NASA teleskopai stebėjo stulbinančio grožio žvaigždės gimimą

[Benamis]

Suderinus stebėjimo duomenis iš NASA priklausančio „Spitzer" kosminio teleskopo ir visai neseniai pilnu pajėgumu dirbti pradėjusio Atacama Large Millimeter/submillimeter Array (ALMA) teleskopų masyvo Čilėje, buvo sukurtas labai gražus žvaigždės gimimo vaizdas gerai ištirtame objekte, pavadintame HH 46/47.

Herbig-Haro objektai (koduojami kaip HH) susiformuoja tuomet, kai materijos čiurkšlės iš naujagimės žvaigždės susiduria su aplinkine medžiaga ir susidaro nedideli ryškūs, ūko pavidalo objektai. Bet kokius veiksmus, vykstančius HH objektų viduje, nuo mūsų akių slepia juos supantys dujų ir dulkių

debesys. Tačiau infraraudonojo
(„Spitzer") ir submilimetrinio (ALMA) šviesos spektro bangas fiksuojantys teleskopai geba pažvelgti kiaurai per tamsius kosminius debesis ir atskleidžia HH 46/47 vidinius procesus.

„Spitzer" stebėjimai atskleidė dvi didelio greičio čiurkšles, sklindančias iš centrinės žvaigždės. Šios čiurkšlės nupučia aplinkines dujas ir apšviečia jas dviejose burbulo pavidalo skiltyse. HH 46/47 žvaigždė, panašu, yra ją supančio debesies pakraštyje, todėl čiurkšlės kerta dvi skirtingas kosmines aplinkas. Į dešinę, į debesį nukreipta čiurkšlė kerta materijos „sieną", o kairiosios čiurkšlės kelias yra santykinai be kliūčių, ji savo kelyje sutinka mažiau materijos. Tokia orientacija mokslininkams yra labai naudinga - jie gavo labai patogų būdą palyginti, kaip besivystančių žvaigždžių išmetami medžiagų srautai sąveikauja su skirtingomis aplinkomis

„Jaunos žvaigždės, kaip mūsų Saulė, turi išmesti dalį dujų, kad stabilizuotųsi, o HH 46/47 yra puiki laboratorija šio išmetimo proceso stebėjimams. „Spitzer" užfiksuotos HH 46/47 čiurkšlės vertinamos kaip vieni iš geriausių medžiagos išmetimo besiplečiančioje burbulo pavidalo struktūroje pavyzdžių", - sakė Kalifornijos technologijų instituto mokslininkas Alberto Noriega-Crespo, dirbantis Infraraudonųjų spindulių apdorojimo ir analizės centre.

A. Noriega-Crespo vadovauja grupei, kuri HH 46/47 tyrimus pradėjo jau beveik prieš 10 metų, kuomet pradėjo veikti „Spitzer" teleskopas. Dabar, pritaikius naujus vaizdų apdorojimo metodus, sukurtus per keletą pastarųjų metų, mokslininkai sugebėjo gauti geresnės raiškos HH 46/47 vaizdą.

Tuo pačiu naujos visai neseniai veikti pradėjusio ALMA teleskopų masyvo nuotraukos parodė, kad dujos skiltyse plečiasi greičiau, nei manyta iki šiol. Toks greitesnis plėtimasis turi įtakos bendrų turbulencijų dujų debesyje, iš kurio gimė žvaigždė, stiprumui. O turbulencijų stiprumas savo ruožtu gali paveikti tai, kaip dujų ir dulkių debesyje gali formuotis kitos naujos žvaigždės.

ALMA stebėjimams vadovavo Jeilio universiteto (JAV) mokslininkas Hectoras Arce.

delfi.lt