Saulės sistemoje yra dar viena nežinoma planeta?

[Benamis]

Naujo tyrimo duomenys parodė, kad Saulės sistemos pakraštyje, toliau nei Plutonas, gali suktis planeta, kuri yra keturis kartus didesnė už Žemę. Planeta yra pernelyg toli, kad ją būtų galima stebėti teleskopais iš Žemės, bet gali būti, kad nematomoji planeta traukia mažus suledėjusius toliau už Neptūną esančius objektus - tai padėtų paaiškinti keistas šių objektų orbitas.

Įtarimais apie dar vienos Saulės sistemos planetos egzistavimą pasidalino Brazilijos nacionalinės laboratorijos žymus astronomas Rodney Gomesas. Jis Amerikos astronomijos bendrijos suvažiavime Timberline Lodge (JAV) pateikė savo neseniai pabaigto kompiuterinio modeliavimo rezultatus, kurie skatina manyti, jog tolima planeta iš tiesų egzistuoja, rašo lifeslittlemysteries.com.

Pristatyme dalyvavę astronomai mano, kad R. Gomeso pateikti argumentai yra įdomūs, tačiau, pasak jų, reikia kur kas daugiau įrodymų, kad hipotetinei planetai būtų suteiktas tikrai egzistuojančio dangaus kūno statusas.

Mokslininkai prieš keletą metų pastebėjo nedidelį kiekį mažų suledėjusių objektų, besisukančių vadinamajame „išsibarsčiusiame diske" už Neptūno orbitos - tam pačiam diskui priklauso ir nykštukinė planeta Sedna. Stebint šiuos objektus paaiškėjo, kad jų kelias aplink Saulę neatitinka teorinės orbitos, kuri apskaičiuota įvertinus visų žinomų Saulės sistemų gravitaciją.

Pavyzdžiui, Sedna aplink Saulę sukasi itin ištęsta orbita, sudarančia labai ilgą ovalą. „Sednos orbita yra be galo įdomi", - sakė šią nykštukinę planetą 2003 metais atradusių mokslininkų grupei vadovavęs Kalifornijos technologijų instituto astronomas Mike'as Brownas.

Tačiau kai R. Gomesas atliko tuos pačius skaičiavimus įtraukdamas ir stiprią gravitacinę masyvios planetos, besisukančios Saulės sistemos pakraštyje, įtaką, Sednos ir kitų anomalių objektų teorinės orbitos sutapo su stebimomis. Nematomoji planeta turėtų būti per toli, kad turėtų kokios nors įtakos Žemės ir kitų arčiau Saulės esančių planetų judėjimui, bet pakankamai arti išsibarsčiusio disko objektų, kad būtų stipriai paveiktos jų orbitos.

Nežinomas kūnas

R. Gomeso skaičiavimus gali atitikti kelių tipų planetos. Pavyzdžiui, tai galėtų būti Neptūno dydžio planeta, už Žemę didesnė maždaug keturis kartus ir besisukanti 225 mlrd. kilometrų nuo Saulės atstumu. Arba panašiai išorinių Saulės sistemos kūnų orbitas paveiktų Marso dydžio planeta su labai ištęsta orbita - bet tokia, kuri prie Saulės niekada nepriartėja labiau nei Plutonas.

R. Gomesas mano, kad tokia planeta galėjo gimti tolimoje žvaigždės sistemoje, iš jos ištrūkti ir vėliau būti pagauta mūsų Saulės gravitacijos, bet gali būti ir taip, kad ji susiformavo netoli Saulės ir pamažu nuo jos nutolo dėl gravitacinių sąveikų su kitomis planetomis.

Nors R. Gomeso darbas kol kas nebuvo recenzuotas, jo kolegos yra įsitikinę, kad skaičiavimai yra teisingi. „R. Gomesas yra labai geras specialistas. Sunku įsivaizduoti, kad jis galėtų padaryti klaidą savo skaičiavimuose", - sakė Southwest tyrimų instituto (JAV) planetų mokslininkas Halas Levisonas.

„Rodney Gomesas aktyviai ieško papildomų įrodymų. Su nekantrumu laukiu ką jis dar atras. Jis ėmėsi sunkios užduoties, tačiau jos įvykdymo siekia teisingu keliu. Tai neabejotinai didelės rizikos ir didelio atlygio situacija - naujos planetos atradimas būtų nuostabus dalykas", - entuziastingai sakė Marylando universiteto (JAV) astronomas Douglasas Hamiltonas.

Nauja planeta ar sena žvaigždė?

Tai būtų ne pirmas kartas, kai planeta atrandama pagal jos gravitacinę įtaką kitiems dangaus kūnams. XIX a. pradžioje buvo iškelta Neptūno egzistavimo hipotezė - gerokai anksčiau, nei šis dujinis gigantas iš tiesų buvo pastebėtas teleskopu 1846 metais. Hipotezę iškelti paskatino tai, kaip Neptūnas veikė Urano orbitą.

Kita vertus, daugelis astronomų nemažą XX a. dalį praleido ieškodami papildomos planetos, pavadintos „Planeta X" ir besisukančios toliau nei Neptūnas, nes jie buvo įsitikinę, jog esama anomalijų Neptūno ir kitų dujinių gigantų orbitose. „Tačiau paaiškėjo, kad Neptūno orbitos keistenybių priežastis buvo klaidingi stebėjimai", - sakė H. Levisonas. „Planetos X" paieškos buvo atšauktos (nors esama sąmokslo teorijų šalininkų, įsitikinusių, kad taip bandoma nuslėpti planetą Nibiru, kuri, pasak jų, juda taip, kad susidurs su Žeme).

„Peržiūrėjus paskutinio šimtmečio pareiškimus apie atrastas planetas išorinėje Saulės sistemoje paaiškėjo, kad visi jie buvo nepagrįsti. Tai turėtų priversti stabtelėti ir susimąstyti. Vien dėl to, kad dabar nėra gero paaiškinimo išsibarsčiusio disko objektų neįprastoms orbitoms be kitos planetos, tai nereiškia, kad gero paaiškinimo nebus ir ateityje", - pridūrė H. Levisonas.

Sedną atradęs M. Brownas sakė, kad dar vienas tikėtinas nykštukinės planetos neįprastos orbitos paaiškinimas gali būti kadaise, Saulės sistemos egzistavimo pradžioje, netoliese praskriejusi kita žvaigždė. „Tais laikais, kai gimė Saulė, ji tikriausiai susiformavo kitų žvaigždžių spiečiuje. Jei tai tiesa, tuomet kitos žvaigždės būtų pakankamai netoli, kad turėtų įtakos kaimynių išorinėms planetoms - pavyzdžiui, Sednai", - sakė astronomas.

Norint nustatyti, ar iš tiesų Sedna ir kiti išsibarsčiusio disko kūnai įgijo neįprastines orbitas dėl kadaise praskriejusios žvaigždės, ar tokias orbitas lemia šiuo metu Saulės sistemoje egzistuojanti planeta, kuri mums nėra matoma, reikia atlikti daugiau darbo. Kitų tolimų kūnų, panašių į Sedną, aptikimas ir jų orbitų stebėjimas suteiktų daugiau patikimumo astronomų kompiuteriniams modeliams. „Mes ir kelios kitos astronomų grupės labai stengiamės aptikti daugiau dangaus objektų ir atskleisti šią paslaptį", - aiškino M. Brownas.

Apie pačią tariamą planetą H. Levisonas sakė: „Idėjai, kad išorinėje Saulės sistemoje yra dar viena planeta, jėgos suteiks nesugebėjimas atrasti jokio kito neįprastų orbitų paaiškinimo bet vienintelis būdas įrodyti jos buvimą - ją pamatyti".

Delfi.lt