Dvasinis "miksas" vs. religinis dvasingumas

[paragraf 78]

Jų esmė vienoda, bet keliai skirtingi. Žinai, kaip sako lietuvių liaudies išmintis: devynios auklės ir vaikas be galvos.
Miksuodamas iš esmės niekur neini, o trypčioji vietoje. Pats per tą praėjau, gerus penkis metus miksavau viską ką tik galėjau. Na ir ką, dabar po trylikos metų pasižiūriu į tą laikotarpį ir matau jog tik trypčiojau vietoje, nors tiesa su religijomis susipažinau gana neblogai sakyčiau. Tačiau dvasiniame plane gyvenau tarsi užsuktame rate. Tuo metu atrodžiau sau beveik tobula mylinčia būtybe. Bet dabar pasižiūriu, kad ten tebuvo mėšlo krūva, o ne dvasingumas.

[Marius]

Per mixus tu pasiemi tik tai kas lengviausia ir geriausia,patogiausia,taip pavadinkim,neydėdamas pasiaukojimo ir pasišventimo savo religijai,o taip darydamas išesmės negerbi ,nei dievo ,nei savo religijos,nes nesi pasiruošes tam ,kažką aukot.O jei nepasiruošes tai reiškia toks tavo ir tikėjimas.

[astropasaulis]

Reikia suprasti esminį dalyką, juk ne visi žmonės gali paaukoti savo gyvenimą vienai religijai ir pažinti jos kiekvieną ,,milimetrą"...
Ir miksas gali simbolizuoti pirmiausia ko nors pradžią, galbūt pažinęs po truputį  daugelį religijų tu išsirinksi tą vienintelę? Galbūt miksas tam ir skirtas, reikalingas, kad suprastum ko nori?

[paragraf 78]

Žinai, ką pasakysiu? Tu esi krikščioniško mentaliteto atstovas tu nori to ar nenori. Tavo visas mąstymas visos jo struktūros yra krikščioniškos, kaip ir bet kurio europiečio. Tad atsivertimas į kokį pavyzdžiui budizmą yra praktiškai neįmanomas. Nebent tai bus socialinis bet ne dvasinis atsivertimas. Tokio pobūdžio atsivertimai yra retas reiškinys, nes ne kiekvienam išeina pakeisti visas mąstymo struktūras. Na patiks tau labiau budizmas, na patapsi tu tuo budistu, bet bėda ta kad greičiausiai nieko jame nesuprasi pilnutinai, taip ir nuplauksi paviršiuku.
O vienos religijos per visą gyvenimą nespėsi pilnutinai pažinti. Va paimkime mane, aš jau N metų studijuoju krikščionybę, bet nesijaučiu pažšstantis bent penktąją dalį jos. Vis atsiranda sričių kurių aš visiškai nepažįstu. Šokinėdamas nuo vienos religijos prie kitos tik gaišti laiką.

[eternal.bliss]

Tai pala pala. O ateistas tai jau visiškai bedvasis?
Prajuokinot 
Atrodo, kad dvasia priklauso religijoms, ir kad dvasingumas duodamas religijų, kad tik jos suteikia tokį atridubą, įpatybę, pakabuką.

Gandis išvis eidavo į sektą kuri buvo mišinys religijų, pasaulėžiurų, o jo atsidavimo ir pasišventimo nesulyginsi. Pasižiurėjus kiekvienas ko nors pasiekęs žmogus atrado savo kelią o ne ėjo buvusia religija aklai.

[paragraf 78]

Na smagu, kad tavo susikurtas teiginys tave prajuokino, tačiau truputį ne į temą parašei, nes dabar kalbama apie dvaisngumą, o ne apie ateistą ir kiek jis gali būti dvaisngas. Jei nori apie tai diskutuoti, sukurk atskirą temą ir nustok kurti offtopikus.

Gandis geras pavyzdys. Jis buvo tobulas savo religijos pasekėjas, o nesimėtė nuo vienos prie kitos. Gal būt todėl tiek ir pasiekė.

[eternal.bliss]

Jo religijos pavizdys t.y religijos atšakos kuri savyje buvo sudaryta iš ivairių religijų.

Žmogaus dvasingumas nepriklauso nuo suvokimo, ar žinojimo, ar religijos supratimo, jos laikymosi, Dvasingumas yra pačio žmogaus būtis. Gali laikytis religinių normų bet tai nereiškia, kad esi dvasingas.

[astropasaulis]

Paragraf 78, pagal tave, susidaro įspūdis, jog kuo daugiau perskaitysi religinių rankrasčių kultivuojamas religijos, tuo būsi dvasingesnis...

Reikia skirti dalykus: yra dvasinis miksas ir religinis miksas. Aš renkuosi dvasinį miksą, o ne religinį miksą. Man arčiausiai širdies dvasingumas yra toks, kuris nėra susijęs su jokiomis religijomis. Turbūt nuo to ir reikėjo pradėti šią diskusiją. Aš dvasingumą suprantu, kaip jausmą, kaip asmenybę, kuri yra tyra, dora, altruistiška, empatiška... Žmogus, gali visą savo gyvenimą prasedėti beskaitydamas tas religines pasakas, tačiau jis gali būti mažiau dvasingas, už tą, kuris savo dvasingumu dalinasi su kitais.
Man tas askaluojamas miksas sutapo paprasčiausiai su mano gyvenimu: man patinka medituoti, tačiau aš nenoriu būti budistas, man patinka ir kaikurios tarkim katalikų mintys: ,,išalkusį pavalgydink, ištroškusį pagirdyk". Aš kaikuriomis iš tokių minčių vadovaujuosi realiame gyvenime, tačiau yra ir tokiu išsireiškimų, kaip ,,neturėk kitų dievų, tik mane vieną" yra per daug absoliutiška, diktatūriška, tiesiog man tai nepriimtina.

[Marius]

Paragraf 78, pagal tave, susidaro įspūdis, jog kuo daugiau perskaitysi religinių rankrasčių kultivuojamas religijos, tuo būsi dvasingesnis...

Na žinai,viena yra skaityt tuos rakrasčius ir is jų darytis išvadas,o kita yra pasivadint amžinai nušvitusiu ar astropasauliu ir manytis esant kažkokiais meditacijo/dvasingumo/nušvitimo asais/mokytojais...

[eternal.bliss]

Anglų kalbos nelabai moki 
Beto Gandis kiek žinau praktiškai vadovavosi ir kaikuriais Kristaus žodžiais, labai akivaizdžiai matosi 

[astropasaulis]

Beprasmės tokios diskusijos, nes priešingos pusės nieko taip ir nepasimoko iš oponentų, jie net nenori to.
Ir apskritai, žmogus laisvas pasirinkti savo kelią, savo tikslus, principus, kuriais vadovaujasi, kad ir šiuo atveju, jis pasirinks vieną religiją, ar iš gyvenimo norės pasisemti vis kitokių žinių, neapsiriboti vienu kažkuo.
Svarbiausia manyčiau pačio žmogaus požiūris į tai, ką jis daro, kiek jam tai suteikia pilnatvės, dvasinės ramybės. Juk kiekvieno žmogaus kelias yra netolygus, duobėtas... Manau, kad reikia eiti tuo keliu, kuris artimiausias tavo širdžiai, tavo sielos energetikai, tiesiog turi pajausti...
Ir ar galima nustoti įžeidinėti vieni kitus? Kokia to prasmė? Kaikurie iš jūsų patys kuriate intrigas, nors realiai nėra dėl ko niršti.

[paragraf 78]

Astropasauli, aš kaip tik priešingai teigiau, nei kad tu čia bandai perversti mano mintis. Religinės praktikos be dvaingumo nieko vertos, kita vertus galima kelti klausimą ar dvasingumas be religijos apskritai įmanomas. Dvasingumas yra tavo santykis su Dievu ir jo pažinojimas, tokio koks jis yra, o ne šiaip jausminiai išgyvenimai, sapalionės, žodžiai. Jei tavo santykis su Dievu bus tvarkingas, tada visi kiti dalykai išplauks savaime. O kaip tu pažinsi koks dievas yra, jei vadovausiesi prieštaringais teiginiais apie jį?

Eternal. Tai yra pavyzdys to ką sakiau.
1. Visos religijos yra sudarytos iš kitų religijų ir įgavusios naujas formas. Krikščionybė pvz yra helenistinės filosofijos ir judaismo mišinys ilgainiui įgavęs naują formą ir įsitvirtinęs. Islamas yra judaizmo, krikščionybės ir vietinių religijų mišinys. Ir t.t.
Gandis priklausė vienai iš induizmo atšakų, čia panašiai lyg priklausytum kokiai nors krikščioniškai denominacijai. Kaip ir sakiau, tik esantis tikru savo religijos pasekėju, žmogus gali pasisemti gerų dalykų iš kitų religijų, neprarasdamas savojo Aš. Ką ir darė gandis. Dėkui, labai patogų pavyzdį diskusijai iškelei.

[astropasaulis]

paragraf 78, minėjai, kad dvasingumas yra santykis su dievu. Kodėl manai, kad kai įsikyša bažnyčia šis santykis turėtų būti stipresnis? Kodėl tu manai, kad norint pažinti dievą būtina išpažinti kokią nors religiją? Asmeniškai, atsisakęs visų religijų, aš kaip tik jaučiu stipresnį ryšį su dievu. Tai kai dauguma katalikų susisieka su dievu per maldą, tai aš per meditaciją. Ir man asmeniškai toks ryšys yra stipresnis. Bet stipriausią ryšį dievui aš jaučiu būdamas geru žmogumu bei padėdamas kitiems...

[eternal.bliss]

Tai tu sakai, kad visos religijos yra mišinys kitų religijų, idealogijų ir tuo pat metu sakai, kad žmogus negali semtis tam tikrų įdėjų iš skirtingų religijų? Jeigu taip tuomet šiek tiek prieštaravimas gaunasi   
Matai Gandis jeigu pastebėsi ganėtinai stipriai vadovavosi Kristaus idealogijos- panašus likimas netgi šiek tiek.

[paragraf 78]

Astropasauli, tam kad tavo dvasingumas augtų tu turi gyventi bendruomeninį gyvenimą. Nes tik bendruomeniniame gyvenime tau pasakys kada klysti ar elgiesi neteisingai. Pats žmogus paprastai negali savęs taip gerai reflektuoti, kaip tai gali padaryti kitas. Žinai, kaip sakoma, vienas lauke ne karys. Tiesiog ateis momentas kai nebeturėsi į ką remtis ir baigsis visi tavo dvasingumai. Ne vieną tokį mačiau, ir manau ne vieną dar tokį sutiksiu.

Eternal, yra toks dalykas kaip Tradicija. Jei religijai yra bent tūkstantis metų ir ji tvirtai laikosi, tada galima tokia religija pasitikėti. Nepasitikėčiau jokia religija kuriai mažiau metų nei 1000, nes tokia religija kuriai mažiau, yra latentinėje, kitaip tariant kūdikystės fazėje ir reiškia kad ji keisis, kad jos teologija iki galo nesusiformavusi, ji dar tebėra religijų kratinys, o ne nauja religija.
Kažkaip toks jausmas, kad apie Gandį nelabai esi ką ir skaitęs.