Chislehurst urvai

[_Anonimas_]

Kažkaip prisiminiau netyčia šiuos urvus, nes pats juose lankiausi, tad norėčiau pasidalinti.

Chislehurst urvai (ang. Chislehurst caves) yra dirbtinai iškasti urvai po žeme Londone. Pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose paminėti 1250 m. Per antrąjį pasaulinį karą, kai Londonas buvo bombarduojamas priešų lėktuvų šie urvai buvo naudojami kaip civilių prieglobstis. Taip buvo išgelbėta tūkstančių žmonių gyvybės (urvai milžiniški, be žmogaus, pažįstančio tą vietovę gerai, galima lengvai pasiklysti, nes tai lyg mažas miestelis po žeme). Apie šiuos urvus pasakoju čia, nes XX a. II pus. pradėjo sklisti pasakojimai, kad šiuose urvuose vaidenasi. Daugybė žmonių plūdo į šią vietą pasmalsauti, o vėliau buvo net pradėtos rengti varžybos, vadintos "Chislehurst competition". Šių varžybų esmė buvo savanoriui išbūti visiškai vienam naktį šiuose urvuose (jam buvo duodamas tik žibintas). Kiek pamenu, prizas buvo nemaža pinigų suma. Be abejonės, daugybė žmonių nutarė išbandyti savo sėkmę, bet iš daugybės bandžiusių visą naktį šiaip ne taip pavyko išbūti tik vienam žmogui - vietiniam policininkui. Kiti bylojo girdėję keistus garsus, riksmus, kai kurie net teigė matę tikrus vaiduoklius.

Norėčiau paklausti jūsų nuomonės: kas galėjo daryti įtaką tokiem šių varžybų rezultatams (kodėl tik vienas žmogus ištvėrė visą naktį)? Būtų įdomų išgirsti tiek racionalius, tiek ne atsakymus.

Kadangi pats buvau šiuose urvuose, tai manau, jog tam įtakos galėjo daryti puiki akustika, kai gali puikiai girdėti net savo kvėpavimą, taip pat kas gali būti baugiau už žibinto ir uolų sukuriamus nuolat besikeičiančius šešėlius

[Teroras]

Kadangi as labai nepasitikintis zmogus, tai galeciau dar padaryti prielaida, kad tam tikrose urvo vietose galejo buti ir kokie nepastebimi garsiakalbiai pritvirtinti kurie laikas nuo laiko ne itin malonius garsus leisdavo... Ziurint is marketingines-rinkodarines puses, butu labai geras sprendimas

[Iron Tara]

Man irgi pirma mintis buvo apie marketingą ir panašiai... Tačiau kas čia žino.
Manęs tai ten neįgrūstų niekas, juolab vienos Ir dar kai pasako, kad vaidenasi ten... Nepriklausau tai smarsuolių partijai 

[Kasius]

Porelė atsakymų (atmetus gąsdinimus ir marketingo akcijas):
1) pojūčių badas - tamsoje ir tyloje ypač streso būsenoje, labai padidėja jautrumas bet kokiems judesiams ir krebždesiams.
2) panikos jausmas, tereikia vienam iš dešimt ko nors išsigąsti ir likusieji devyni išbėgs iš paskos, nors varžybose dalyvaudavo tik po vieną.
3) žiūrint koks tų urvų gylis, bet jie gali būti seisminiu požiūriu neramūs - virš jų visą laiką ūžiantis didmiestis su pramone ir transportu, greta gali būti kitos šachtos, metro linijos ar kokios vandens komunikacijos.
4) kadangi urvai iškasti senai, tai vėdinimo šachtos, šviesos šuliniai ar vandens nutekėjimo angos gali būti, o jos gali sukelti pastovius ar laikinus skersvėjus, ūžesius ar šnaresius.
5) dėl urvų senumo ir dėl to, kad tenai senokai niekuo pastoviu neužsiima žmonės, gali veistis vietinė gyvūnija: vabzdžiai, pelės, žiurkės šikšnosparniai ir kitokie K.Donelaičio apdainuoti šeškai vėlgi pelėdos, kurie gali būti gana neramūs ir triukšmingi.
6) paprasčiausia klaustrofobija - dauguma žmonių net nežino, kad bijo mažų, tamsių ir uždarų patalpų iš kurių greitai negali išeiti, kol patys ilgam nepakliuvo į tokias.
7) nešvari sąžinė, kuri ramiai naktį miegoti neduoda, ir tikėjimo, kad be Dievo valios nieko blogo nei gero niekam nutikti negali.
deguonies trūkumas arba kokių nors dujų (dėl organinių medžiagų puvimo  ar skverbimosi iš uolienų) koncentracijos didėjimas ir palaipsninis lengvas žmogaus apsinuodijimas, valanda ar pora ten vaikščiojant gali ir nieko nesijausti, bet po keturių penkių valandų gali prasidėti galvos skausmai, svaigimas ir panika