Neseniai skaičiau vieną knygą, kur labai išraiškingai pateikta, kad tik pats žmogus iš tiesų nusprendžia sirgti jam ar ne (nekalbu apie paprastą gripą, bet normalesnes ligas). Įdomu, kokia jūsų nuomonė? Ar savitaiga turi reikšmės kai genda fizinis kūnas?
Šiaip iš savo patirties pagalvojau, kad yra buvę situacijų, kada sirgti nebuvo nei laiko nei didelio ,,noro'', tad ėmiau ir pasveikau per 1 dieną.
Ir yra vienas ,,laudiškas'' posakis: kol neapsilankai pas daktarą tol nesergi. Taigi ar mes ieškom ligų ar jos mus?
Na gal mes ir neieškom ligų, bet kad jas kuriam tai tikrai. Kartais sąmoningai, kartais nesąmoningai. Dėl paprasčiausių ligų kaip gripas, tai būna ir įprotis tikėti, kad jei nuogas pabėgiosi lauke tai susirgsi :D
Nenori sirgti - gydaisi - greičiau pasveiksti... Nori sirgti - nesigydai - galimos komplikacijos...
Dar plius, nenori sirgti, baik kimšti visokius E :D
Taikliai, Šešėli...
Galiausiai gali paaiškėti: nenori sirgti - negyvenk...
Aišku, kad gydantis sveikstama, bet turėjau ir omeny įtaigą, kad optimizmas ir viltis - taip pat geras vaistas.