viena turi savo atsakymus).

Kūrėjas -  kas mistiško ir antgamtiško, kurio mūsų pasaulyje nėra ir jo pažinimas tai virš suvokimo ribų. BET organizacijos žino kaip pažinti kūrėja, nes tai juk aktualu ir prasminga kiekvienam ieškančiam (Čia tai tik mano nuomonė).

[Parcufas]

Dariau.

Gali. Bet gali gyvent ir ne iliuzijoje ir zinot, kad tai ne iliuzija.
Egoizmas yra iliuzija, kai as jauciuosi atsietas nuo viso pasaulio.
Jei jauciu artima kaip save pati, o visa realybe esancia pries mano akis, kaip egzistuojancia manyje as istrukstu is egoistines iliuzijos. 

Kabalos mokslas nera ismastytas, sukurtas ar kazkaip kitaip isgautas. Tai yra sistema, kuria galima pasiekti, atskleisti kiekvienam.  Tai taip pat nera egoistinis mokslas, nes jis vienija visus viename tiksle, virs savo egoizmo. Egoizmas - mus visus skirianti jega. Iliuzija, kad mes esame atskirai veikiantys elementai. Mes gi dabar esame visi susivienije tik to nejauciame. Beda musu egoizme. Bet ilgainiui ta mes istaisysime. Visa realybe integrali, o mes jos integralai. Visi begalo skirtingi, bet visi unikalus ir lygus, papildantys vienas kita.

Egoistine vienijimosi forma tai fasizmas nuo zodzio fashio (vienybe). Altruistine vienijimosi forma - kabala. Mes gi turime vienytis ne vienas pries kita, o pries musu egoizma. Bet ir pries ji mes negalime vienytis, tai musu prigimtis, musu variklis, mes tik galime kartu pakilti virs jo, isnaudot ji kaip tramplyna i kita suvokimo lygmeni, kur mes esame viena. Ir tik kartu. Ne po viena, ne kiekvienas sau, o kartu!

Visa ta sistema, noro gauti formavimasis, dvasiniu pasauliu susikurimas yra potenciale ir visi mes galime ir turesime tai atskleisti. Kodel? Todel kad mumyse yra  toks mazas altruistinis taskelis, egoistineje sirdyje, vienas siekis grizt atgal, vienas bendras klausimas,  - "kokia gyvenimo prame?" Vienintelis zmoguje egizstuojantis klausimas, maziau ar daugiau uzkompostuotas, neturi reiksmes, bet jis mus visus vienija. Tai musu bendra tustuma, kuria galime uzpildyt tik atskleisdami kureja ir taip kiekvienas is musu, bet kartu, viename tiksle! Visos egzistuojancios metodikos, visos organizacijos, visos religijos, mokslai, visa kurinija tai "suduzes" kurinys, kuri mes jauciame kaip savo realybe, gyvenima ir t.t. Ir tas kurinys prades vienytis atgal, bet su visiskai kitokia kokybe, nei kad buvo pries tai. Skirtumas tarp to kokie mes buvo pries didiji sprogima ir koks bus, tik kokybeje. Ten as nejauciau saves, arba tai buvo nesuvokiamai mazas gramas jausmo, o grizes i savo saltini, as jausiu viska nesuvokiamai smarkiai.

Kurejas yra rysyje tarp musu, jis nera kazkur uz debesu. Tai rysys tarp musu, kuri mes kuriame. Ir tik kartu mes galime ji sukurt!

[Darius]

Prasmių ieškojimas, kūrėjo atradimas tai tas kas mums aktualu įprasminant  save, mus,  mūsų pasaulį. Ieškojimas savo egzistencijos priežasčių, savo vietos visatoje. Sunku pripažinti kad esi tik niekas, tiesiog visatos bereikšmė dulkė, nors ir iki dulkės net toli, žiūrint į visatą, jos begalybę ir laiko tėkmę. Tą didųjį sprogimą minint, tai  iš vis esi  atsitiktinumas toje begalybėje, mūsų planeta ir mūsų žvaigždė Paukščių take yra menka dulkė, o visos visatos atžvilgių (laikas ir Erdė) kuriame egzistuoja, nepastebima dalis. Bet žmogus realizuodamas savo egzistencijos prasme pasirenka savo prasmės kelia  ir taip susikurdamas ar pasirinkdamas iliuzijas, kurios  jo egzistencija ir beprasmybę pateisina. Tai tik suvokimas  fantazijos ir dirbtinei atsakymai.

Imant tikėjimą kas dabar ir šiame pasaulyje tau yra prasminga ar prasminga siekti. Tarkim po mirties tapus kosmoso dalimi (begalybe, kai koriuose organizacijose propaguojama). Supranti jog viskas beprasmiška ir nereikšminga ką tu darai ir kaip elgiesi juk kosmoso atžvilgiu tai bereikšmė. Jausmai, ir siekiai (tavo gyvenimas tai narvas) kuris po mirties atsivers ir suprasi kad visa tai kas buvo tai bereikšmė ir net neverta susimastymo.
Genetiškai atrasta gyvybė tai Dievo darbas - Genetikas.

P.S. Jai mano požiūris yra nesąmonė tau, o tavo požiūris yra yra nesąmonė man, tai tuomet  nebeturim pasirinkimo laisvės.