Žmonijos atsiradimas ir prigimtis.

[xsistemax]

Stebina žmonijos stagnacija.Reikėtų lankstesnio požiūrio,negalima taip ilgai "gedėti" nepasitvirtinusių teorijų.

[Benamis]

Reikėtų lankstesnio požiūrio,negalima taip ilgai "gedėti" nepasitvirtinusių teorijų.

Pvz. kokiu tavo manymu dabar gedima?

[xsistemax]

Daugybės,net sunku išvardinti.Specialioji reliatyvumo-tame tarpe.Kuo toliau-tuo daugiau aptinkama faktų,teorijai prieštaraujančių.

[gidas]

Žmogiškasis pažinimas apskritai yra apibrėžtas patenkinamai, ir protaujanti dauguma jį priima be žymesnių išlygų.

„Absoliutus (pasaulio) pažinimas" yra neįmanomas, išskyrus matematines ir logines tiesas - jas kai kurie filosofai laiko absoliučiomis. Nėra neabejotinai tikro žinojimo, prie tiesos tik priartėjama, arba negali būti galutinio įrodymo, yra tik galimybė kritiškai tikrinant priartėti prie tiesos, tačiau neabejotinas tikrumas niekada nebus pasiektas. Taigi, pažinimo procesas yra begalinis. Aš už, o pats xsistemax'ai?

Yra ir kitas klausimas - ar apskritai žmogus gali pažinti tikrovę? Ta proga yra atsiradę gyvas galas įvairiausių filosofinių pažinimo teorijų. Visos jos daugiau-mažiau „sutaria", kad pažinimas žmogui neprieinamas dėl daugelio priežasčių - pažinimas priklauso nuo asmeninio požiūrio, nuo pažįstančiojo perspektyvos, pažinimas yra susijęs su tam tikra epocha, kultūra ir t.t. ir pan. Trumpai, viską galima apibūdinti taip - pažinimas negalimas, nes jis iš principo yra subjektyvus. Iš tos pažinimo kritikos mišrainės man priimtiniausias (tik dėl simpatijų B. Paskaliui) yra vadinamasis probabilizmas - pagal jį, žinojimas turi tik tam tikrą tikimybinę vertę, nes galutinio pažinimo nėra. Šiame „apibrėžime" nesimato kažkokio esminio skirtumo su pozityvizmu - pakartojama tas pat, tik kitais žodžiais. Taip jau yra toje filosofijoje - painiava, nes kiekvienas tą patį stengiasi pasakyti būtinai „savaip". Vien ko vertas „teorijos" pavadinimas - „probabilizmas". Įdomu, kaip tame probabilizme apibrėžiama pati „tikimybinė vertė". Kiekvienam aišku, kad nuo homo sapiens atsiradimo ta pažinimo „tikimybinė vertė" padidėjo 1000-čius x ir nenutrūkstamai didės toliau, bet (deja) niekada nebus pasiektas 1 ar 100 - nežinau, kaip teisingai tikimybių prasme vadintina būtinybė.
Subjektyvaus aspekto atmesti negalima, bet mes turime instrumentus, kurie iki minimumo sumažina subjektyvaus elemento įtaką - tai priežastingumo principas ir logika (matematika irgi patikimas reikalas). Kaip jiedu „atsirado-egzistuoja" žmogaus smegenyse tuo tarpu nesigilinsiu - klausimai sudėtingi. O pasaulis yra priežastingas ir logiškas, todėl ir pažinus.

Dabar apie A.E.

„Stebina žmonijos stagnacija. Reikėtų lankstesnio požiūrio, negalima taip ilgai "gedėti" nepasitvirtinusių teorijų."

Savo požiūrį į pažinimą išdėsčiau. Dar pacituosiu patį A.E. - „Mokslas nebuvo ir niekuomet nebus užbaigta knyga. Kiekvienas svarbus laimėjimas iškelia naujų klausimų, o visokia raida ilgainiui susiduria su naujais, kaskart didesniais sunkumais".
Išsireikšta pakankamai aiškiai, tai kas tada tavo akimis čia „gedi" - ar aš, ar žmonija apskritai, ar A.E. danguje nagus graužia.

„Specialioji reliatyvumo - tame tarpe. Kuo toliau - tuo daugiau aptinkama faktų, teorijai prieštaraujančių". „Pastarųjų metų mokslo laimėjimai rodo, kad šviesos greitis nėra nei pats didžiausias, nei nekintantis."

Kad taip sakai, matyt žinai. Tik priminčiau, kad šviesos greičio pastovumas yra esminė A.E. teorijos prielaida. Todėl svarbus yra toks klausimas : ar tau žinomi A.E. teorijos „trūkumai" užfiksuoti - grubiai tariant - Niutono mechanikos „sferoje", ar mikropasaulio - „maždaug"  elementarių dalelių - lygmenyje?
Jei pirmas atvejis, tuomet A.E. teorija tikrai atsiduria Niutono teorijos vietoje - „veikia" tik esant tam tikroms sąlygoms. Tikiuosi supranti, kad derėtų ženkliai „pakoreguoti" ir bendrąją reliatyvumo teoriją. Be to, labai įdomu būtų sužinoti, kas „naujo" yra pasiūlyta vietoj A.E. Ne pro šalį būtų išgirsti ir vieną-kitą pavyzdį apie tą "besikaitaliojantį" c...
Jei antras variantas, tai tavo faktai yra „pasenę" - reliatyvumo teorija ir kvantinė mechanika pakankamai nesutarė dar nuo A.E. teorijos „gimimo". A.E. į kvantinę mechaniką apskritai žiūrėjo gana skeptiškai : jam buvo nepriimtinas mikropasaulyje taikytas indeterminizmo principas - pasaulį jis laikė priežastingu. Šiais laikais tų prieštaravimų lyg ir turėtų būti keliariopai daugiau, bet esu girdėjęs apie pakankamai naują superstygų teoriją, kuri, atvirkščiai, bando paaiškinti elementarių dalelių tarpusavio sąveikos ypatybes sujungiant būtent reliatyvumo teoriją ir kvantinę mechaniką. 

„Pats metas atsiprašyti Dekarto ir kitų filosofų. Jie be jokių formulių "žvilgtelėjo" giliau."

Kadangi į filosofiją žiūriu iš pozityvizmo pozicijų, nematau už ką atsiprašyti nei Dekarto (skepsio pats turiu per akis), nei kitų filosofų, taip pat neturiu jokio noro domėtis, ką be formulių (kaip suprantu, turi galvoje A.E.) atrado filosofai, žvilgtelėję „giliau"  ar dar „kažkur"...  

.

[xsistemax]

Gide,iš esmės nieko naujo nepasakei,tik išplėtei mano lakoniką. 
Sutinku.pažinimo procesas yra begalinis,nes net nenutuokiam,kaip giliai pasaulio sandaroje slypi ESMĖ.
Kvantinio pasaulio reiškiniai akivaizdžiai neigia priežastingumo principą.Jei pasekmė aplenkia priežastį laike,tai yra neabejotinas įrodymas to,jog laiką vertiname klaidingai.Laikas-erdvėlaikio neatsiejama dalis,taigi,ir erdvės vertinimas sybjektyvus.
Taip,A.E.rėmėsi prielaida,jog šviesos greitis pastovus ir galutinis.Štai šita prielaida(esminė) ir nepasitvirtino.Ir ne tik teoriškai,bet ir eksperimentiškai.Tikriausiai žinai,jog reliktinį spinduliavimą sudarantys fotonai vieni nuo kitų "atsilieka"?Aukštos energijos jie žymiai lėtesni.Vėluoja.
Teorijai ,kurios esminis postulatas nepasitvirtino reikia tobulinimo,o iš vis geriausia-pamainos.A.E. buvo genijus,bet laikmetis jo darbus jau pavijo."M" teorija,kurią vadini "Stygų"(pavadinimas neturi reikšmės)ir yra skubotas susidariusios problemos sprendimas.Nes A.E. teorija netinka supermažų ir superdidelių energijų diapazonuose.Jos galiojimo ribos nesulyginamai platesnės,nei I.Niutono dėsnių,bet šių dienų mokslui to jau nepakanka.
Filosofija man imponuoja tuo,kad priešingai,nei fizika,nebando pasaulio įspausti į matematikos rėmus.Matematikos,kurią žmonės ir sugalvojo.Ir pripažįsta vienintelį dievą-LOGIKĄ. 
P.S.:Nieko neturiu prieš matematiką,bet gamta matematika nesivadovauja,tai mes bandom ją "apskaičiuoti" .Tam kad ją pažinti,mano nuomone,vien matematikos nepakanka.

[paragraf 78]

Filosofija man imponuoja tuo,kad priešingai,nei fizika,nebando pasaulio įspausti į matematikos rėmus.Matematikos,kurią žmonės ir sugalvojo.Ir pripažįsta vienintelį dievą-LOGIKĄ. 

Filosofijoje pripažįtamas irgi tas pats dievas Logika. Jei filosofija nesivadovauja logika, tai vadinasi tai ne filosofija o šiaip neesminis pasvaičiojimas.
Visi senieji filosofai būdavo matematikais, čia tik dabartiniais laikais jie būna tik filosofai, bet dar neseniai buvo kitaip.
Taigi, ar tikrai tave imponuoja filosofija?

[xsistemax]

Aš ir sakiau,kad filosofija turi vienintelį dievą-logiką.Gal nepakankamai aiškiai išsireiškiau.Matematika ir logika nėra sinonimai.

[paragraf 78]

O tai kuo remiasi matematika jei ne logika?

[xsistemax]

Klaidinga nulio samprata,jau kažkada sakiau.Logikoje nulis yra begalinis.Vienas iš esminių filosofijos teiginių yra"NIEKAS negali egzistuoti".Matematika operuoja tuo nieku,nekreipdama dėmesio,jog to nėra gamtoje.
Vienintelė mokslo šaka,Chaoso fizika,bando išvengti šitos klaidos,nesirinkdama skaičiavimams atskaitos taško nei erdvėje,nei laike.Skaičiavimų rezultatai-tikimybės,kurios realiai ir stebimos mus supančiame pasaulyje.

[lt133]

Abejoju, ar daug matematikų paaiškintų, kodėl 1+1=2.

Kas yra nulis sunku pasakyti, tai nėra niekas. Taip pat sunku įsivaizduoti kas yra paprastas taškas.

Matematika operuoja ir apskritimais, tiesėmis, nors gamtoje tokių nėra.

Kai kurie objektai įvedami aksiomomis.

Jeigu kas girdėjot apie aukso proporciją, tai ta konstanta daug kur sutinkama gyvojoje gamtoje, todėl man nekyla abejonių, kad gamtoje matematika yra.

[eternal.bliss]

Pilosofai......
Suprantu, kad sunku suvokti paradoksus, bet niekas egzistuoja neegzistencijoje.
Todėl juo operuoti gali betkas kas nori tik iš pradžių turi suprasti šį paradoksą, kad suprastu patį neobjektą.

Jeigu neturi atskaitos taško- neturi suvokimo, todėl pati "Chaoso fizika,bando" kaip ir sakei išvengti to, ko negali išvengti. Jau bandydama ji sukuria atskaitos tašką.

Pilosofai...

[xsistemax]

eternal,tai kodėl niekas nenori suvokti šito paradokso:
jei iš taško A į tašką B paleisime strėlę,tai iš pradžių strėlė turės nuskrieti pusę atstumo,prieš tai pusę pusės ir taip iki begalybės.Kadangi per ribotą laiką neįmanoma atlikti begalybės veiksmų,akivaizdu,jog strėlė nepajudės iš vietos.Taškai A ir B sutampa. ? 

[eternal.bliss]

Tai ne paradoksas. Begalybę veiksmų gali atlikti per 0 laiko 

[xsistemax]

Tik dviem atvejais:jei laikas iš viso neegzistuoja,arba nulis yra begalinis.

[eternal.bliss]

Jei laikas egzistuoja tai nulis begalinis, ir tuo pat metu laikas neegzistuoja.
Tik neišprotėk galvojant.