Kūno dubleris – ateities ir mirties pranašas

[Benamis]

Pasaulyje yra teorija, kad kiekvienas žmogus kažkur turi savo dublerį (identišką antrininką). Parapsichologai ir kiti mistiniais reiškiniais besidomintys asmenys iki šiol svarsto apie galimybę vienam žmogui būti dvejose vietose vienu metu. O gal visi šie bandymai yra niekas kitas, kaip profesionaliai surežisuota iliuzija?

Kūno dublis apibūdinamas kaip asmens šešėlinis kūnas, lydintis kiekvieną žmogų. Kitaip nei šešėlis, kuris atsiranda Saulės spinduliams krentant tam tikru kampu, šešėlinio kūno negali matyti niekas kitas, tik tas, kuriam jis priklauso. Dažniausiai tokį reginį žmogus išvysta prieš mirtį, todėl jis laikomas ženklu, pranašaujančiu mirtį. Labai retais atvejais žmogaus kūno fantomą gali regėti artimi draugai ir šeimos nariai.

O kaip dėl buvimo vienu metu dvejose vietose? Manoma, kad žmogus spontaniškai arba specialiai gali sukurti savo dublį, kitaip šmėklą, ir perkelti į kitą vietą. Baisiausia, kad toks kūno dublis niekuo nesiskirs nuo tikrojo žmogaus ir galės bendrauti su kitais žmonėmis taip pat kaip jis. Remiantis šia teorija, mes niekada negalime būti tikri, ar iš tiesų bendraujame su tuo žmogumi, su kuriuo norėtume.

Puse lūpų kalbama, kad žymus XIX amžiaus prancūzų romanų ir apsakymų rašytojas Guy'us de Maupassantas gyvenimo saulėlydyje buvo persekiojamas savo kūno dublerio. Kartais tas šešėlinis kūnas įeidavo į kambarį, atsisėsdavo tiesiai priešais jį ir pradėdavo diktuoti, ką reikia rašyti. Šią mistišką patirtį menininkas aprašė apsakyme „Lui".

XVI amžiaus anglų poetas Johnas Donne dažnai rašydavo apie sunkiai paaiškinamus dalykus. Kartą neįtikėtinas dalykas nutiko visiškai, kaip teigiama, realiai. Poetas, apsilankęs Paryžiuje, sutiko ne savo, o žmonos dublerį. Ji jam pasirodė su naujagimiu ant rankų, o tikroji žmona tuo tarpu buvo nėščia… Susitikimas poetą didžiai nuliūdino. Pasirodo, ne veltui. Žmona pagimdė negyvą sūnų.

Vokiečių poetas Johannas Wolfgangas von Goethe XVIII amžiuje savo dublerį sutiko jodamas keliu į Drusenheimą. Dubleris buvo identiška vokiečio kopija, skyrėsi tik apranga - dėvėjo pilką kostiumą, auksu dekoruotais kraštais. Po aštuonerių metų Goethe vėl jojo tuo pačiu keliu, tik priešinga kryptimi. Staiga jis suprato, kad jis dabar vilki pilku, paauksuotu kostiumu. Vadinasi, tada jis išvydo viziją, koks bus ateityje.

priekavos.lt

[Supera]

Kyla klausimas, kaip patikrint ar žmogus su kuriuo bendrauji nėra tavo dubleris? O gal mes visi esam tik vaikštančios kopijos?

[idenmeyou]

Įdomi mintis tavo, išties holografinės visatos modelyje tikėtina, kad kažkas panašaus ir yra. Kai kuriuose stebėjimuose įvyksta labai įdomus dalykai, kas pakeičia nusistovėjusią nuomonę apie dalelių skirtumus, jo labiau apie ir didesnius organizmus. Bet pasaulis nelabai nori priimti tokias nuomones, kur kas jiems geriau patikėti kiekviena savarankiška, egzistuojančia siela, kuri turi kažkokią labai svarbią užduotį