Nuotrauka, padaryta prieš beveik 2 tūkstančius metų

Pradėjo Benamis, balandžio 21, 2014, 02:23:24

« ankstesnis - sekantis »
Žemyn

Benamis

Turino drobulė - tai lininio audinio gabalas, kurio ilgis yra 437, o plotis 111 cm. Ji saugoma Italijos Turino mieste, Jono Krikštytojo katedroje. Audekle matyti du žmogaus kūno su sužalojimų žymėmis negatyviniai atspaudai, iš priekio ir iš nugaros. Vienų manymu, būtent į šį audeklą buvo suvyniotas nuo kryžiaus nuimtas Išganytojo kūnas, kuris ir nepaaiškinamai atsispaudė ant audinio. Skeptikai abejoja ir įtarinėja, kad drobulė - vis dėlto falsifikuota, tai yra atvaizdas ant jos, jei ir nenupieštas, išgautas dirbtinai. Abi pusės įnirtingai ginčijasi daug metų.



Ir štai gauti nauji rezultatai, patvirtinantys nuomonę tų, kurie tiki Turino drobulės autentiškumu. Turino politechnikos universiteto mokslininkai pateikė savo versiją, kaip ant audeklo galėjo atsirasti žmogaus kūno atspaudas. Grupės vadovas profesorius Albertas Karpinteris (Alberto Carpinteri) tvirtina, kad atvaizdą sukūrė neutronų srautas. Drobulė tapo tarsi jų apšviesta fotografinė plokštelė. Dėl galingos spinduliuotės, nudeginusios audinio plaukelius, kūnas ant jo ir atsispaudė.

Kas buvo spinduliuotės šaltinis? Ji, pasak tyrinėtojų, gimė Žemės gelmėse per stiprų žemės drebėjimą Jeruzalėje 33 mūsų eros metais, kaip tik tuomet, kai Kristaus kūnas, suvyniotas į drobulę, gulėjo oloje. Dabar ši vieta vadinama Viešpaties Kapu. Virš jos yra pastatyta šventovė, kurioje kasmet įžiebiama šventoji ugnis. Drobulė demonstruojama viešai ne dažniau kaip kartą per 10 metų. Profesoriaus nuomone, spinduliuotė iškreipė tyrimų, 1988 m. atliktų keliose nepriklausomose laboratorijose, duomenis, pakeitė anglies 14 izotopo koncentraciją, pagal kurią ir nustatoma organinių artefaktų atsiradimo data. Tyrimais buvo nustatyta, kad drobulė buvo pagaminta 1260-1390 metais, tai yra Jėzaus kūno nelietė. Beje, profesorius Džulijus Fantis (Giulio Fanti), mechanikos ir terminių matavimų specialistas iš Padujos universiteto inžinerijos fakulteto mano, kad datavimo radioaktyviosios anglies metodu rezultatus galėjo iškreipti ugnies ir vandens poveikis - drobulė nukentėjo per gaisrą. Maža to, drobulė buvo verdama saulėgrąžų aliejuje, bandant ją išvalyti nuo suodžių. Bet Turino politechnikos universiteto specialistai laikosi apšvitinimo versijos.

Hipotezių apie galimą kūno atvaizdo ant drobulės atsiradimą veikiant kažkokiems spinduliams būta ir anksčiau. Bet Turino mokslininkai pirmą kartą nurodė jo šaltinį, ir dabar tvirtina: Turino drobulė yra autentiška. Ir vis dėlto hipotezė lieka hipoteze, kol specialistai nesukurs analogiško atvaizdo audinyje, naudodami neutronų šaltinį. Jie planuoja kreiptis į Romos popiežių su prašymu leisti atlikti audinio molekulinius tyrimus, naudojant naujausias technologijas. Tikslas - rasti neutronų srauto poveikio pėdsakus. Suprantama, be apdegintų plaukelių.

■ ■ ■


Amerikiečiai mokslininkai iš Denverio universiteto laboratorijos sąlygomis nustatė, kad granito kubas esant dideliam slėgiui pradeda skleisti elektromagnetinius spindulius. Galbūt išsilaisvina ir neutronai. Elektromagnetinių srautų intensyvumas daug kartų padidėja irstant uolienoms, tai yra, per žemės drebėjimus, ir sukelia keistus reiškinius. Kinijoje 1976 m. likus 5 valandoms iki pirmųjų požeminių smūgių, nakties dangus 20 minučių nušvito tarsi dieną. O likus pusvalandžiui galingas trūkinėjantis šviesos plykstelėjimas priminė branduolinį sprogimą. Kai kur buvo apdeginti medžių ir daržovių lapai. 1999 m. prieš žemės drebėjimą Turkijoje jūros vanduo sušilo, nors toje vietoje nėra jokių povandeninių vulkanų. Likus kelioms valandoms iki 1966 m. žemės drebėjimo Taškente įsižiebė išjungtos liuminescencinės lempos, ėmė kibirkščiuoti elektros laidai. Kitaip tariant, Žemės gelmių elektromagnetinės spinduliuotės galingumas yra įspūdingas. Bet sunku įsivaizduoti mechanizmą, kaip galėjo būti apdeginti drobulės plaukeliai.

2011 m. tikintiesiems suteikė vilties Italijos nacionalinė naujųjų technologijų, energijos ir tvarios ekonomikos plėtros agentūra (ENEA). Ji paskelbė pranešimą apie penkerius Turino drobulės tyrinėjimų, kuriuose dalyvavo amerikiečių mokslininkų grupė STURP (Shroudof Turin Reasearch Project), metus. Būtent remdamiesi šių specialistų išvadomis ir pačios agentūros tyrinėjimais pranešimo autoriai pareiškė: Turino drobulė - ne klastotė. „Kankinto ir nukryžiuoto žmogaus dvigubas atvaizdas, iš priekio ir iš nugaros, matomas ant Turino drobulės, lininio audinio, pasižymi daugybe neįprastų cheminių ir fizinių charakteristikų, kurių šiuo metu neįmanoma atkurti laboratorijos sąlygomis, neįmanoma pakartoti, vadinasi ir suklastoti atvaizdo drobulėje. Bet taip pat neįmanoma suformuluoti įtikinamos hipotezės apie atspaudo atsiradimo mechanizmą. Šiandien mokslas nepajėgia paaiškinti, kaip drobulėje atsirado kūno atspaudas. Buvo tik nustatyta, kad kūnas lietėsi su drobule ne ilgiau kaip dvi dienas".

Ką gi, hipotezę galiausiai suformulavo Albertas Karpinteris. Dabar reikia įrodyti, kad jis neklysta.

Autore: Milda Kunskaite

Aukštyn