Idėja apie tai, kad kaip minimum, mūsų šis gyvenimas, o gal ir dar didesnis etapas, yra sapnas, kurį paskui pakeis kitas sapnas - kitas sapnas realybės, kitas sapnas būties ir buvimo joje.
Kartais aš pastebiu savyje jausmą, kad aš morališkai esu pasiruošęs tą naują sapną sapnuoti.
Tas nebūna labai išreikštinas jausmas žodžiais, bet jei jau paminėjau šią temą - taip, tai yra: aš kartais jaučiuosi pasiruošęs naujam sapnui, kuris netgi, gal, perimtų šitos realybės ir šito gyvenimo asmenų, karmos, ir likimo, kontrolę, naujoje realybėje ir naujame sapne, nauju mano buvimu.
paskaitykit apie saugumietę, kaip viskas turi būti :) čia visiems linkiu tą patirti, tai kaip bardo tarpsnis esant gyvam, šita patirtis, ką aš ten dabar rašau:
https://anomalija.lt/forum/index.php?topic=6062.0 (https://anomalija.lt/forum/index.php?topic=6062.0)