Šioje temoje aprašysiu paprastą principą kuris gal kažkiek paaiškins tam tikras religinses istorijas, meditacijos prasmę, o gal dar ką nors. Na pamatysim. :)
Žinojimas yra pagrindinė būsena, kurioje esti viskas kas egzistuoja. Ją galima sulyginti su popieriaus lapu. Pats piešinys yra suvokimas.
Tas pats ir su garsais. Pagrindas kuris nekinta yra tyla, tarp tam tikrų garsų.
Ok baigiu išvedžiojimus einu prie esmės :D Kada nors pagalvojote iš kur tie pažengę "nušvitusieji" supranta tiek daug? Ir tokių genialių dalykų?
Tai paprasčiausias šalutinis efektas. Kai žmogus nebežiūri į paveikslą, garsą- kuris galvoje atsispindi kaip mintis, jis pradeda gyventi žinojimu, nors iš tiesų toje būsenoje jis nieko nežino, galva tuščia. Bet pati būsena yra labai imli. Jeigu tokiam žmogui užduodamas klausimas ir jis išlaiko tą pačią būseną- jam akimirksniu kaip iš niekur atsiranda suvokimas- piešinys.
Bet kas dar įdomiau, tokioje būsenoje žmogaus atmintis visiškai neveikia, ir kuomet jis nustoja kalbėti- nieko neprisimena ir negali atkartoti ką jis sakė ar net apie ką kalbėjo apskritai.
Ok, tuomet papasakok man konkrečiai, kaip tu atlieki tą praktiką iš kurios išplaukia suvokimas? Kuo rėmiesi, kokia literatūra, kokie tavo suvokimo siekimo metodai?
Visų pirma aš nesiekiu suvokimo. :) suvokimas yra piešinys, melodija. Man patinka įvairovė, todėl mėgstu matyti skirtingus piešinius, girdėti skirtingas melodijas, kurios visos yra gražios, bet tuo pačiu metu aš prie jų neprisikabinu, nesusitapatinu su suvokimu.
Jeigu apskritai atliksi tai siekiant suvokti viską- tu nesugebėsi to patirti ir pasiekti, nes tu turi norą kuris yra tavo šiuometinio suvokimo. Jeigu tu nori - vadinasi esi įsikibęs į tą konkretų suvokimą kuris nori. Todėl negalėsi pakeisti jo , ir negalėsi patirti kitokių.
Iš pradžių reikia paleisti tai ką laikai.
Tai padarysi nuraminęs protą. Metodų yra daug.
O kai nuraminsi protą ir išsivalysi- tada pereisi į tą būseną, kurioje matai ir girdi neįsikibęs į tam tikrą garsą ar vaizdą.
Aš atlieku tai mėgaudamasis gyvenimu, saviraiška, ir neprisirišimu prie situacijų, ar bandymu jas numatyti. Bet iš pradžių kaip ir sakiau raminau protą,norus ir butinybes.
Aš anksčiau manydavau, kad tai yra nuostabu, kai žmogus sugeba viską tiesiog suvokti. (tikiuosi apibūdinu tą patį suvokimą kaip ir tu). Domėdavaus meditacijom, praktikuodavau, skaitydavau knygas, straipsnius ir pan. Įdomu ir savotiškai malonu būdavo tam kartui, tačiau kažkaip jaučiau kad nors aš ir bandau įsiskverbti į tą bendrą visko supratimą, man kažkaip tas paskui labai nebepatikdavo. Atrodydavo neteisinga manyti pagal save, interpretuoti tą suvokimą iš pvz kažkokios knygos. Tai tarsi netikras pažinimas. Man yra daug maloniau suvokti paprastai, tiesiogiai, o tik paskui gilintis kaip viskas tobula.
Tiesiog žinai iš vidaus ir tiek. Man asmeniškai nieko verta visa literatūra. Pvz: aš parašau kažką, teigiu kažką ir visi turi tuo tikėti? Kai galvoji apie kažką, kai yra konkretus atvejis, tiesiog žinai, supranti tai iš vidaus. Tave apima euforija ir vidinis pasitenkinimas, kad tu žinai. Žinai tai, ko nežino kiti. Kiti apie tai net nėra pagalvoję, nes jų sąmonė ribota. Neįmanoma apsakyti žinojimo jausmo. Kai būtent žinai, atrodo, kad siela džiaugiasi. :)
O man tas "žinojimas" atrodo netikras. Taip, jis intuityvus. Jautresniem žmonėm intuityvūs potyriai atrodo kaip žinojimas ir pan. bet ištikro tai tik jūsų įtikėjimas. Man patinka kritiškai vertint, paaiškint, suprast ir tt. Kiek gyvenime bandžiau įvairių meditacijų ir panašių dalykų, dabar suprantu, kad tai tik buvo dėl kažkokio tikėjimo pvz rytų filosofijom, noro suprasti, pasisemti kažkokių potyrių ir pan. Man patinka viskas taip kaip yra. Užtektinai suvokiu. Nieko daugiau niekada ir nereikėjo.
Matai skaitymas knygų ir kišimas informacijos į atmintį yra visiškai priešinga tam apie ką kalbam. Kai bandai sukurti suvokimą iš knygų, ir viską kaupi atmintyje, tu tiesiogine prasme kuri kalėjimą, tai tarytum savo esamo suvokimo betonavimas ;D Nebent tos knygos būtų specialiai parašytos, kad pasiektum tą būseną, kurių yra keletas.
Tai tu ir sukūrei. Na gal nesupratai ko iš tiesų reikia siekti. Tas netikras pažinimas ir yra iš knygų, atmintyje sukauptas, neturintis patirties, kaip ir pačio suvokimo momento. Tai tik įsiminti žodžiai.
Astropasauli- manau ne apie tą patį kalbam, tas tavo įvardijamas iš vidaus žinojimas man atrodo kaip nuojauta. O tai tikrai nėra tai. Žinojimas- yra būsena kurioje nieko absoliučiai nesupranti, tai kaip tuščia erdvė ramybės, O supratimas yra visiškai detalus tam tikro objekto ar veiksmo aprašymas- visiškai logiškas ir pilnai pagrįstas.
eternal, aš turėjau omeny tą žinojimą, kuris ,,išplaukia" iš sąmoningumo, dvasingumo. Kai žinai, tai ko kiti nežino, jauti tam tikras vibracijas...
Nekišau sau į galvą sakinių, tiesiogiai ir nepriimdavau visko, paprasčiausiai pasistengdavau savaip pritaikyt. Nesakyčiau, kad tai buvo blogi pritaikymai, tačiau viso šito atsisakiau, nes tai tiesiog ne man. Garantuoju šiam forume pusę skaitančių galvoja, kad aš žemesnio dvasionio lygio, kitokios vibracijos, karmos ir pan. ;D Bet ištikrųjų supratau, kad nieko nėra geriau, kaip gyvent pasauly ir matyti jį tokį koks jis ir yra. Kaip sakė A. Einšteinas (jau 2 kart jį šiandien miniu ;D ) "Labiausiai nesuvokiama pasaulyje yra tai, kad tas pasaulis yra suvokiamas". Nereikia ieškoti kažkokių aukštesnių lygmenų, kai viskas, kas gražu yra labai arti.
astropasauli- Tuomet męs ne apie tą patį kalbam. :)
Žinojimas ir supratimas yra du visiškai skirtingi dalykai. Tu suplakei abi sąvokas į vieną junginį.
Apie patirties suvokimą gal kalbi?
Crystal- tai savas pritaikymas teorijos ir yra kišimas :D nesvarbu ką kas galvoja, svarbu ką tu galvoji.
o dėl pasaulio, arba visos realybės- ji apskritai yra neutrali, o kaip ją priimsi tai tik nuo tavo suvokimo priklauso, jeigu žmogus matytų kokia yra realybė jis būtų visiškai neutralus jos atžvilgiu ir neturėtų emocijų.
Citata iš: eternal.bliss rugsėjo 27, 2012, 21:58:09
astropasauli- Tuomet męs ne apie tą patį kalbam. :)
Žinojimas ir supratimas yra du visiškai skirtingi dalykai. Tu suplakei abi sąvokas į vieną junginį.
Apie patirties suvokimą gal kalbi?
Pataisiau sakinį. Anksčiau per daug nekreipiau dėmesio į šių sąvokų prasmę. :)
O kas, tai per reiškinys, kai staiga, iš niekur atsiranda žinojimas apie kažką ir jis yra teisingas?
Argi žmogus nemato realybės? To paprastumo nepakanka? Ar "aukštesnis" tas kuris įtiki kažkuo sunkiai suvokiamu, net sakyčiau išgalvojamu ( nes vėlgi tai kitoks suvokimas)? Mes gyvenam sudėtingam, tačiau kartu ir paprastam pasauly. Ne neutraliam, nors jei toks būtų, tai aš kaip tik manyčiau, kad būtume be emocijų, abejingi betkam. Nors kaip ir sakei, viskas nuo suvokimo priklauso, tačiau man baisiai nepatinka, kai man peršamas svetimas suvokimas.
Tai paprasčiausias perėjimas iš žinojimo-ramybės, palaimos, į suvokimą- detalų tam tikro reiškinio, loginį. Na tuo metu nejauti jokios ten ekstazės ar panašiai, tiesiog kalbi net nesuvokdamas ką, klausytojas visiškai tai priima, ir jo pasaulėžiūra akimirksniu persitvarko. Tačiau kas įdomiausia, kad nei vienas negali atkartoti kas buvo pasakyta. Taip nutinka jau ganėtinai pažengus. Su veiksmais taip pat būna, kad darai elgiesi kažkaip, ką tik po to sugebi suprasti.
Kitu lygmeniu gali pasitelkti intelektą ir tą žinojimo būseną. Pvz gali klausti klausimo, ar žiūrėti į tam tikrą objektą, su intencija jį suprasti. Tokiu metodu gali kažkiek prisiminti, arba viską prisiminti, bet jeigu prisiriši prie to, tada nesugebėsi pereiti prie žinojimo ir ramybės. Žinojimas- tai visiškas nesuvokimas. Todėl šokinėjant tarp šių dviejų reikia suprasti, kad žinojimas svarbiau, nes iš jo gauni atsakymą. O suvokimas tai tik atsakymas ką reikia daryti tam tikru metu, o kai to nebereikia, turi mesti ir palikti jį, ir pereiti į ramybę.
Crystal- ;D Nėra čia kažko super sudėtingo. Ir apskritai tai net ne suvokimas. Paprasta logika. Kaip žiūri į pasaulį tokį jį ir matai. Paprasta pasaulėžiūra.
Prieštaringai vertinčiau tavo išsakytas žinojimo ir supratimo sąvokas. Tikrai nemanau, kad žinojimas yra visiškas nesuvokimas. Tik suvokus, įvertinus viską, atsiranda ir žinojimas. Kitaip tas žinojimas vadinsis nebe žinojimu o kažkuo kitu. (tas kurį išsakei pirmoj temos žinutėj). Tikrasis žinojimas tai pažinimas. Bent jau man taip atrodo.
Taip tik atrodo dėl to, kad šitas dvi sąvokas imta vartoti kartu.
Bet jeigu nori suprasti apie ką iš tiesų kalbu, siūlyčiau tiesiog pabandyti nebegalvoti ir pabūti taip kurį laiką. Nesakau visko imti už gryną pinigą, išbandyk, pamatyk savo akim.
Man atrodo, kad žinojimas pasireiškia skirtingai realiame ir ,,dvasiniame" pasaulyje. Realybėje egzistuoja žinojimas ir jis kažką reiškia, nes yra tam tikri faktai. Kalbant apie tai, kas neapčiuopiama, apie egzistenciją, kosmoso platybes, sutinku, kad žinojimas tada yra tuštuma, nes nieko konkrečiai nežinai, gali tik išsigalvoti, spėlioti...
Visa realybė yra dvasinė.
Tu taip viską pavertęs mistika, kad jau ir nebesupranti.
Su dvasinės relaybės koncepcija nesutiktų ko gero visi Europos filosofai, pradedant nuo antikos. Dvasinės realybės idėja ateina iš rytų. Bet ar mums turėtų rūpėti kito krašto egregoras, jei mes jam nekiek nerūpime?
Filosofija nėra praktiška, tai tas pats kas sėdėti ant akmens ir mastyti kodėl nėra valgyti.
Tokie žodžiai kaip Rytų Europa, tau nieko nesako?
Manai, kad tave saugo ir globoja kažkoks egregoras, kuris neturi kitų interesų kaip tik pačio išlikimas. Beto tai pereina jau į dvasinę realybę kuriai nepritaria visi filosofai, Tai pati tavo nuomonė prieštarauja sau.
Pats net nesusigaudai kam ir dėl ko prieštarauji.
Nevaryk offtopic, sukurk atskirą temą ir kalbėk ko kas negloboja ir kuo filosofija geriau ar blogiau, ar kodėl nepritari kažkam.
Rytų Europos filosofija eina kojon koja su vakarų Europos filosofija. Filosofija yra visų pirma praktinis mokslas, nes jei jis neveda į praktiką tai jokia tai ne filosofija, o šiaip pamąstymai.
Offtopiko nekuriu, tiesiog man įdomu kaip tavo pseudorytietiškas suvokimas dera su mūsų krikščioniškuoju egregoru. Nes tai ką rašai iš esmės yra iškreiptas rytų dvasinis mokymas, perleistas per new age prizmę. Aš tokius pasvarstymus vadinu dvasiniu myžaliuku, nes tai net iš toli nepanašu į filosofiją, o juo labiau į rimtą dvasinį mokymą.
Tai juk tie tavo filosofai nepriima dvasinės realybės, tai ko kalbi apie egregorus, ir krikščionybę?
Vadink tu juos kaip nori, suprasti nepadės. :)
Tu nesupratai ką norėjau pasakyti. Aš tiesiog pakomentavau tavo teiginį kad "Visa realybė yra dvasinė". Šis teiginys priemena rytietišką idėją, kad visas pasaulis tėra iliuzija. Vakaruose gi mąstoma priešingai. Dvasinė realybė atskiriama nuo materialiosios. Filosofijos tyrimų laukas išeiną ir į transcendenciją. Taip kad iškraipei mano žodžius ir dar piktiniesi ;)
Kita bėda ta jog tu savo suvokimą suabsoliutini ir padarai vieninteliu teisingu, kiti visi toks jausmas, kad anot tavęs klysta. Šiaip į vieną tiesą veda daug kelių ir dauguma jų teisingų.
Tai ką rašai apie žinojimą ir supratimą yra tokios banalios tiesos, o tu jas pristatai kaip kokį apreiškimą. Juokinga net skaityti.
Todėl ta tavo filosofija ir yra paskutinis briedas. Tiek ir pagal tavąją krikščionybę iš nieko atsirado viskas, todėl viskas turi susilieti į vieną. Nėra nieko atskiro nes buvo tik 1 šaltinis.
Suvirškink iš pradžių vidinius prieštaravimus ir pamatysi, kad linijos tarp rytų ir vakarų nėra.
Kelių yra daug bet čia ne kelias ;D apie būsenas kalba buvo. O jei tai banalu, lengva ir paprasta, tai kodėl taip esi pasinėręs į mintis ir filosofijas. Matomai tai taip paprasta, kad tokiam sudėtingam protui kaip tavo- tai tiesiog per sudėtinga.
Galim net toliau ir nebekalbėti nes mūsų keliai visiškai skirtingi.
Citata iš: eternal.bliss rugsėjo 28, 2012, 20:34:47
Visa realybė yra dvasinė.
Tu taip viską pavertęs mistika, kad jau ir nebesupranti.
Jeigu taip, tai kam iš viso reikalingas, kodėl egzistuoja fizinis kūnas? Ar jis pagal tavo idėjas neegzistuoja? Kodėl mes negalime tieisog ,,skrajoti" su savo sielom?
Na tai jau kita tema :)
Visa kas egzistuoja yra sąmonės išraiška, jos judėjimas. Tiek ir tavo kūnas, tiesiog kūnas yra kitokio energetinio lygio nei pvz mintis, emocija. Visa ką patiri yra tiesiogine prasme patirtis savęs, nes tu patiri tą pačią 1 judančią sąmonę kuri juda per skirtingus požiūrius, pasaulėžiūra, ar lęšius, vadink kaip tau lengviau suprasti. Tai tas pats kas šviesa judanti per skaidrę sukuria atspindį - projekciją.
Todėl viskas yra tiesiog projekcijos, hologramos, Jų patirtis yra visiškai tikra gali paliesti ir t.t nes pati sąmonė gali būti visur vienu metu.
Tačiau supratus tai, tereikia suprasti, kad reikia pakeisti tiktai savo sąmoningumą- skaidrę per kurią eina šviesa ir tu patirsi visiškai skirtingą realybę.
Beto atsimink- neįmanoma įsivaizduoti to kas yra neįmanoma. ;D Va tai tai tikrai neįmanoma.