Žvilgsnis į katalikų religiją: garsioji konklava ir 10 įdomių faktų apie ją

[la.benas]

Apie konklavą, kurios metu šią savaitę kardinolai išrinko naują katalikų popiežių, plačiojoje žiniasklaidoje daug viso rašyta ir kalbėta, tačiau verta pakartoti įdomiausius faktus apie šį ypač gilias tradicijas turintį įvykį.



Katalikybės doktrinos teoriškai numato, jog pagrindiniu šioje religijoje asmeniu - popiežiumi - gali būti išrinktas bet kuris pakrikštytas vyras. Tokių atvejų būta senovės istorijoje, kai popiežiumi tapdavo koks nors žymus krikščionis ar vienuolyno abatas. Šiais laikais popiežius renkamas tik iš kardinolų būrio, Kardinolų kolegijos susirinkimo metu, vadinamo konklava. Šiems rinkimams arba tiesiog konklavai vadovauja Kardinolų kolegijos dekanas. Tiesa, konklava taip pat vadinama ir uždara patalpa, kurioje yra renkamas naujas popiežius. Šiais laikais popiežiaus rinkimai vyksta Siksto koplyčioje Vatikane, kur susirinkę kardinolai prisiekia laikytis konstitucijos ir išlaikyti rinkimų paslaptį.

Kadangi konklava turi šimtametes tradicijas, jos procedūros yra griežtai reglamentuotos, o kai kurie reikalavimai paskatino ir įvairius mitus. Toliau apie konklavą pateikiame 10 faktų, kurie bus įdomus visiems smalsiems skaitytojams, nepriklausomai nuo jų religinių įsitikinimų.


1. Užraktai. Žodis konklava kilęs iš lotynų kalbos „cum clave" (lot. - po raktu). Popiežių renkantys kardinolai kiekvieną rytą užrakinami Siksto koplyčioje, kol išrenka popiežių. Tradicija atsirado 1268 metais, kai kardinolai beveik trejus metus nesugebėjo išsirinkti naujo vadovo. Romos žmonės nusprendė jiems pagelbėti - užrakino kardinolus Vatikane ir mažino maisto davinius. Šitaip išrinktas popiežius Grigalijus X išeido įstatą, kad nuo to laiko vadovą renkantys kardinolai bus atskirti nuo pasaulio.

2. Šnipinėjimas. Konklavos metu kardinolams neleidžiamas joks kontaktas su pasauliu - jokių laikraščių, televizijos, telefonų, jokio interneto. Pasauliui taip pat neleidžiama bendrauti su kardinolais. Taisyklę pažeidusiam kardinolui gresia ekskomunikacija. Prieš prasidedant konklavai, Siksto koplyčia kruopščiai apieškoma, kad nebūtų įrašymo įrangos ar paslėptų kamerų. Mitas, kad koplyčioje paklojamos papildomos grindys yra skirtos pasiklausymo aparatūros blokavimui. Tiesa, kad naudojama pasiklausymo aparatūrą blokuojanti įranga ir kad koplyčioje paklojamos papildomos grindys - tačiau tik tam, kad apsaugotų marmurines mozaikas.

3. Naktipuodžiai. Iki 2005 metų į konklavą susirinkę kardinolai turėjo gyventi spartietiškomis sąlygomis - jie gyvendavo celėse netoli nuo Siksto koplyčios. Miegodavo kietose lovose ir kiekvienas gaudavo po naktipuodį. Vis dėlto Jonas Paulius II pasigailėjo kardinolų ir nurodė pastatyti penkių aukštų 130 kambarių svečių namus šalia Šv. Petro bazilikos - Domus Sanctae Marthae. Vis dėlto ir dabar tenka apsieiti be patogumų. Vatikano muziejaus direktorius Antonio Paolucci viename interviu užsiminė, kad koplyčioje gali būti įrengti nešiojami tualetai.

4. Tarpuvaldis. Pontifikatą anksčiau buvo įprasta vadinti „valdymu", taigi laikotarpis tarp popiežių (senojo atsistatydimo ar mirties iki naujojo rinkimų) vadintas „interregnum" - tarpuvaldis (šis terminas
vartojamas kalbant apie karalius). Vis dėlto daugelį monarchiškų ceremonijų panaikino Paulius VI, išrinktas 1963. Savo pontifikatą jis pradėjo iškilmingu karūnavimu, tačiau nuo tos dienos daugiau nė karto neužsidėjo avilio formos tiaros ant galvos.

5. Balsų vėrinys. Pirmąją konklavos dieną kardinolai balsuoja kartą, o vėliau dukart ryte ir dukart po pietų, kol vienas kandidatas surenka du trečdalius balsų. Kiekvienas rinkėjas savo kandidato vardą užrašo ant lapelio ir jį perlenkia perpus. Tada kardinolai po vieną eina iki altoriaus ir įmeta biuletenius į urną. Lapeliai sumaišomi, suskaičiuojami, o tada išklankstomi - tai atlieka trys kardinolai. Trečiasis suskaičiuotus biuletenius perduria adata ir suveria ant siūlo. Po kiekvieno balsavimo vėrinys sudeginamas.

6. Dūmas. Degindami 115 biuletenių kardinolai per specialų kaminą ant Siksto koplyčios stogo išleidžia daug dūmų. Biuleteniai sumaišomi su specialiomis cheminėmis medžiagomis, kad dūmas nusidažytų juodai - jei balsavimas nepavyko. Arba baltai - jei išrinktas popiežius. Vis dėlto šviesaus dangaus fone net ir baltas dūmas atrodo tamsus. Taigi, kad būtų išvengta nesusipratimų, kylant baltam dūmui skamba varpai. 2005 metais įsakymą skambinti varpais turintis duoti pareigūnas buvo užsiėmęs kitais reikalais, taigi kurį laiką Šv. Petro aikštėje susirinkę žmonės nežinojo, kaip suprasti iš kamino besiveržiantį balksvą dūmą ir varpinės tylą.

7. S, M ar L. Pirmą kartą tikintiesiems prisistatantis pontifikas turi tinkamai pasipuošti. Taigi Vatikano siuvėjai - Gammarelli - paruošia tris rinkinius drabužių - smulkiam, vidutiniam ir stambiam sudėjimui. Popiežiaus kostiumas susideda iš baltos sutanos, baltos šilkinės juostos, balto zucchetto (kepuraitės), raudonų odos batų ir raudonos aksominės šermuonėlio kailiu apsiūtos pelerinos, mozzetta, kurią į madą grąžino Benediktas XVI. Popiežius apsirengia pats, ant krūtinės pasikabina auksinį kryžių ir užsideda raudoną siuvinėta stulą. Anksčiau popiežiai rengdavosi raudonai, tačiau 1566 šv. Pijus V, kuris buvo dominikonas, nusprendė ir toliau rengtis baltai. Iš ankstesnių laikų išliko tik raudona mozzetta, kepuraitė ir batai.

8. Lažybos. Pasak ekspertų, žmonės pastato iki pusšimčio milijonų litų spėdami, kuris kardinolas taps popiežiumi - taigi konklavos rezultatas yra didžiausias pasaulyje lažybų įvykis, neskaitant sporto varžybų. Tai nėra naujas reiškinys. Jau 1503 metais apie lažybas dėl popiežiaus kalbama kaip apie „seną paprotį". Popiežius Grigalijus XIV 1591 metais netgi pagrasino visus lažybininkus ekskomunikuoti - tačiau tai azarto nesumažino. Šiuo metu lažybų punktuose pirmauja kardinolai iš Italijos ir Lotynų Amerikos.

9. Ašaros. Iš esmės išrinktasis popiežius gali atsisakyti jam patikėto sosto, nors tai ir labai mažai tikėtina. Vis dėlto tikriausiai ne visi dega noru vadovauti didžiausiai pasaulio bažnyčiai, kamuojamai daugybės įsisenėjusių problemų. Daugybę išrinktų popiežių užgriūva emocijos, taigi salė, į kurią jie vedami persirengti prieš pasirodymą balkone, gavo pavadinimą „Ašarų kambarys".

10. Lyties patikrinimas. Dalis žmonių mano, kad muziejuose saugomos kėdės su didelėmis skylėmis sėdimojoje dalyje buvo naudojamos patikrinti, ar naujas popiežius išties yra vyras. Pasak legendos, patikrinimas reikalingas tam, kad nepasikartotų istorija, kai XIV amžiuje popiežiumi buvo išrinkta moteris. Dauguma istorikų teigia, kad popiežės Joanos legenda yra iš piršto laužta. Nors muziejuose eksponuojamos kėdės su skylėmis, vadinamosios sedes stercoraria, tačiau jų funkcija nėra žinoma. Pasak vienos nepatvirtintos teorijos, jos naudotos patikrinti, ar popiežius nėra kastruotas.


Šaltinis : http://www.technologijos.lt/n/mokslas/geografija/S-31771/straipsnis/Zvilgsnis-i-kataliku-religija-garsioji-konklava-ir-10-idomiu-faktu-apie-ja?l=2&p=1