Kodėl dvasios pasilieka mūsų pasaulyje?

[nereikalinga]

nes turi nepabaigtų darbų

[lukas11xxf]

nes turi nepabaigtų darbų

ta pati ir aš sakiau ,tik kad kitais žodžias isakiau  ,bet ne vientik nuo to ,kai kurie mire per graitai (kad net nežino kad ji mire išvis) arba nori keršto,dar gali būti prisirišes prie daiktu ,nes nori energijos  nelabai daug ką žinau apie "šmėklas" 

[paragraf 78]

arba vaiduokliai tiesiog neegzistuoja, o spekuliuoti šia tema mes galime kiek norime, bet ar nuo to jie tikresni pasidarys nežinia

[TinSoldier]

nes turi nepabaigtų darbų

Man visuomet įdomiai toks pasakymas skambėjo.. kokie tie darbai galėtų būti?
Pamiršo skalbinius išdžiaustyti? Mašinos nespėjo susitvarkyti?

Koks žemietiškas darbas galėtų būti svarbesnis, nei amžinybė? Tai, kad susipykai su kuo nors ir nori atkeršyti?
Jei žmogus miršta ir susiduria su amžinuoju paranormaliu, dieviškuoju pasauliu - ko vertos žemietiškos egocentriškos ambicijos atkeršyti blogam žmogui? Kas čia per darbas? Kokia apgailėtina dvasia turėtų būti, ar kokia apgailėtina visa pasilikimo žemėje idėja turėtų būti, kad kažkoks buitiškas darbas yra svarbesnis, nei amžinybė?

Ar, kaip paranormal activity filme, dvasių egzistavimo prasmė: kad galėtų lėtai atidaryti kambario duris, o po to uždaryti? Abuga buga buga.
Tikriausiai įdomu turėtų būti

[nereikalinga]

aš ne apie kerštą,ir nesakau kad jie pasilikę pabaiginėja nepabaigtus darbus,tiesiog gali būti ,kad jie bus neramūs ,blaškysis.Dėl jiems kokio palikto rūpesčio,kurio nespėjo padaryti .Juk būna kad sapnuojasi likusiems gyviesiems,ir ką daugelis daro ? Išperka už jį mišias

[Public Enemy]

Visu pirma tai jos pasilieka ne musu pasaulyje ,o yra tam tikras labai suptilus materialiais parametrais neapskaiciuojamas pasaulis i kuri ir iseina mirusiu zmoniu dvasios i ten is kur ir ateina naujai uzsimezgusios gyvybes dvasia. Kitaip tai dar vadinama reinkarnacija galbut viena is pagrindiniu priezasciu kodel jos atsiduria arti musu materialaus pasaulio ,o ne iskeliauja kur nors kaip bobuciu pasakose i dangu ,nors suprantama ta dangu galima interpretuoti kaip nori...

[paragraf 78]

Geri pastebėjimai TinSoldieri.

[puodukas]

... is kur ir ateina naujai uzsimezgusios gyvybes dvasia.

Naujai gyvybei siela persiduoda iš tėvų, lygiai taip pat , kaip ir kūnas- su savo panašumais į tėvus.

[lukas11xxf]

aš ne apie kerštą

Yra tokiu net ,kurie nori keršto (tūrbut nuo tu ,kurie nužude ji/ją) kaip žinau je vadinasi "Revenant" 

[Istillrighthere]

Aš visai neseniai žiūrėjau vieną laidą, kurioje buvo keli tyrinėtojai ir vieno namo šeimininkė. Istorija buvo tokia, jog ji prieš vienerius metus nubloškė su mašina vieną jauną vyrą, kur kaip paaiškėjo, jis tokiu būdu nusižudė, iššokdamas jai į kelią. Paskui po metų, jos name ėmė dėtis labai keisti dalykai, ji prastai ėmė miegoti, labai sulyso, prasidėjo depresija. Jos jaunesnioji dukra negalėjo ramiai gyventi savo kambaryje, visad atbėgdavo pas mamą verkdama ir sakydama: "Mano kambaryje yra vyras ir jis neleidžia man ten būti." Po tokių įvykių, kurie kartodavosi kasdien ir vis blogėjo, nes dukrelė jau nebegalėdavo išbūti ilgiau nei dešimt min savo kambaryje, išbėgdavo. Galų gale jinai neiškentusi išsikvietė vieną grupelę, tyrinėjančią panašius reiškinius. Jie paaiškino, kad ten yra to jauno vyro dvasia ir ji čia yra tam, kad prieš savo mirtį, paskutinę akimirką matė jus! Ir po kiek laiko jus susirado! Jis nesupranta, kas su juo atsitiko, kodėl jis čia ir visai nenori skriausti nei moters, nei vaiko. Jis nesupranta, kodėl jam taip gaunasi...


Taigi, aš manau, kad vis dėlto dauguma dvasių šioje žemėje pasilieka tik tos, kurios kadaise kai buvo gyvaisiais nusižudė.
Viena moteris pamenu klausė vieno tyrėjo, kad blaškosi siela ir nieko negaliu padaryti, niekaip išvaryti. Tai jis aiškino, kad tarkim, čia yra tas pats, kaip duodi žmogui su pagaliu per galvą. Jis po kiek laiko atsigauna, ir kol susiorientuoja kur yra ir kas atsitiko, praeina tam tikras laiko tarpas. Tai tas pats ir su sielomis - staigi mirtis, o paskui vuolia! Kas aš? Kur aš? Ir kas buvo? 

[.L.U.T.H.O.R.]

Aš turiu panašią teoriją Bet manojoj siela vis dėl to pasitraukia iš šio pasaulio ir eina savo keliais. O žemėje lieka mentalinis(ar koks tai ) apvalkalas/kūnas žmogaus . jame yra visos jo mintys ir pan, bet tai jau greičiau kaip lėlė ar robotas būtų ir dar ne fizinis Ir tam daiktui, neatrodo, kad jisai yra miręs, jis neturi savi...kažko. Dėl ko jis ir klejoja kažkur ir po truputį yra(nuo žodžio irti). Po kiek laiko jis jau visiškai nesupranta, kas jis yra. Ir netgi žmonės gali jį paveikti, manydami, kad jis poltergeistas koks ar kas ten, tada jisai toks ir būna

[ajolu]

Dvasia ir siela ne tas pats... po mirties neleidžia toliau eiti įvairūs prisirišimai.

[minde1990]

Jeigu pratesiant tema. Noretusi pridurti, jog daug zmoniu yra pasakoja jog po mierties ar kur mire tuose namuose mate kazka keisto. Istikruju logiskas paaiskinimas, nes tiesiog dvasios dar neiskeliavo i savo skirta vieta. Nes kazkaip ir sunku tuo patiketi jog zmogus mirsta, o siela iskart atsiduria ten kur amzinybe. Gyvenimas buvo per ilgas, kad taip butu, matyt siela buna prie kapo, uzeina i namus, lyg koks butu atsisveikinimas ir poto jau nezinia kur eina. O tos kur tragiskai zuvo, jos yra suzeistos ne tik fiziskai, sunku atsigauti matyt jog jau ten nebegrisiu, mato viska kaip gyvas lyg butu, bet ten patekti negali ir zino jog galejo ten dar buti, bet per kazka isejo. Tad slankioja ten.

Cia aisku toks paprastas paaiskinimas, bet si nuomone yra pas daugeli ir ji pilnai paaiskina visus atvejus.

[Aš]

Sveiki, aš truputį įsipainioju ne į temą, bet tikiuosi gal kažkas man atsakys....
Tai buvo prieš daug metų. Man tuo metu buvo apie devyneri metukai. Buvau susipykusi su mama. Išlėkiau susinervinusi į balkoną. Mane pasivijo močiutė, tik norėjo paprašyti sugrįžti namo.. Bet staiga abi pamatėme labai keista dalyką : kažkoks nepažystamas žmogus sau drąsiai vaikščiojo mūsų kieme, tai pirmyn, tai atgal. Judėjo gan greitai. Su močiute abi žiūrėjome sustingusios. Aš iš pradžių pagalvojau, kad tai buvo mano teta, nes buvo panašaus sudėjimo. Tačiau 'žmogus' pavaikščiojas grubiais žingsniais pirmyn, atgal netikėtai dingo... Nenuėjo, neišnyko o tiesiog dingo. Viena sekundę jis buvo ten, o kitą jau jo nebebuvo. Būčiau sakius iliuzyja, betai kad abi matėme tą patį vaizdą. Kilo klausimas : kas tai? Vaiduoklis ar dar kokia butybė?

[Istillrighthere]

Šiuo metu skaitau tokią knygelę anglų k. šią tema ir pasidalinu citata: