GMO prakeiksmas? Prancūzai tvirtina atskleidę pragaištingą GMO poveikį sveikatai
Prieš keletą dienų publikuotoje kontroversiškoje Prancūzijos mokslininkų tyrimo ataskaitoje dėstoma, jog žiurkes ilgą laiką šėrus populiariausiomis genetiškai modifikuotų (GMO) kukurūzų atmainomis, gyvūnų organizmuose išsivystė siaubingi augliai ir buvo pažeisti kiti vidaus organai. Mokslininkai pabrėžia, jog tyrimo rezultatai kelia nepaprastai rimtų klausimų apie GMO produktų saugumą ir biotechnologinių kompanijų patikimumą.
Štai taip atrodo visą gyvenimą GMO kukurūzais maitintos žiurkės (kairėje - tik GMO kukurūzais maitinta žiurkė, viduryje "Roundup" purkštais GMO kukurūzais maitinta žiurkė, dešinėje - tik "Roundup" purkštais, ne GMO kukurūzais maitinta žiurkė)
(http://www.technologijos.lt/upload/image/n/mokslas/zmogus_ir_medicina/S-28384/1-ziurkiu_navikai.jpg)
Pirmąsyk vykdytuose ilgalaikiuose (longitiudiniuose), visą jų gyvenimą trukusiuose žiurkių eksperimentuose graužikai buvo maitinami GMO kukurūzais. Taip maitinamiems gyvūnams išaugo piktybiniai pieno liaukų navikai, buvo rimtai pažeistos kepenys ir inkstai.
„Eksperimento metu paaiškėjo, jog dėl tokio pašaro žiurkės organizmo audiniuose ima formuotis nebūdingai daug navikų. Maža to, jie formuojasi kur kas anksčiau ir kur kas agresyviau nei įprastai. Ypač - patelių organizmuose, - pasakoja molekulinės biologijos specialistas iš Karališkojo koledžo Londone, GMO maisto ekspertas, dr. Maiklas Antonijo (Michael Antoniou). - Aš esu šokiruotas tokio kraštutinai neigiamo GMO poveikio sveikatai."
Tyrimą atliko Caen universiteto (Prancūzija) mokslininkai, gautus rezultatus tikrino ir recenzavo nepriklausomi ekspertai.
Tai - pirmas mėginimas pažvelgti, kokį poveikį GMO produktai turi žiurkių organizmui, kai jos jais šeriamos visą gyvenimą (žiurkių atveju - apie porą metų). Iki šiol GMO grūdų saugumo garantijos buvo teikiamos remiantis eksperimentais su žiurkėmis, kurių metu graužikai GMO produktais buvo šeriami 90 dienų.
Genetinės kukurūzų modifikacijos griebtasi todėl, kad nereikėtų jų purkšti glifosatu (angl. - „glyphosate") - pagrindine chemine sudedamąja dalimi kenkėjų naikinimo priemonėje „Roundup". Šis chemikalas gaminamas manant, jog kukurūzus juo galima purkšti jiems nepakenkiant, tačiau išnaikinant piktžoles.
Naujausių eksperimentų su žiurkėmis metu, graužikai GMO kukurūzais (NK 603) buvo šeriami pagal keletą scenarijų: buvo duodama tik GMO kukurūzų; buvo duodama GMO kukurūzų, kurie buvo purkšti „Roundup"; buvo duodama kukurūzų ir vandens, kuriame nedidelėmis dozėmis buvo chemikalo „Roundup".
Tyrėjai padarė tokias išvadas:
• 50-80 proc. patelių organizmuose per 24 mėnesius išsivystė didžiuliai augliai - iki trijų navikų viename organizme. Kontrolinėje grupėje (kuri buvo maitinama kitais pašarais) augliai išsivystė 30 proc. žiurkių.
• Iki 70 proc. patelių mirė per anksti (kontrolinėje grupėje - 20 proc.)
• Abiejų lyčių žiurkių, kurios mito GMO kukurūzais, organizmuose augliai buvo 2-3 kartus didesni už navikus, kurie išsivystė kontrolinės grupės žiurkių organizmuose.
• Patelių organizmuose didžiuliai augliai išsivystė nuo 7-ąjį eksperimento mėnesį (kontrolinėje grupėje - 14-ąjį mėnesį).
Tyrėjai tvirtina, jog augliai „pasižymėjo pragaištingu poveikiu sveikatai, nes buvo nepaprastai dideli. Todėl žiurkės pradėjo sunkiau kvėpuoti, susidūrė su rimtomis virškinimo problemomis."
Nors patelėms augliai išsivystydavo 7 mėnesį, dauguma navikų buvo aptikti po 18 mėnesių. Anot tyrėjų, tai rodo, jog GMO produktų poveikis sveikatai gali būti nustatomas tik longitiudiniuose eksperimentuose.
Tyrimui vadovavo molekulinės biologijos profesorius, GMO technologijų priešininkas Žilis-Erikas Seralinis (Gilles-Eric Seralini). Tyrimo rezultatai vakar išspausdinti JAV mokslo tyrimų žurnale „Food and Chemical Toxicology". Anot tyrimo vadovo, GMO kukurūzai ir „Roundup" chemikalas „gali sukelti hormoninių sutrikimų tais pačiais biocheminiais ir fiziologiniais būdais."
Londono Imperatoriškojo koledžo vėžio biologijos profesorius Mustafa Džiamgozas (Mustafa Djamgoz) pareiškė esąs nustebintas tokių GMO kukurūzų poveikio tyrimų rezultatų.
„Mes esame tai, ką valgome, - aiškino jis. - Vėžį tyrinėju molekuliniu lygmeniu. Yra požymių, jog tai, ką mes valgome, veikia mūsų genetiką ir įjungia arba išjungia tam tikrus genus. Tačiau mes kol kas nepanikuojame. Reikia atlikti daugiau tyrimų."
„Žemės ūkio industrija sveikatos reikalavimus maisto ir pašarų vertina labai rimtai", - tvirtina Agrokultūrinių biotechnologijų tarybos narė, dr. Džulijan Litl (Julian Little), pasisakanti už GMO industriją.
Edinburgo universiteto ląstelių biologijos profesorius Entonis Trevavas (Anthony Trewavas) suabejojo atliktu tyrimu, argumentuodamas, jog eksperimente dalyvavusių žiurkių skaičius (200 individų) yra per mažas, kad būtų galima daryti visa apimančias išvadas. Jis taip pat pareiškė, jog prof. Ž.-E. Seralinis yra GMO priešininkas, ir kad ankstesni jo tyrimai, kurių išvadose suabejota GMO technologijų saugumu, neva buvo atlikti nekruopščiai.
paimta iš: http://www.technologijos.lt/n/mokslas/zmogus_ir_medicina/S-28384/straipsnis?name=S-28384&l=2&p=1
Na manau per artimiausius metus turėtume sužinoti daugiau apie GMO (pvz iš tokių ir panašių eksperimentų). Kolkas buvo sakoma, kad genetiškai modifikuotas maistas nėra niekuom žalingas žmogui, tačiau juk nei vienas žmogus dar nenugyveno kokių 50 metų maitindamasis vien tokiu maistu, todėl pasekmės dar nėra žinomos.
Šiaip nežinau pasitikėti ar ne būtent šiuo tyrimu, bet kai išgirdau mane privertė truputį sunerimti.
turint omenyje kad ziurkes turi polinki senatveje uzsiauginti tokius auglius ir be gmo pagalbos tai vercia abejoti, bet aisku gmo nera didelis geris....
Na taip, žiurkėms į senatvę dažnai užauga augliai, bet ne tokiais kiekiais ir ne taip greitai.
nu drysciau papriestarauti, pati esu auginusi kruva grauziku, tame tarpe ir ziurkiu....va paskutines mano augintos pelytes labaratorines viena po kitos taip staiga uzsiaugino po kelis didziulius augius, keliose kuno vietose ir tai atsitiko staiga ir netiketai.... ;)
Tai gal juos šėriai GMO produktais? Juk nežinai kokio brudo pripurškiama į tuos pašarus "Kikoje" :)
Butu buve idomu issiaiskinti :) deja tik vienai pelytei atlikau skrodima....cia manau ,kad issiaiskinti reiketu paimti meginius ir toksikologijos laboratorijoj tirti....
Kažkaip ir nenuostabu iš kur tiek daug žmonių serga vėžiu. O kiek jų mirė...GMO ne į naudą, o kiek dar visokio brūdo kišam į savo skrandžius kasdien. baisu ir pagalvoti, kas bus toliau...
Pagalvojus, ar ne patys žmonės kalti, kad perka, valgo bet ką?
Na perkant maistą visada geriausia pasiskaityti etiketes ir atsirinkti kas tinka, o kas ne :) Šiaip būtų gerai, jei dabartinė GMO produkcija būtų aiškiai ženklinama ir ribojama, tada žmonės labiau rinktųsi rizikuoti ar ne su tokiais maisto produktais. Nepasisakau prieš GMO, tačiau manau, kad reikia atlikti dar daugybe tyrimų, bei tobulinti pačią technologiją.
Koks skirtumas, tu skaitysi etiketes ar ne. Tas pats, gi prekybininkam pelnas tik rūpi ;).
Skirtumas yra, nes yra šiokia tokia maisto gamybos kontrolė. Žinoma, kad prekybininkam tik pelnas rūpi. Neabejoju, kad net ir naujausias maisto pramonės technologijas jie dažnai ir nešvariai panaudoja. Tad šiuo atveju manau, kad reiktų tiesiog kiek sugriežtinti kontrolę. Dar geriau - gamybą, bet čia jau būtų sunkiau :)
Kaip tu gali suprasti ar koks pomidoras, bulve ar kukuruzas gulintys lentynoje, nera gmo? O dar visokios saulegrazos, bulviu traskuciai, aliejai, majonezai ir kt. Netikiu kad gamintojas visur saziningai zymetu, kad jo produkcijoje guli GMO.
Sąžiningai? Čia ne nuo prekybinikų sąžinės priklauso. Yra įstatymai, jų prekybininkas ir privalo laikytis, kitaip gaus baudų arba išvis bus sustabdyta prekyba. Nekalbu apie melagingus žymėjimus, pasitaiko ir tokių, bet vistiek maisto produktai yra tiriami.
Visiskai nestebina... tik kazin ar kas atkreips i tai demesy...
Na jei padaugės tokių tyrimų, gal tada labiau pradės kreipti dėmesį.
Jau ne pirmąsyk daromi toki tyrimai ir deja beveik visi jų turi neigiamus rezultatus. Kiti su žiurkėmis daryti tyrimai parodė, jog antros kartos jaunikliai tampa nevaisingi arba susilaukia išsigimusių palikuonių.
Apskritai GMO nuėjo per toli. Su pretekstu sumažinti badaujančių žmonių sk. pasauluje, dabar sėkmingai šeria nutukusias šalis. :-\
Citata iš: unco spalio 15, 2012, 18:41:24
Apskritai GMO nuėjo per toli. Su pretekstu sumažinti badaujančių žmonių sk. pasauluje, dabar sėkmingai šeria nutukusias šalis. :-\
Gerais norais ir pragaras grįstas :)
Šių prancūzų atliktą eksperimentą sukritikavę mokslininkai teigia, kad buvo paimta per maža imtis.
Atliekant eksperimentus su gyvūnais, norint rezultatus publikuoti, tenka spręsti kompromisą tarp rezultatų tikslumo ir bioetinių problemų: jei paimsi didelę imtį, statistinė galia bus didelė, rezultatai bus tikslūs, tačiau gyvūnų teisių gynėjai bus labai nepatenkinti. Paėmus mažą imtį gyvūnų teisių gyvėjai būna šiek tiek mažiau nepatenkinti, tačiau rezultatų patikimumas ir pačios išvados tampa abejotinomis. Jeigu jie atliko rezultatus su 5-10 žiurkių, tai rezultatų nereiktų sureikšminti. Jeigu tirtų žiurkių buvo keli tūkstančiai - tai reiktų išties sunerimti dėl jų maisto vartojimo. Tada jau geriau nevartoti tų kukurūzų, purkštų Roundupu, kuris jau tikriausiai kelis dešimtmečius yra uždraustas.
Nemažai pesticidų, insekticidų, fungicidų daugiau ar mažiau pasižymi jeigu ne kancerogeninėmis, tai toksinėmis savybėmis. Tai reiškia, kad juos vartojant ar turint su jais kontaktą padidėja rizika susirgti arba apsinuodyti (ir tada susirgti). Skirtingos augalų rūšys ir skirtingos augalo dalys skirtingai kaupia chemines medžiagas: nuo artimų nuliui iki didelių koncentracijų; augalai kaupia trąšas (pertekliaus ar nesubalansuotos mitybos atveju), medžiagas nuo kenkėjų, parazitų ar konkuruojančių augalų (įvairius "-cidus") ir kitas chemines medžiagas. Jeigu augalai bus subalansuotai tręšiami natūraliomis trąšomis (pvz raugintu šūdu), prižiūrimi, kad nereiktų papildomų cheminių medžiagų, tai mažai ką negero ir tesukaups. Tokių augalų arba jų produktų yra - tai ekologiniai produktai, jie labai brangūs. Jei to negali sau leisti - pirk pigesnius nesistebėdamas "kodėl už tą patį moki pigiau". Jei pirksi ir vartosi vien ekologiškus produktus, tikimybė susirgti vėžiu ir kitomis ligomis statistiškai taps mažesnė.
Žiurkei reikia mažesnės dozės (masės vienetų per kūno svorio kilogramą), kad pasireikštų atitinkamas toksinis poveikis.
Jeigu į augalą įterpiama virusų su norimą pernešti geną koduojančia RNR (arba DNR) atkarpa, tai gali būti, kad tie virusai, išlikę augalo audinyje, tą geną perneš ir valgytojo ląstelėms. Priklausomai nuo to, kur genas įsiterps, gali būti teigiamas arba neigiamas (realiau - neigiamas) poveikis, bei kokią funkciją atliekantį baltymą tas genas kodavo. Jei tyrimo tikslas - pakeisti augalą, kad atliktų konkrečią funkciją, tai metodų tam pasiekti gali būti daug, bet jeigu dar norima ir tą augalą išlaikyti "valgomą", tai sudėtingumas kiek padidėja, turint galvoj, kad teoriškai kiekvienas metodas reikalautų atskiro tyrimo, nustatančio ar tokiu modifikacijos metodu sukurtą organizmą galima vartoti.
Gal tyrėjai gavo augalą, kuriame DNR buvo įterpta į gametą su papildoma dirbtine chromosoma. Tada augalo ląstelė dalintųsi, išaugtų naujas augalas su papildoma chromosoma kiekvienoj ląstelėj, ir su papildomomis funkcijom (pvz. daugiau maisto medžiagų (didesnė augalo biomasė)). Toks augalas būtų nekenksmingas vartojimui. Jei tyrėjai gavę tokį augalą pasirašytų, kad visi tos kompanijos sukurti produktai arba visi modifikuoti tos rūšies augalai tinkami vartojimui - būtų negerai, nes kai kurie metodai nėra tokie geri.
Taip pat reikia paminėti, kad nors ir individas (augalas/gyvūnas), iš kurio pagaminamas patiekalas yra modifikuotas, dar reikia žinoti kas jame pakeista, nepaisant net jei jis buvo pakeistas naudojant saugius metodus. Jei į pupelę įterpsi geną, koduojantį baltymą, kaupiantį fruktozę (cukraus sudedamąją dalį), tai pupelės vaisiai taps labai saldūs - tarkim saldesni=skanesni. Jeigu vietoj to geno bus įterptas genas, koduojantis baltymų kompleksą, atsakingą už silicio kaupimą, tai poveikis bus kitoks. Silicį kaupia smėlyje (prie jūros) augantys aštrūs, smailūs ir dygliuoti augalai. Tokios pupelės suvalgymas duotų ne saldumo jausmą, o supjaustytą burnos gleivinę (jeigu pakramčius ir pajutus negerumą tai būtų išspjaunama, o ne praryjama). Abi pupelės - tos pačios rūšies, abidvi GMO. Vienu atveju GMO gerai, o kitu atveju negerai.
Kad ir kaip bebūtų, tačiau išties negerai yra tai, kad žmonės dažnai nepasigilina į tai kas pakeista tame GMO.
Apibendrinant, kalbant apie GMO reikia atkreipti dėmesį ne tik į patį modifikacijos faktą, bet ir į tai kokiomis sąlygomis augintas (tas augalas), kokiais metodais atlikta modifikacija ir galiausiai - kokią funkciją naujas genas atlieka.
Į žinduolio embrioną įterpus medūzų švytėjimą sukeliantį geną individas pradėjo fluoroscensuoti (apšvietus tam tikro ilgio bangų šviesa). Tačiau jeigu koks kvailys paimtų tą švytintį gyvūną (pvz katę), susikištų į gerklę, užspringtų ir numirtų, tai spaudoj niekas nediskutuotų, kad tas asmuo numirė dėl GMO kaltės, ar ne? :) :D
Žmonės bijo GMO, nes yra per mažai informuoti/susipažinę su šita technologija. Baidosi lyg didžiausio nuodo, tačiau nekreipia dėmesio į visokius su maistu gaunamus priedus ar ryja visokiuose ''makuose'', ''čilekuose'' užmerkom akim. Dėl pirmame psl aprašyto eksperimento galima pasakyti tik tiek, kad nereiktų aklai tikėti viskuo, kas rašoma. Ir, sakyčiau, netgi reikėtų privengti šališkų straipsnių, atskleidžiančių tik vieną pusę bei su ypatingai skambiais pavadinimais, kaip kad ''PRAŽŪTINGI GMO''. Visų pirma turbūt reikėtų išsiaiškinti, kokiu tikslu buvo modifikuoti kukurūzai. Tikrai nėra atskleista visa detali eksperimento ataista + už visų šių ''rezultatų'' gali slėptis ir kokia nors sąmokslo teorija, kas yra visai tikėtina. Kaip jau minėjau, visada reikia atkreipti dėmesį į tikslą. Teko girdėti ir apie tokius eksperimentus (gaila, negaliu nurodyti tikslaus šaltinio šiuo metu, bet jeigu gausiu nuorodą, būtinai pasidalinsiu), kur neva pelės, maitintos tam tikru modifikuotu maistu masiškai dvėsdavo. Pasikapsčius giliau paaiškėjo, kad modifikacija buvo tokia, kad maiste vietoje tam tikrus baltymus koduojančio geno buvo įterptas už angliavandenius atsakingas genas. O, kaip žinia, be baltymų bet kuris organizmas normaliai nefunkcionuotų. Štai čia ir vsas šuo pakastas - žmogai, pamatę rezultatą, suskuba iškart nusiteikti prieš tam tikrus dalykus, šiuo atveju GMO, ir net nebesigilina į viso šito prasmę. Pati manau, kad tikslingai naudojamas GMO gali atnešti milžiniškos naudos, jeigu tik sugebėsime pakeisti požiūrį į tai ir šiek tiek labiau pasidomėti šiuo dalyku.