Šešėlio minčių lietus

[.L.U.T.H.O.R.]

2012/06/16 diena. Sugalvojau padaryti tiesiog minčių lietų ir pažiūrėti kas gausis. Gal kam bus įdomu. Dabar paskaičius tai vietom sukelia šypseną

Gamta. Vieta kur viskas prasideda ir baigiasi. Esame gamtos vaikai. Kriščionybės pavergti. Pamiršome gamtą, jinai mums viską duoda, Prieglobstį, maistą. Manau atėjus laiku mes vėl atsigręšime į ją.  O kas daugiau belieka. Jei bus sugriauta ekonomika ir pramonė. Žmonės vėl statysis namus kaimuose. Viskas vyksta ciklais. Mūsų technologijos gal ir pažengę, bet mes priklausomi nuo jų. Jei dingtų elektra ar ką nors nuveiktume? Tikriausiai ne. O jei nebeliktų kuro? Na be šito dar išsiverstume, priprastume. Galbūt rasis naujas kuro šaltinis. Naujas elementas. Gal tokie dalykai jau dabar žinomi, bet ne paprastam statistiniam žmogui. Grįžtant prie gamtos. Ar mes mūsų protėviai blogai gyveno? Nepasakyčiau. Netgi dabar kaimo žmonės gyvena gan neblogai. Bet jaunesnioji karta jau pamiršo ką reiškia tikras darbas kaime. Jie baidosi darbo. Svarbu turėti daug, greitai, sunaudojant kuo mažiau energijos. Ar tai gerai? Mano nuomone, ne. Visuomenė tapo tingi. Ir kartu priklausoma nuo pinigų. Visi jų nori, nes nori turėti vis daugiau, daugiau negu reikia. Ar gamta mums nesuteikia visko ko reikia pragyvenimui. Kažkas sakys, juk norisi ne tik egzistuoti. Norisi laisvalaikio, pramogų, poilsio. Tokia jau karta. Žmonės daug ko nori. Išlepusi visuomenė. Sugadintos vertybės. Jei tik galėtume tai pakeisti. Tai nėra neįmanoma. Tiesiog reikia kuo daugiau žmonių taip manančių. Ir ką vėl gyvensim kaip urviniai žmonės, kažkas paklaus. Ne, kodėl, pirmyn statykim namus, žalius, pasyvius. Tam reikia pinigų...Viskam reikia.  O kodėl viskas negalėtų būti nemokamai? jei žmonės imtų tik tiek kiek jiems reikia tuomet kodėl ne? Visiems užtektų. Bet dabartinė vartotojiška visuomenė, to negali padaryti. Kiekvienas nori būti geresnis už kitą, turėti daugiau. Pasaulį valdo tuštybė. Bet mes galime tai pakeisti. Pasikartosiu, kuo daugiau žmonių, tuo greičiau keisis pasaulis. Surinkime kritinę masę žmonių, kurie pasuks viską kita linkme. Tai nėra sunku, vietoj to kad naudotume savo laiką bergždiems skundams, panaudokime jį bendraminčių paieškai, bet ne tų bendraminčių, kurie moka tiktai skųstis. O tų kurie būtų pasiryžę pakeisti pasaulį. Taip, šiam pasauliui reikia žmonių norinčių jį pakeisti.
DVEJONĖS DVEJONĖS
O kas jei mums nereikia keisti pasaulio? Bet juk tai tik į gera, visiems.
Bet jei žemė iš tikrųjų kalėjimas, kuriame reikia pragyventi, kad siela pakiltų? Bet juk yra ir turtingų žmonių? Bet ar jie laimingi.

Yra ir įvairias knygas rašančių žmonių, bet jie už ačiū kažin ar darytų ką. Mes nežinome, tai tik dar vienas stereotipas. Jie dalinasi žiniomis, kaip pasitaisyti, bet patys juk nebuvo vargšai. Ką jie žino kaip jaučiasi vargani žmonės. Jie galbūt neįperka seminarų, neįperka knygų. Kaip jiems sužinoti, kad jie gali pakeisti savo pasaulį? Reikia altruistų, kurie skelbtų tą žinią. Tokių žmonių vienetai. Arba jie gelbsti tik fiziškai. Tačiau žmonės labiau reikia dvasinės pagalbos. Iš fizinių negalavimų jie gali išsilaisvinti patys.

Kas sukelia dvejones? Mintys, protas.
O ką sako širdis? (mesk iš galvos primestus stereotipus ir demotyvacijas). Bet štai pagal tą testą Teresės sąmoningumas buvo mažas, bet kiek ji visiems padėjo. O Hitlerio didelis bet...
Nežinia, nežinia, gal tai tik dar viena apgaulė. Niekuo neina pasitikėti. Tik pačiu savimi. MEDITACIJA. MEDITACIJA. Širdie atsiskleisk, o tu prote nurimk, Harmonija tarp abiejų.

Bet jei aš kreipiuosi į juos, vadinasi aš nei protas , nei širdis. Kas aš? Siela? Kažkokia savarankiška sąmnonės forma. Būtybė? Kolkas dar nesuvokiama. Dalis visatos, dalis matricos. Mąstanti dalelė, iš kurios susideda visa visuma. Esu atskira dalelė, bet kartu ir visuma. Visuma yra dalis manęs, o aš esu dalis visumos. Visi mes esam vienas ir tas pats. Mylėkime vieni kitus. Rašau kas šauna į galvą. Gal geriau užsirašinėti , negu tik galvoti. Tai padeda susintetinti mintis. Gryžęs medituosiu. Galiu ir čia, bet dabar reiškiu savo mintis.

Kokia mano misija šiam pasaulyje? Ką turiu padaryti? Vesti žmones? O jei manęs niekas neklauso. Tikriausiai dar ne laikas. Bet ar turiu pakankamai išminties kad galėčiau vesti kitus? Na laikas parodys. Dabar reikia siekti vienybės su Didžiuoju Kūrėju. Daugiau nežinau ką parašyti. Vėl palengva kyla noras padėti žmonėms, padėti jiems išsikapstyti, pamatyti pasaulį kitoje šviesoje.
Mintis, kad gal nereikia...Jei išgelbėsime visus žmones, tai argi ne tada žemė iš tikrųjų pakils į aukštesnyjį lygmenį? Pradžioje metų buvo kažkoks, keistas jausmas dėl šių metų vasaros, bet aš jį tikriausiai kažkur nugrūdau. Nors ne. Jisai peraugo į kitokį. Tikriausiai žinojimą, kad kažkas tikrai bus. O gal tikėjimą. Nes dabar nesinori nieko daryti, tik laukti. O sulaukus 2013 ir nieko neįvykus su džiaugsmu pripažinti klydus. Bet nemanau, kad taip bus. Per daug jau keistas jausmas. Kažkas tikrai įvyks. Iš tikrųjų jau vyksta. Kiekvienam savi dvasiniai išgyvenimai. Kitiems gal ir visai nieko. Galbūt kiti žmonės neištvers pokyčių. Tikiuosi daugumai pavyks. Nee, ne daugumai. Visiems turi pavykti. Žinoma, yra žmonių kurie atpirkinės savo kaltes, tiksliau dabar atpirkinėja, galbūt. Gal visas tas atgimimas ir karmos reikalas yra melas. Žinoma, jei pasitaisyti, jei kelis gyvenimus iš eilės tą patį darome, tai tas pats ir dedasi. Bet aš nežinau  ir nepažįstu žmogaus, kuris galėtų papasakoti apie savo praeitą gyvenimą ir išgyvenimus. Aišku Lazarevo "KarmoS Diagnostikoje" įdomiai aprašyta atlygiai už praeitus gyvenimus, bent jau taip kai jis sako. Vistiek turi būti kažkokia sistema. Bet jei pasikeiti manau, kad visa karma nukristi turėtų. Mes žinome tik apie tuos kuriems buvo blogai, nežinome kas buvo tie kuriems dabar gerai ar bent jau pakenčiamai. Tai vėlgi, klausimai, klausimai, klausimai. Taigi, jei ir atpirkinės žmonės savo nuodėmes, kurie galbūt dabar yra vaikai tik. Kaip jie tai padarys, jei mes jau šiais metais žengsime didelį žingsnį.  Klausimų begalė, atsakymų nedaug. Aš noriu žinoti. Kas iš to žinojimo? Jei žinai vadinasi gali prisidėti prie taip pat teigiančių. Ir papildyti gretas žmonių, kurie gelbsti žmoniją. Aš tikrai noriu žmonėms padėti. Tik dar nematau kaip tiksliai. Tikiuosi greitai pamatysiu. Nes nemanau, kad elgetų sušelpimas, yra ta pagalba kurios šiam pasauliui reikia. Šiam kartui tiek. Jau pasiekiau Kauną 2012/06/16

[.L.U.T.H.O.R.]

Tekstas ilgas ir neredaguotas, tad neteiskit

[Teroras]

Perskaiciau viska Idomus pamastymai.

[paragraf 78]

O kodėl tu krikščionybę sulyginai su industrializacija?

[.L.U.T.H.O.R.]

O kodėl tu krikščionybę sulyginai su industrializacija?

Nežinau, tuo metu matyt taip atrodė

[Supera]

Bet jei žemė iš tikrųjų kalėjimas, kuriame reikia pragyventi, kad siela pakiltų?

Labai man artima šita mintis ir labai daug laiko praleidau apie tai galvodama. Mes gyvenam po "laisvės" iliuzija -  laisva šalis, žmogaus teisės, demokratija ir t.t Nors realiai esam pririšti prie niekad nesibaigiančio rato, rutinos iš kurios nepaprastai sunku pabėgti o daugumai tai net neįmanoma. To priežastis esam mes patys ir pati visuomenė, nes mes auginti taip, kaip buvo auginami mūsų tėvai.

Ir šeip asmeniškai norisi ko nors daugiau nei monotoniško darbo ir kasdienės rutinos, kuri kai kuriuos naikina pamažu... Bet kaip nuo to pabėgt ir susikurt sau rojų? Tas irgi nelabai išeina. Ir galiausiai gaunasi taip, kad sėdim šioj realybėj per daug apie tai negalvodami, kiti, kuriem pasisekė, ir gyvent laimingai sugeba per daug nelaužydami galvų dėl egzistencinių klausimų ir savo gyvenimo tikslų.