Pažiūrėjau ir pamaniau, kad protingai žmogus kalba. Watch it!
Iškart užkliuvo "nuomonė".
Tikėjimas nėra "nuomonė" tikėjimas yra gyvenimo būdas. Tad kalbant apie tiesą kuri vinintelė teisinga, negali sakyti jog taip aš manau kad mano nuomonė vienintelė teisinga. Turėtum sakyti: aš tuo gyvenu.
Be to jis neišskiria to kad religijos dabar siekia dialogo ir po truputį visi atsisako "vienintelės teisingos religijos" mąstymo. Tuo sėkmingai kopijuodami katalikus, kurie jau seniai ir be to pirmieji pasisakė už religijos išpažinimo laisvę ir mano kad kiekviena religija turi dalį tiesos apie Dievą ir gerbia kitus tikėjimus.
Be to apsakomas eksperimentas nesakyčiau jog tinka kalbant apie religijų padėtį dabartiniais laikais. Negali grįsti psichinio ligonio patirtimis normalių žmonių reakcijos į aplinką. Kaip visi mėgsta kritikuoti Froidą už panašius dalykus.
O man atrodo, kad psichinis ligonis kaip tik yra puiki priemonė analizuoti žmonių veiksmus, nes psichinis ligonis nėra varžomas gėdos ar kompleksų, jis sako tai, ką mano (aišku ta nuomonė yra iškreipta dėl ligos, tačiau esmė ta, kad jis viską išsako). Net jei ir žiūrint kita kryptimi - ar mes galime būti užtikrinti, kad tas Kristus, kuris pasirodė prieš 2012 metų taip pat nebuvo tiesiog psichinis ligonis, kuris manė, kad yra Dievas?
Negali prilyginti sveiko žmogaus veiksmų ir ligonio. Nes ligonio veiksmai diktuojami kitokios logikos nei sveiko žmogaus. Psichinis ligonis ne šiaip nejaučia gėdos, jis gyvena kitokiame pasaulyje. Tai tas pats kas bandytum sulyginti žmogaus ir šuniuko veiksmų logiką. Skirsis ir pretekstas ir intencija ir visa kita.
Štai tu Roxio, esi kamuojamas Edipo komplekso ir nori nužudyti savo tėvą nes nori permiegoti su savo mama. Gali nesiginčyti, nes Froidas taip pasakė remdamsis ligonių patirtimi ir priskyrė tai visiems sveikiems žmonėms. Anot jo visi nori permiegoti su savo mamom ir nekenčia savo tėvo. Nelabai patinka toks lyginimas? :)
O kas dėl Kristaus ir psichinės ligos, tai čia atskira tema. Tačiau reikia pastebėti jog pirmieji mokiniai labai noriai už jį mirdavo, darė stebuklus jo vardu ir t.t. Tai gal čia kita kategorija, nei psichinė liga. Faktas kad Jėzus iš Nazareto turėjo kažką gilesnio nei kad šiaip psichinę ligą. Jo kalba labai aiški, logiška, niekur nesikerta. Pas ligonius būna kitaip, pagal jų logiką gali derėti kardinaliai priešingi dalykai, kurie aplinkiniams pjaunasi nes jie nemato tarp tų dalykų loginio ryšio, viskas sujauktą. Pas Jėzų to nebuvo.
Ne, tėvo nužudyti nenoriu net jei ir pats Froidas taip sakė. :D Bet, pavyzdžiui, Inkognito pasakojimas taip pat nesikerta nei vienoje vietoje, net į mano jam užduotus suktus klausimus jis atsakydavo logiškai ir visiškai pritariančiai jo pasakojimui. Tačiau aš kažkaip nebelinkęs tikėti, kad visa jo istorija yra tiesa. Tas pats ir su Jėzumi, tik šiuo atveju manau galima rasti vietų kur galima prisikabinti. Vis noriu perskaityti Bibliją, bet užsimirštu. Reiks va paimt ir paskaityt!
Tai kodėl nenori nužudyti savo tėčio? Ir nustok varvinti seilę dėl savo mamos :)
Matai, kai patį bandai palyginti su psichiniu ligoniu kažkodėl nesinori kad toks lyginimas būtų, bet kitus kažkodėl lengva lyginti.
Inkognito istorija man visada kirtosi. Jis pasakoja vienus dalykus, po to kitame poste juos paneigia. Dabar pavyzdžio nepateiksiu, bet pasitaikydavo tokių reiškinių ir ne vienas ir ne du.
O Biblijos nesuprasi prieš tai nesusipažinęs su kultūriniu kontekstu, simbolika, terminologija, to meto teologija ir begalė kitų dalykų. Taip kad gali nesivarginti r neieškoti ten kablikų, nes visi kabliukai kyla iš prasto Biblijos išmanymo. Kiek teko skaityti visą kritiką apie Bibliją, visada pasikuitus rasdavosi atsakymas paaiškinantis kame ten kampas. Dėkui mūsų egzegetams.
Nejaugi ir paprastas Krikščionis turi išmanyti begalę dalykų, kad suprastų Bibliją? :)
Kad autentiškai suprastų, taip, turi išmanyti. Aš va jau 12 metų studijuoju teologiją, beveik kasdien skaitau Bibliją ir dar nesijaučiu išmanąs Bibliją. Ką jau bekalbėti apie žmogų kuris teologijos nestudijavo. Jis geriausiu atveju bus susipažinęs su tekstu, iš vienur kitur pasigaudęs žinių (iš knygų, seminarų, rekolekcijų ir t.t.). Tačiau jo žinios bus ribotos ir aišikinimai primityvūs ir tikrai ne autentiški. Savo išvedžiojimų galima prisidaryti bet kokių, bet ar jie atitiks realybę tai kitas klausimas.
Na kaip bebūtų pasistengsiu įsijausti į paprastą krikščionį, kuris nieko papildomai nesigilina. Tiesiog paskaitysiu naująjį testamentą ir tada jausiuosi bent šiek tiek lygesnis su jumis, bei galėsiu rimtai diskutuoti religijos tema. :D
Negalėsi, nes pažinimas bus super paviršutiniškas ;) čia tas pats kas atrofizikas diskutuotų su darželinoku :D
Pažiūrėsim kai paskaitysiu :D
Paskaityk paskaityk, bet atsimink jog vistiek visų teologinių įmantrybių nežinosi, tai atrodys kad pjaunasi kai kurios vietos, bet kai pasigilinsi į jų esmę suprasi kad taip nėra. Neskubėk teisti, tai svarbiausia ir turėk kritinį mąstymą, nes kitaip nieko nebus.
Visų pirma pasistengsiu į visą istoriją žiūrėti ne kaip ateistas :)
Biblija, tai visos pasaulio literatūros rūšys viename, nereiktų vien į ją žiūrėti iš krikščioniškosios pusės ar apskritai kaip į religinį kūrinį, ir rekomenduočiau kiekvienam paskaityti.
Citata iš: RoxiO rugsėjo 21, 2012, 19:44:16
Visų pirma pasistengsiu į visą istoriją žiūrėti ne kaip ateistas :)
Tam kad žiūrėtum kaip tikintysis, tu kas kartą skaitydamas Šventąjį Raštą, turėtum pasimelsti, kad jis kalbėtų tau, nes kitaip bus tiesiog skaitymas.
Citata iš: paragraf 78 rugsėjo 22, 2012, 08:40:21
Tam kad žiūrėtum kaip tikintysis, tu kas kartą skaitydamas Šventąjį Raštą, turėtum pasimelsti, kad jis kalbėtų tau, nes kitaip bus tiesiog skaitymas.
Susėsim abu išgersim po šimtą gramų ir prabils jis be maldų. :D
Na tokiu atveju negalėsi sakyti, kad skaitei jį tikinčiojo akimis ;)
O jei rimtai, tai bent jau tada būsiu susipažinęs su tekstu. :))
Tik ar duos ką nors susipažinimas su tekstu? Manau nieko neduos.
Kaip tai? Nejau nėra absoliučiai jokio skirtumo tarp Bibliją skaičiusio ir neskaičiusio žmogaus? Nejau jie turi tiek pat informacijos?
Aš kalbu apie pažinimą. Kartą paskaitęs bibliją, teturėsi susipažinimą su tekstu, ir tai visas tavo pranašumas prieš neskaičiusį. Štai jei skaitydamas Bibliją papildomai skaitytum spec litertūrą ir dar melstumeisi, kad ji tau kalbėtų, tada būtų visai kitas reikalas. Ir labai sveikintinas. Nes šiaip perskaitymas nieko neduoda.
Na tada šį kartą pasitenkinsiu bent susipažinimu su tekstu ;)