Parapsichologinių galių ištakos

[astropasaulis]

Kodėl ,,visame kame" reikia pirmiausia įžvelgti tai, kas neigiama? Kodėl negalima atvirkščiai - pirmiausia įžvelgti, kas teigiama, o po to visa tai pasverti?
Parapsichologinės galios, man atrodo, ne šiaip sau yra kam nors suteikiamos arba tiesiog žmonės jas tobulina, vysto ne dėl savimeilės, nes jos yra paprasčiausiai dvasingumo išraiška. Jeigu jas panaudosi kilniems tikslams, tada tai prisidės prie dvasingumo tobulinimo.
Dėl to modernėjimo, nereikia jo taip iškelti pirmoje vietoje. Aš manau, kad ir šiais laikais galime siekti dvasingumo, tiesiog reikia suderinti tai. Technologijos netgi gali kaikuria prasme pasitarnauti tobulinant dvasingumą.

[Marius]

O kodėl aplomai to dvasingumo siekt privalu/reik ? kodėl be jo negalima, TIESIOG gyvent? Matau tu tą dvasingumą pavertei eiline savo manija..Ir aplomai matosi ,kad mėtaisi nuo vienokių pažiurū,prie kitokių,Tai tu vibruoji,tai tave ateiviai turi pasimt,tai tu matai kažkokius nso ar skraidai po asrtalinius pasaulius...Čia aišku visa tai tavo reikalas,bet atrodo jog gyveni kažkokiomis ''šiltnamio'' sąlygomis ir nelabai suvoki ir matai realaus pasaulio..

[astropasaulis]

Niekas neliepia siekti dvasingumo, tai juk kiekvieno valia ar jis sieks to ar ne.  Dvasingumas man asocijuojasi su noru pažinti daugiau, su ieškojimu to, kas ne visiems akivaizdžiai matoma, su vidine darna, harmonija ir ne tik.
O tavo manymu, ką dar galima prasmingo daryti? Nejaugi tau užtenka eilinio vartojiško gyvenimo būdo? Nejaugi nenori pažinti savęs iš vidaus?

[Marius]

Nebūtina (bent jau man ir bent jau taip manau) užsikasti meditacijom ir visokiais mambo džiambo,kad pažint save..Bėda yra žmogui jei jis saves nepažysta,jei jam reik kažkokių mokytojų ar pašalinių veiksnių,norint pasiekt tai,kas turėtų būti naturalu ir savaime suprantama,aišku,kiekvienam savaip,kiekvienam skirtingai..Bet man asmeniškai nereik keliais šliaužt iki tibeto,norint suprast,kas aš ir ko noriu iš gyvenimo..

[.L.U.T.H.O.R.]

Dėl to modernėjimo, nereikia jo taip iškelti pirmoje vietoje. Aš manau, kad ir šiais laikais galime siekti dvasingumo, tiesiog reikia suderinti tai. Technologijos netgi gali kaikuria prasme pasitarnauti tobulinant dvasingumą.

Astropasauli, tai mes ir nesakom, kad šiais laikais neįmanoma siekti dvasingumo. Mintis ta kad dėl technologijų ir vartotojiškumo, tas dvasingumas tapo antraeilis dalykas daugumai žmonių.
Dažniausiai visokie gebėjimai yra tik bonusas einant savo tobulėjimo keliu, jie neturėtų būti tikslas.

[xsistemax]

Eiliniam žmogui mistiškai atrodančių gebėjimų turi kiekvienas vaikas.Pvz.:vaikas iki trejų metų,stebėdamas pro langą visiškai vienodų žvirblių būrį,ilgainiui duoda jiems vardus,t.y. identifikuoja.Paklaustas,kaip jis juos atskiria,vaikas ima vardinti žvirblių psichologines savybes,vertybių skalę ir tt.
Patikrinus,ar tikrai vaikas nesipainioja,nustatytas šimtaprocentinis tikslumas.
Čia tik menkas telepatijos pavyzdys.Beje,šitas sugebėjimas prarandamas nuo 5-ių metų amžiaus.Būtent tada vaikas pradedamas mokyti rašto.Keistos sąsajos,tiesa?

[Teroras]

Idomiai rasai xsistemax, nieko negaliu pasakyti, bet tu galetum nors nurodyti is kur siuos teiginius trauki? Kas tokius bandymus buvo atlikes? Su kiek vaiku tai buvo atlikta ir pns.

[xsistemax]

Tyrimus atliko Rusijos(SSSR) mokslininkai daugiau nei prieš 30m.Buvo tirtas tikrai didelis kiekis vaikų.Nesu interneto žmogus,nežinau,kur to ieškoti.

[puodukas]

Nemanau, kad tai turi kokį ryšį su rašto mokymu. Greičiausia tiesiog čia ta amžiaus riba kai pas vaiką baigia formuotis kalbos kodavimo-dekodavimo sistema(čia tavo terminas jei vėl nesumaišiau).

[xsistemax]

Sumaišei.  Terminas ne mano.Manau,jog telepatinius gabumus užgožia kiti komunikavimo būdai.
Šito reiškinio tyrinėtojai priėjo išvados,jog žmogus gimsta turėdamas galimybę bendrauti su visomis gyvybės formomis,augdamas identifikuoja save kaip žmogų ir ilgainiui pasirenka savo rūšiai būdingas komunikacijos priemones.Nelavinami sugebėjimai pamirštami.

[puodukas]

Sumaišei.  Terminas ne mano.

Na tavo išsireiškimas ir panašus:

Informacijos pirminis apdorojimas(kodavimo sistemos keitimas)vyksta smegenyse,kur toliau informacija apdorojama ir kaip priimami sprendimai dar nežino niekas.Yra tik hipotezės.

Kad kalba perkoduojama tikriausia iš kitur užsifiksavo...

[xsistemax]

Na,čia su kalba nėra nieko bendro.Turėjau omenyje tai,jog realybė-virpesių jūra,iš kurios mūsų protas kuria mums pažįstamą pasaulį. 

[puodukas]

O kaip tada paaiškinsi kodėl "Mauglių" nebeina išmokinti kalbos jei jau yra vyresni nei 5m.?

[xsistemax]

Jie jau irgi būna pasirinkę komunikacijos būdą,tik ne žmogišką.Yra būdas,kaip išsaugoti abu:ir telepatiją,ir kalbą.Jei nebūtų-mes iš viso apie telepatiją nežinotume.Tik neklausk,koks.Aš nežinau. 

[gidas]

Tuose forumuose reikia sėdėti kiaurą parą, kad galėtum laikyti ranką "ant pulso". Tokios galimybės neturiu, tai dažniausiai įlendu po viskam. Dėl tos pat priežasties nėra laiko ir nuodugniai viską peržvelgti, todėl galiu ką pražiopsoti ar malti apie tą patį.  

(Nori nenori) teks grįžti ir prie Paragraf78 žmogaus ir gyvūno "skirtumų".

Ne apie parapsichologinių galių ištakas. Šios galios man įdomios tik vienu aspektu - gyvūnai tas galias kaip ir turi, vienetiniai homo sapiens gal ir turi, visi likusieji, anot Xsistemax'o, jas užmiršo (pridursiu nuo savęs - užmiršo, nes turi kai ką daug geresnio). Taigi, mes, visi šios žemės padarai, esam "vieno lizdo paukščiai", ir tirdami gyvūnus bei jų elgseną galim labai daug sužinoti apie save pačius.

Xsistemax - "žmogus gimsta turėdamas galimybę bendrauti su visomis gyvybės formomis, augdamas identifikuoja save kaip žmogų ir ilgainiui pasirenka savo rūšiai būdingas komunikacijos priemones. Nelavinami sugebėjimai pamirštami".

Apie "panašumus"
Manyčiau, kad ne tik žmogus turi tokią galimybę. Neseniai "Animal planet" rodė siužetą apie hieną gyvenančią liūtų šeimynoje. Kiek pamenu, visa šita chebra surinkta krūvon, žuvus motinoms, t.y., jau buvo gavę rūšinius komunikavimo "pagrindus", bet tie pagrindai  dar nebuvo įsitvirtinę  negrįžtamai. Panašu, kad liūtams trūko ir laiko išmokti "kas yra kas". Hienai nuskilo... Galiausiai nusistovėjo pakenčiami santykiai ir visi gyveno "draugiškai". Aišku, hiena tapo "liūtu", ne atvirkščiai. O šiaip gamtoje hienos ir liūtai yra priešai nr1. Dar keletą panašių "nenormalių" santykių esu matęs per mieląją  "Animal planet", mano pagrindinį zoologijos žinių šaltinį.  

Tik augdamas tarp savų padaras identifikuoja save tuo, kuo jam dera būti, o hienos atvejis parodo, koks neįtikėtinas "adaptacinis"  potencialas (geriau būti "liūtu", nei kalorijomis tam pačiam liūtui) glūdi gyvūno (ir žmogaus) smegeninėje. Aišku, kad tokie atvejai natūraliomis sąlygomis yra praktiškai neįmanomi, bet ir tai, kas gavosi "dirbtinai", yra labai iškalbinga.
Kad hiena "tapo" liūtu apskritai nėra kažkas ypatinga - visi bandomis gyvenantys padarai iš principo yra panašūs tuo, kad jų instinktyvi elgsena daugeliu aspektų yra identiška (skiriasi tik "detalės") ir gali modifikuotis tam tikrose ribose.
Šią modifikaciją lemia individuali gyvūno patirtis, kurią didžia dalimi apsprendžia komunikacija su vyresniais/stipresniais bendrarūšiais "kolegomis". Natūroje praktiškai taip visada ir būna - tik taip liūtas tampa liūtu, hiena -hiena ir t.t.
Gyvūnas "išmoksta", kaip jam dera elgtis bendragenčių "kolektyve", bet itin retai (apskritai, tik "dirbtinai") gyvūnas gali patekti ir tarp svetimų į "ekstremalias-ribines" rūšiai sąlygas, ir gyvūnas iš principo geba "išspręsti" kilusias problemas  - kaip nutiko tai laimingai hienai, tapusiai "liūtu". Aišku, kad geriausiai "susiderina" plėšrūnas su plėšrūnu ar žolėdis su žolėdžiu.

O žmogaus?
Jei, pagal Xsistemx'ą, žmogus "turi galimybę bendrauti su visomis gyvybės formomis", teoriškai jis gali tapti bet kuo. Taip jau atsitiko, kad "dažniausiai" jis tampa maugliu (bent apie realius tarzanus negirdėjau). Kodėl taip yra tuo tarpu nesvarbu. O tas "bendravimas" gali būti "visoks" - ir telepatija, ir ultragarsas, ir paprastas garsas, dar kažkas... Šis komunikacijų arsenalas greičiausiai yra įgimtas, bet reikalinga  laiko, kad - augant tarp saviškių - būtų pasiektas optimalus rūšinio bendravimo "standartas"(pagal Xsistemax'ą, būtų „pasirinktos rūšiai būdingos komunikacijos priemonės"). Liūtas taptų liūtu, hiena - hiena ir t.t. Žmogus taptų žmogumi... 
Dėl "tapimo" pritariu (žr. apie hieną ir apie mauglį ), tik kitaip traktuočiau "galimybę bendrauti". Mano galva, tiksliau būtų kalbėti ne tik apie kiekvieno "jauno" padaro turimą įgimtą galimybę bendrauti "su visais", bet ir apie jų savybę išmokti „pakenčiamai" bendrauti bent jau su visais „bendruomeniniais" žinduoliais ir tuo pagrindu (palankiai susiklosčius aplinkybėms) būti priimtais į jų tarpą. Aišku, prarandant savo rūšinį identitetą-mentalitetą.  Šią savybę ko gero turi visi "bendruomeniniai" padarai; panašu, kad turi - gal kiek "menkesnę" - ir gyvūnai-individualistai. O kas buvo Puoduko paminėtas mauglis? Pagal Kiplingą žmogus, bet Kiplingas sukūrė tik puikią pasaką, kurioje Mauglis tapo pirmas tarp vilkų tik todėl, kad buvo žmogus. O tikrovėje maugliai tampa tuo, kuo tapo hiena tarp liūtų : realūs vienetiniai maugliai - jei jie apskritai išgyveno - buvo tik apgailėtini "vilkai", ir stovėjo ant žemiausio vilkų gaujos hierarchijos laiptelio.
Nemanyčiau, kad paminėta 5m "riba"  yra kiek nors reikšminga. Kad padaryti šiuo klausimu pilnavertes išvadas paprasčiausiai trūksta "medžiagos" - vienetiniai buvo tie realūs maugliai ir aš bent nežinau, ar kada buvę "atrasti" 2 maugliai  (vienas iki 5m, kitas > 5m), ir vienas išmoko kalbėti, o kitas ne , t.y. vienas atvirto į žmogų, kitas liko vilku. O jei taip ir buvo, reikia daugiau informacijos...
Man svarbu štai kas - pagal Xsistemax'ą tai "komunikacijos priemonės", pagal Puoduką "paprasta" kalba. Augdamas tarp žmonių žmogutis (kaip ir bet koks gyvūnėlis) nieko (ir komunikacijos priemonių) sąmoningai nepasirenka, nes tik mokosi ir tas mokymasis vyksta  "priverstinai" visomis prasmėmis - ir "iš vidaus", ir "iš išorės" (tai neįkainojamos evoliucijos "liekanos" žmonėse). Neturinti jokių analogų gamtoje - unikali - komunikacijos priemonė tarp žmonių yra kalba, ir tik išmokęs kalbėti, t.y., išaugęs tarp žmonių, žmogus gali būti vadintinas pilnaverčiu homo sapiens rūšies atstovu. Jei mauglis neišmoko kalbėti jis ir liko "vilkas". Čia ir pasirodo kita, iš tikro esminė kalbos savybė  - mauglis "protavo" ir elgėsi kaip vilkas, nes nemokėjo kalbėti. Mauglis turėjo vilko "protą", nes sugebėjo „kalbėti" tik vilko kalba...

Va čia ir prasideda skirtumai su gyvūnais...
Kalba toli gražu ne tik komunikacijos priemonė, analogiška gyvūnų „komunikacijoms", nors ir šiuo aspektu tai nesulyginami dalykai. Gyvūnų perduodama informacija apsiriboja iš esmės tik evoliuciniais - natūralios atrankos - „poreikiais". Greičiausiai savo aušroje tokias pat funkcijas atliko ir žmogaus prokalbė, bet vėliau, evoliucionuojant ar koevoliuciuonuojant, kalba...
Esu Puoduko pusėje - jis labai teisingai pastebėjo, kad nesimato jokio racionalaus  ryšio tarp žvirblių ir rašto, ir akcentuoja kalbą, kaip iš tikro manifestuojančią, apčiuopiamą ir esminę kodavimo sistemą, kurios pagrindu žmogus "kuria mums pažįstamą pasaulį".  O raštas nėra jokia ypatinga kodavimo sistema - jis yra tik pragmatiškais sumetimais "ant popieriaus" vizualizuota kalba.
Ta proga įpaišysiu vieną citatą iš Pargraf78 žinomos knygos -  Ferdinandas Sosiūras : "Jei atmesime žodžius, psichologiniu požiūriu mūsų mintys tėra viso labo beformė, neaiški masė. Filosofai ir lingvistai visada pripažino, kad be ženklų negalėtume skirti vienos idėjos nuo kitos. Mąstymas pats savaime yra tarsi ūkas naktiniame danguje, kurio nei ribų, nei tikslaus pavidalo nežinome. Jis neturi jokių iš seno slypinčių idėjų ir, kol nevirsta kalba, jame nėra nieko aiškaus."
Ponui Ferdinandui aš  pritariu, gi Paragraf78 reakcija atvirkščia - šis reikalas seniai šiukšliadėžėje, nes atsieit dauguma pasisakė „prieš". Tik liūdna, kad ta dauguma nepasiūlė nieko "geresnio". Nepasiūlė todėl, kad ėmėsi "tyrinėti" tą Sosiūro beribį ir bepavidalinį "ūką". Natūralu, kad (kol kas?) toks triūsas berezultatis ir balansuoja ant spekuliacijų ribos.

"...realybė-virpesių jūra, iš kurios mūsų protas kuria mums pažįstamą pasaulį.".

Skamba labai poetiškai. Bet kas yra protas ir kaip "protas kuria" nežinia - "yra tik hipotezės". Jei jau taip, tai derėjo nors pridurti, kad tos hipotezės yra skystos...   
Kad parodyti problemos sudėtingumą, pacituosiu iš vieno žinyno, kas yra intelektas. "Intelektas (psichologijoje) - tai proto aspektas, susijęs su pažinimu, prisiminimu, vaizduote, idėjų kūrimu, protavimu, supratimu ir nuomonės susidarymu. Intelektu vadinami ir racionalūs aukštesnio lygio mąstymo procesai". Štai koks tas protas sumautas, nes ir nagrinėjant tik vieną proto aspektą - intelektą  - stogas (protas) gali ir nuvažiuoti. Tai ir turiu omeny, minėdamas Sosiūro "ūką" - problema itin sudėtinga ir būtina redukcija, būtinas klausimo išgryninimas tuo aspektu, kad taptų įmanoma padaryti kažkokias racionalias logikos/empirikos prasme išvadas. Reikia rasti racionalų siūlo galą, kurį nusičiupus, pabandyti išvynioti kamuolį...

Aš protą suprantu taip - pacituosiu save iš "diskusijos" su savimi, kad nevargti iš naujo (kalba netaisyta, tik sutrumpinta).

"...protą aš suprantu kaip žmogaus gebą pažinti/spręsti problemą logikos pagalba. Tai reiškia kažką panašaus, kaip sako JFD knygoje minimas filosofas Gastonas Blašlaras -  "Racionaliajam mąstymui būdinga abstrahavimas, konceptualumas, dedukcija, įrodymais pagrįsta logika...". Taigi, man protas yra racionalus mąstymas. Gal ne toks, kaip griežtai apibrėžia p. G Blašlaras, bet tiek logiškas, kokia logiška yra tikrovė. O logika  be kalbos (ir atvirkščiai) yra panašu į tai, ką sako Sosiūras apie kalbą ir mintis - viena be kito neįmanoma. ...kalba/logika ir yra protas. Šiuo aspektu ir apsiriboju, nes tik iš šio taško matau galimybę parodyti proto (kalbos/logikos) atsiradimą evoliucijoje."
O viskas "stovi" ant  L. Wittgenstein'o (gal kažkada jau cituotas)  - "Tai, kas turi būti bendra kiekvienam atspindžiui (nesvarbu, kokia jo forma) ir tikrovei, kad atspindys galėtų ją apskritai - teisingai ar klaidingai - atspindėti, yra loginė forma, tikrovės forma."

Tikrovė yra logiškos formos, ir tik todėl pažini, nes protas yra logiškos tikrovės atspindys.
Šiuo pagrindu ir bandoma viską "sukonstruoti".

Tiek - trumpai ir aiškiai.
Tik „forumo siela" kiek neramina - jo reakcija neprognozuojama, pažiūrėkit į jo (atavaro) akis. Brrr... Tikiuosi prasmukti nepastebėtas.