Kaip žiūrite į mėsos būtinumą jūsų gyvenime?

[Dvasininkas]

Vis dažniau ir dažniau galima išgirsti gana aršių diskusijų - valgyti ar nevalgyti mėsą? Tie, kurie nusprendė mėsos nevalgyti, kalba apie mėsos "nešvarumą", kad be reikalo naikinam gyvybę ir pan. Tie, kurie valgo, vadina šį apsisprendimą silpnaprotyste, kad be mėsos organizmas neva negauna taip reikalingų medžiagų. Kadangi pats kažkada valgiau daug mėsos, kasdien valgiau, neįsivaizdavau gyvenimo be mėsos, o vėliau į galvą šovė mintis paeksperimentuoti ir nebevalgyti jos, norėčiau ir aš išdėstyti savo, per asmeninę praktiką ir potyrius suvoktus skirtumus.
Taigi, atmetus visus reikia - nereikia, tiesiog norėčiau duoti patarimą: jeigu jūs nesate įsitikinę savo veiksmų reikšmingumu, geriau paprasčiausiai to ir nedarykite, antraip didelė tikimybė, kad kažkam pakenksite.
Taigi, pradėkime nuo potyrių:
Kai nusprendžiau nebevalgyti mėsos, jau per pirmąjį mėnesį pajutau fiziologinį palengvėjimą - taip supratau, kad mano žarnynas nėra apkrautas tiek, kiek anksčiau (kadangi mėsa sunkiai virškinamas produktas). Antras malonus rezultatas - atsirado dvasinis palengvėjimas, noras praktikuoti meditacijas ir kitaip keisti pasaulėžiūrą. Yra ar nėra ryšio, kad mano polinkiai į naujas sferas susiję su mėsos nevalgymu, negaliu kategoriškai teigti, bet ir negaliu neigti, kad tai neturėjo įtakos.
Toliau išdėstysiu motyvą, kodėl gi ryžausi tokiem pokyčiam. Analizuodamas tam tikrus objektus, subjektus bei domėdamąsis, lygindamas tam tikrą literatūrą, aptikau mane susimąstyti privertusį faktą, kad, kalbant iš Dieviškosios logikos prizmės, bet koks augalas ar gyvis visų pirma yra kūrinys, o antra, pirmiausia, tai yra informacinis kūrinys, gebantis informaciškai įvairiausiom formom sąveikauti ir dalintis savo informacija (netgi ir tada, kai jis yra virškinamas). Kam tai sakau? Ogi tam, kad bet kokia daržovė turi visų pirma savo informacinę vertę, o tik tada medžiaginę: kąsdami daržovę galime nežinoti, bet puikiai jaučiame, kokią informaciją ji perteikia, būtent dėl šios priežąsties iki šiol dauguma bando užauginti daržovę savo darželyje ar nupirkti pas bobutę maloniu veidu. Ne cheminės trąšos labiausiai baugina žmogų daržovėje (kadangi panašiom trąšom tręšia ir savo daržą), o tai, jog pramoniniu būdu auginamos daržovės informacijoje užkoduotas meilės nebuvimas - jaučiamas būtent šis (informacinis) skirtumas , t.y. kaip, kokioje žemėje auginta, kaip ir prižiūrėta, kokiu vandeniu laistyta ir t. t. daržovė. Visą šią informaciją sukaupia elementariausia daržovė ir kąsdami daržovę visų pirma skonyje pajaučiame tą informaciją. Mes daugelis esam girdėję apie eksperimentus su vandeniu, kai į vieną stiklinę buvo koncentruotai nukreiptos pozityvios, o į kitą - negatyvios mintys ir emocijos, o vėliau buvo rodomas molekulinis skirtumas tarp jų. Pagalvokite, iš ko sudaryta didžiąja proc. dalimi daržovė, - o iš ko gyvulys?
Ko gero, daugelis žino ar bent jau nutuokia, kaip yra skerdžiami gyvuliai skerdyklose. Jie yra skeržiami šaltakraujiškai, patirdami didelį stresą, pilni pykčio bei agresijos, ir mes valgydami jų mėsą gauname šią informaciją, o būdami indentiškai savo sandara panašūs labai gerai savinamės šią jų kraujyje užsilikusią informaciją. To rezultatas - vėliau bėgiojam pas psichologus kamuojami depresijos bei pas kitų sričių gydytojus, nes tai atsiliepia ir kūnui (kadangi mes visų pirma dvasiniai sutvėrimai, tad užsiligojus sielai vėliau "užkratas" persimeta ir kūnui).
Žmonės turi daugybę problemų ir net nesiima jų spręsti iš esmės, kadangi šios problemos yra norma, kitaip sakant standartas - standartas, kuris viso labo yra kvailų įsitikinimų suformuota iliuzija. Žmonėm yra daug lengviau sukurti iliuzinį pasaulį ir juo patikėti, nei vieną dieną pripažinti sau, kad nusibodo lopyti tikrovės neatitinkančių iliuzijų skaudžias pasekmes - įtrūkimus.
Kiek tėvų suvokia brukdami savo vaikui mėsą (neva, tai pats reiklaingiausias jam produktas), kad tokiu būdu jie daro ateityje stresų iškamuotą, pilną agresijos, depresišką asmenybę? Ar mum reikia tos informacijos, kuri formuoja mūmyse gyvuliškumą? Ar tikrai neįmanoma kitaip?

[mzicka]

Na kadangi esi vegetaras ,tai tavo kraštutinė nuomonė prieš mėsą,nors negaliu paneigt ,kad daržoves lengviau virškina,bet aš galvoju ,kad esam iš prigimties visavalgiai ir čia jau kiekvieno reikalas ką valgyt.Vieni valgo daržoves ir jaučiasi lengvesni ir su daugiau energijos,kiti mėgsta mėsą ir be jos jaučiasi išsekę ir pan...Kiekvienas esam skirtingi ir kiekvienam reik skirtingų dalykų

[.L.U.T.H.O.R.]

Kiekvieno pasirinkimas ką valgyti. Be to ta informaciją galima pravalyti ar pats savo maistui suteikti kokią nori gali   Paprastiems žmonės, raudona mėsa (t. y. karvės, kiaulės) yra pavojingiausia aprašytu atveju. Balta mėsa, pvz vištiena ar galų gale žuvis,daug mažiau to turi

[mzicka]

Žuvis ,kiek žinau, apskritai vienas sveikaiusių produktų,kuriame pilna omega 3,baltimų ,vitaminų ir panašių gerrybių

[Marius]

Po tokių provegetariškų pasisakymų manau pradėsiu ultravegetarus vadint vegetorastais..

[TinSoldier]

Po tokių provegetariškų pasisakymų manau pradėsiu ultravegetarus vadint vegetorastais..

[.L.U.T.H.O.R.]

kas tas antroje vietoje?

[paragraf 78]

Manau antroje vietoje arba telefoniniai prekybininkai, arba (kas mažai tikėtina) doctor Who

[inkognito]

Mano viena iš dukrų buvo prisiekusi vegetarė,bet man pavyko jai išaiškinti jos klaidingą požiūrį į mitybą ir dabar ji jau keletą metų maitinasi ne iškreiptu,- bet normaliu būdu kaip ir visi žmonės.
Žmogaus organizmas negaudamas visaverčio maisto o tik tam tikrą jo rūšį ne gyvulinės kilmės,- priverstas pats sintetinti reikiamus baltymus ir kitas gyvybiškai svarbias medžiagas savo organizme iš to ką turi. Neretai jis sukuria tik parodiją būtino egzistencijai baltymo produkto nes jo "sandėlyje" nėro to iš ko būtų galima sukurti visavertį produktą,- būtiną lastelių normaliam funkcionavimui ir egzistencijai. Lastelė tai yra mini  fabrikas organizme, turintis tam tikrus poreikius Žaliavos tiekimui ,jo paties energetiniam balansui,bei reikiamo produkto gamybai. Na įsivaizduokime jog plieno valcavimo cechas negauna plieno o vietoje jo jam tiekiamas plastelinas? Aišku jis pagamina valcuotą gaminį ir jį patiekia vartojimui iš to kas yra jo sandėlyje ,tačiau gavėjas(kita lastelė) turintis gaminti pavyzdžiui tilto atramas ta jo produkcija nėra labai patenkintas bet kadangi neturi savo sandėlyje nieko kito atramas galų gale daro iš to ką turi. Savo ruožtu jis siunčia reklamacijas lakštinio plieno tiekėjui.... Va tas reklamacijas smegenys ir perduoda kiekvienam iš jūsų neuronais,todėl vienas maistas jums yra skanus be galo o į kitą negallte net pažiūrėti. Visuotinėje gamtoje vyrauja algoritmų sistema ir procesai vykstantys visuomenėje panašūs į procesus vykstančius individualiame žmogaus organizme. Tur būt pastebėjote kad pirmi surasti grybai yra tokie skanūs,kokie nebūna skanūs nei trečią nei ketvirtą kartą rasti ir išvirti,tai rodo, kad juose esančių deficitinių medžiagų organizmas jau pakankamai sukaupė ir kuriam laiku jų tiekimas gali būti sustabdytas. Pavyzdžiui daug judantiems ir sportuojantiems žmonėms labai skanūs saldainiai medus cukrus,kadangi energija lengviausiai pasisavinama iš angliavandenių,o pas juos ji labai greitai suvartojama ir jos nuolat trūksta,todėl judrūs maži vaikučiai ir dievina įvairius saldumynus daug labiau, nei mes pagyvenę žmonės.
Beje dėl mėsos kaip baltymų atsisakymo ,organizmas sintetindamas iš augalinės kilmės baltymų,sojos pupeliu ir ktų ankštinių baltymus panašius į tuos kuriuos galėtų gauti lengvai ir tiesiogiai karvės ar kiaulės kūno pavidale ,naudoja nepaprastai daug gyvybinės energijos,kurios deja mums dievulis įpila tiik labaii ribotą kiekį maždaug 150 metų mūsų egzistencijos. Tačiau mes nemokėdami jos taupiai naudoti paprastai ją išnaudojame jau 50-70 savo gyvenimo metais ir tada mus apninka mirtinos ligos ir mes iškeliaujame anapilin. Tas laukia ir  Veganų didžioji dalis iš jų itin paliegę žmonės,kaip ir tie kurie žiemos metu lenda gūdintis į upės vandenį. Jie panašūs į tuos nepatyrusius vairuotojus, kurie užsidegus žaliam šviesoforo signalui spaudžia iki galo gazo svertį ir rauna priekin prabuksuodami mašinos ratus. Aišku jie užmoka  litais nupirkdami ta kiekį degalų kurį galėjo sutaupyti važiuodami normaliai,jau nekalbu apie galimybę patirti avarija ir kitus nemalonumus. Taip ir žmonės kurie erzina ir specialiai nervuoja kitus,jaučia malonumą ka nors suėsti,
Leidžia naktis prie kortų ir gerimų stalų,besaikiai naudojasi sekso malonumais,arba intensyviai sportuoja ,jie naudoja savo gyvybinių jėgų ir energijos atsargas labai greitai,ir dažnai miršta jauni arba 50 metų jau būna paliegę seneliai. Gyvybinės jėgos tarsi akumuliatorius naudojamao viena kryptimi-mažėjimo ir jų atstatyti neįmanoma,o tai jau ir yra tragedija. Taip kad valgykite tai kas yra jums skanu,sportuokite tik tiek kad būtų puiki savijauta,venkite bereikalingų stresų ir tikrai gyvensite iki100 metų sveiki ir laimingi.

[JZZ]

Yra įmanoma kokybiškai gyventi be mėsos, neprarandant itin retų mikroelementų ir dėl to nepatiriant su jų stoka susijusių problemų. Pastoviai valgant ribotą sąrašą augalų, reikalingų elementų trūkumas gali pasireikšti po kelių dešimtmečių, o tas pasireiškimas būna ne mirtinas, o kaip kurios nors išvaizdos savybės nepakankamumas ar galiausiai kokios nors ligos (dažniausiai nerimtos) atsiradimas. Išskirtiniais atvejais susirgimai būna mirtini. Tokios yra apriboto maitinimosi pasekmės. Tačiau siekiant gauti ir retus mikroelementus bei junginius, kurie yra mėsoje, tačiau nerandami dažno vegetaro racione, reikėtų taip pat valgyti kai kurių retų augalų šaknis, sėklas ir vaisius (konkrečiai neįvardysiu). Dėl to norint pilnavertiškai maitintis praktikuojant vegetarizmą, reikia turėti žinių (kokiuose augaluose kokių medžiagų yra) ir pinigų (kad būtų galima tuos augalus ar jų produktus nusipirkti).

Žolėdžių žarnynas yra ilgesnis nei mėsedžių. Visaėdžių žarnynas ilgesnis nei mėsedžių, tačiau trumpesnis nei augalėdžių. Tai tiesiogiai siejama su augalinio maisto apdorojimu, nes maisto medžiagoms išeiti iš augalinio maisto trukdo celiuliozė ir ligninas. Jei žmonės būtų gryni augalėdžiai, tai turėtų keliais metrais ilgesnį žarnyną, o geriausiu atveju dar ir atskirą skrandžio skyrių, pilną augalinį maistą virškinančių bakterijų.

Mėsos valgytojai turėtų įsižeisti, kad ponas Dvasininkas augalus prilygina negyvoms informacijos talpykloms (kaip jo minėta stiklinė vandens). Kai kurie virusai, nemažai bakterijų, beveik visi vienaląsčiai, visi daugialąsčiai (įskaitant ir augalus) laiko eigoje iš nepalankios aplinkos siekia patekti į palankesnę: (judėti, pasistumti, pasisukti) link/ nuo šviesos, temperatūros, pH, mechaninių virpesių, įvairių bangų. Augalų stresą apibūdina stresui būdingos medžiagos ir cheminiai junginiai. Jų buvimo/ nebuvimo faktą ar koncentracijas galima pamatuoti chromatografijų ir spektroskopijų metodais. Tikriausiai augalai jaustų didesnį stresą šalia vegetarų nei šalia visaėdžių.

Kai asmuo tampa vegetaru dėl su sveikata ar finansais susijusių sumetimų, tai yra visai priimtina ir toleruojama. Tačiau yra žmonių, kurie nuoširdžiai tiki, kad jie geba ne tik žmones, bet ir visus planetos gyvūnus paversti vegetarais.
Pamąstymui: nusileidžia voras iš voratinklio, prieina prie pomidoro, sugriebia cheliceromis ir pradeda virškinti.
Jeigu žmonės kitas būtybes už mėsos nevalgymui nepritarimą gali sumušti, tai ką jau kalbėti apie tarprūšinę žmonių ir "ateivių" integraciją ir taikų sugyvenimą...?!
Vis dėlto dėl skonio nesiginčijama. Augalėdžiams turėtų kilti sunkumų bandant įsivaizduoti koks skanus galėtų būti gabalas mėsos, dar pilnas kraujo. Tiesą sakant, patys vegetarai būtų skanesni už visaėdžius.

Pamąstymui:
• Neretam vegetarui balandis yra etaloninis taikos ir vegetaristišku užmačių paukštis. Ką vegetarai padarytų su balandžiu, iš alkio pradėjusiu lesti numestą vištienos kulšies gabalą?
• Veganai, kurie gyvūlinių produktų nevartoja ne dėl sveikatos ar finansų, bet dėl įsitikinimų, teigia, kad gyvūlinės kilmės produktų kelias nuo gyvūno iki vartotojo viename ar kitame etape sukėlė gyvūnui kančias, skausmą ir pan. Kyla klausimas: ar veganai užsiimtų oraliniu seksu? Šiuo atveju tai būtų gyvulinės kilmės produktas, tačiau gautas nesukeliant jokių kančių, o priešingai - malonumą.

[varpainis]

• Veganai, kurie gyvūlinių produktų nevartoja ne dėl sveikatos ar finansų, bet dėl įsitikinimų, teigia, kad gyvūlinės kilmės produktų kelias nuo gyvūno iki vartotojo viename ar kitame etape sukėlė gyvūnui kančias, skausmą ir pan. Kyla klausimas: ar veganai užsiimtų oraliniu seksu? Šiuo atveju tai būtų gyvulinės kilmės produktas, tačiau gautas nesukeliant jokių kančių, o priešingai - malonumą.

Senai taip besijuokiau vienas sededamas prie kompiuterio Bet jei pana nenuryja, o isspjauna tai ir veganai drasiai gali megautis tokio pobudzio desra 

[ajolu]

o aš manau, kad geriausia tuomet kai mėsa iš raciono pasitraukia natūraliai, be prievartos ir be valios pastangų. Ateina laikas ir žmogus suvokia, kad jam tiesiog nebereikia šio produkto. Tas pats liečia ir alkoholį, rūkalus ar kitus svaigalus. Kai tai daroma tyčia gali išsivystiti kategoriškumas. Jeigu organizmas to dar reikalauja tai kam kankintis?